Kalcis sudaro apie 2 proc. viso kūno masės. Jo reikia kiekvienai kūno ląstelei, ne vien tik kaulams. Kalcis padeda susitraukti raumenims, palengvina nervinio impulso plitimą nervais, dalyvauja dalijantis ląstelėms. Augančių vaikų kaulų skausmai siejami su kalcio, magnio ir vitamino D trūkumu. Genetiškai (prigimtinai) organizmas yra pratęs visas jam reikalingas maisto medžiagas pasisavinti iš maisto, o ne iš maisto papildų, t.y. kokių nors medžiagų koncentratų. Todėl kiekvieno individo, nepriklausomai nuo amžiaus, kasdienė mityba turi būti kiek galima įvairesnė, t.y. kasdien valgyti reikia kuo įvairesnių šviežių, kuo mažiau perdirbtų produktų.
Daugiausia kalcio yra pieno produktuose. Jeigu vaikas atsisako pieno, jam pasiūlykite ekologiško, t.y. be jokių priedų, jogurto (viename puodelyje jogurto yra net 447 mg kalcio), fermentinio sūrio. Vaikas pieno gali nemėgti, jei jam buvo priverstinai siūloma per dieną išgerti tam tikrą kiekį pieno, arba dėl sumažėjusio pieno cukraus laktozės toleravimo bei galimos alergijos pieno baltymams. Kitais žodžiais tariant, per prievartą pieno produktų vaikui siūlyti negalima.
Daug kalcio yra kopūstinėse daržovėse. Lapiniai kopūstai yra puiki alternatyva pienui – vos vienoje jų lėkštėje yra net 452 mg kalcio. Be to, lapiniuose kopūstuose yra vitamino B6, folio rūgšties, kurie sumažina homocisteino lygį (nustatyta, kad jis pažeidžia kaulų struktūrą). Be to, šią daržovę galima ruošti trumpai verdant garuose ir marinuojant su citrinos sultimis, ypač tyru alyvuogių aliejumi, medumi, krapais ir jūros druska.
Nemažai kalcio yra brokoliuose, smulkintose pekininiuose kopūstuose, morkose, pupelėse, avinžirniuose, avižiniuose dribsniuose, nešlifuotuose kituose grūduose, viso grūdo rupiuose miltuose, migdolų riešutuose, apelsinuose, figose (ypač džiovintose), sezamų sėklose ir gyvūniniuose produktuose (kiaušiniuose, jūros žuvyse).
Spanguolės, špinatai, rabarbarai, burokėlių lapai turi daug oksalo rūgščių, kurios trukdo pasisavinti kalcį.
Saldumynai, gazuoti gėrimai ir gėrimai su kofeinu skatina padidėjusį kalcio išskyrimą su šlapimu, todėl vaikams jų duoti negalima. Cukrumi ir dirbtiniais saldikliais saldinti patiekalai ir gėrimai (pvz., limonadai, sulčių gėrimai, nektarai) neturi būti įsiteikimo vaikui įrankis. Prakaitavimas, per didelis druskos kiekis maiste irgi didina kalcio iš organizmo pasišalinimą su šlapimu. Iš maisto kalcio pasisavinimą didina vitaminas D3. Per didelis kalcio kiekis irgi yra negerai, nes sutrinka magnio, cinko, geležies įsiurbimas žarnyne ir jų apykaita organizme. Tai dar viena priežasčių, kodėl vaikui nedera duoti maisto papildų, kuriuose yra kalcio druskų, net ir tų, iš kurių kalcis yra lengviau ar sunkiau pasisavinamas. Maisto papildai, turintys kalcio, gali būti duodami tik tuomet, kai tai rekomendavo vaiko gydytojas. Joks save ir pacientą gerbiantis gydytojas nerekomenduos kalcio bei kitų papildų, neišsiaiškinęs šeimos maitinimosi įpročių, neįvertinęs bendros vaiko būklės, neatlikęs vitamino D atsargų tyrimo ir nenustatęs, koks kalcio kiekis yra kraujyje.
Vaikų kalcio poreikis priklauso nuo jų amžiaus: 0–6 mėnesių kūdikiams – 360 mg, 7–12 mėn. – 540 mg, 1–3 metų – 600 mg, 4–7 m. – 800 mg, 11–14 m – 900 mg, 15–18 m – 800 mg, nėščioms ir žindančioms moterims – 800 mg.
„Mamos žurnalas“
