Naktimis nori žįsti kas valandą

naktinis žindymas

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Auginu 4 mėnesių sūnelį. Man atrodo, kad jis supainiojęs dieną su naktimi ne dėl būdravimo, bet dėl valgymo. Dieną valgo rečiau ir pasisotina geriau. Tačiau naktį negalime pailsėti nei jis, nei aš. Būna naktų, kai vaikas pabunda valgyti kas valandą. Gerai, jeigu kas dvi. Migdau jį šalia savęs, keltis maitinti nereikia, tačiau dažni prabudimai labai vargina. Gal ką darau ne taip? Tiesiog duoti čiulptuką? O gal atsigerti vandens?” Rita

„Esmė labai paprasta: mano vaikas niekaip nenori atprasti nuo krūties net ir kai baigėsi pienas. Jam reikia krūties, kad užmigtų ar būtų ramesnis, apžioja spenelį ir gali gulėtu arba miegotu. Nerandu informacijos, kaip atpratinti nuo to ,,gyvo čiulptuko–, nes taip būna ne tik dieną, bet ir naktį.

Gintarė

Konsultuoja vaikų gydytojas, knygos „Kūdikio žindymas nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius Kazimieras Vitkauskas.

Iš įsčių atsinešta „mada“

Geriausias maistas kūdikiui – gamtos šiam tikslui išrastas – motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog labai lengvai, greitai suvirškinamas ir labai lengvai  pasisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos. Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. Sapnų specialistai aiškina: „Jei sapnuoji, kad skrendi – augi labai greitai“. Tik didesni vaikai auga iš per dieną suvalgyto maisto. O pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ir ypač savaitėmis, kūdikiai „skrenda“ visą laiką. Todėl dienos maistas nesukaupia kūno statybos ir energijos atsargų nakčiai. Ir tuomet reikia jų papildymo.

Kol gyveno mamos gimdoje, vaikelis visas jam reikalingas medžiagas gaudavo per placentą iš pro ją tekančio kraujo nuolat, be sustojimo. Ten jis buvo maitinamas be pertraukų. Po gimimo „estafetę“ iš placentinio maitinimo perima žindymas. Jau nėštumo pabaigoje motinos krūtyse būna priešpienio, tačiau nedaug. Naujagimis taip pat dar nėra stiprus valgytojas ir virškintojas, todėl ir maistą gali pasisavinti nedidelėmis porcijomis. Taigi valgyti labai dažnai, net ir po kelis kartus per valandą, jam yra natūralu. Visą parą, taip pat ir naktį.

Kūdikių miego bangos

Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau prašosi maitinami, nes motinos pienas greičiau suvirškinamas ir lengviau pasisavinamas negu mišiniai. Posakis „Miega kaip kūdikis“ iš tiesų nelabai tinka pirmų kelių mėnesių kūdikėliams. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Bet nereikia to vadinti miego sutrikimais – tai normalu.

Miegas yra cikliškai banguojantis procesas, kurio metu kaitaliojasi gilaus (ramaus) ir paviršutiniško (jautraus) miego fazės. Vienas kūdikio miego ciklas trunka maždaug 60 minučių, ir pusė to laiko tenka paviršutiniškam miegui. Šioje jautriojoje miego ciklo fazėje kūdikiai lengvai prabunda nuo menko dirgiklio. Jeigu tuo metu vaikas nejaus šalia savęs, neužuos, negirdės, nematys artimo žmogaus, jis gali išsigąsti, jog yra paliktas vienas ir nesaugus.

Geriau paklausyti gamtos

Kūdikiui ir mamai miegant greta, jų abiejų miego ciklai keičiasi darniai. Mama irgi lengviau atsibunda kūdikiui sunerimus, nes jos jautriojo miego fazė sutampa su kūdikio paviršutiniškojo miego faze, o kūdikio gilaus miego fazės metu ir mamos miegas būna ramesnis. Jeigu išalkęs kūdikis sukruta, mama, gulėdama šalia, tai pajaučia ir kūdikį priglaudžia prie krūties, pati visiškai neišsibudindama. O jeigu ir atsitiks taip – nieko baisaus: žindymo metu mamos kraujyje pagausėja raminančiu poveikiu pasižyminčių hormonų, kurie padės jai vėl greitai įmigti.

Kai kūdikis miega šalia, jis lengvai pasiekiamas mamai net nesikeliant ir, pradėjęs žįsti, greitai nurimsta, neprižadinęs visų namų. Mama irgi netrukus vėl įminga, nes žindymo metu mamos kraujyje pagausėja „motinystės“ hormonų prolaktino ir oksitocino, kurie veikia raminančiai, o naktį – ir migdančiai. Beje, smulkios liaukutės, esančios tamsesniajame laukelyje aplink spenelį, išskiria sekretą, turintį būdingą kvapą, kuris padeda kūdikiui pačiam susirasti motinos krūtį tamsoje. Po kiek laiko tai pasidaro taip natūralu, kad mamos net neprisimena, kiek kartų per naktį žindė. Miegoti kartu su kūdikiu yra saugu, nes mama jį instinktyviai jaučia. Žindymas – tai bene vienintelis darbas, kurį galima dirbti miegant.

Saugumo garantija

Žmonės pasižymi išradingumu, neveltui ir savo rūšį jie pavadino homo sapiens – protingasis žmogus. Viena iš mūsų protėvių sugalvotų gudrybių buvo standus naujagimio vystymas – susukimas lyg į kokoną. Taip kūdikiui sukuriama iliuzija, jog jis yra apglėbtas, tarsi laikomas, taigi turėtų jaustis saugus ir nerėkti. Deja, apgaulė nėra geras dalykas. Suspaustas ilgai vienoje padėtyje gulintis kūdikis negali judėti: lėtėja kraujotaka, silpni lieka raumenys ir kaulai, vystosi rachitas – pradėjus vaikščioti iškrypsta kojos. Kokia iš to laimė dėl savo ramybės taip vaiką apgavusiems tėvams?

Augant kūdikiui, vystosi jo psichika, domėjimasis pasauliu, ir jis ima pastebėti net tik vis daugiau jį supančių daiktų, bet ir gyvosios aplinkos pokyčius, reiškinius, pradeda atskirti savus ir svetimus veidus, balsų intonacijas ir nuotaikas. Galėjo atsitikti ir taip, jog ne viskas mažojo žmogaus orbitoje vyko visiškai tobulai, gal jį patį kažkas nustebino, ir gal net (jo suvokimo masteliais) ganėtinai gąsdinančiai. Ir Jūsų vaikeliui dabar tai naktimis sapnuojasi. O tamsoje prabudęs kūdikis nesijaučia saugus. O pats tikriausias saugumo užsitikrinimas jam yra betarpiškas prisiglaudimas, o pats tikriausias prisiglaudimas kūdikiui yra žindymas. Jeigu jūsų motiniška intuicija sako, jog taip yra būtent dėl kūdikio noro pavalgyti, ką gi, tikriausiai esate teisi. Abiem atvejais adresas tas pat – prie krūties: verkiantį kūdikį priglausti, alkaną – pamaitinti. O kas galėtų būti geriau ?

Ar taip būtų geriau?

Jeigu mama ir kūdikis miega toli vienas nuo kito, atskirai, jų miego ciklai nesusiderina, ir kūdikiui gali ne iš karto pavykti pažadinti savo verksmu giliai miegančią mamą. Kol ji atsikels ir prieis, abu jau bus visiškai išsibudinę, ir paskui abiem bus sunkiau užmigti. Mama pavargsta, ir visa šeima kenčia dėl neišsimiegojimo, kai kūdikio riksmo būna pažadinama po kelis kartus per naktį. Aišku, jei atskirai migdomas žindomas kūdikis, tokių atsibudimų būna daugiau, nes motinos pienas lengvai ir greitai virškinamas. Todėl ir vaikas vėl išalksta greičiau negu dirbtinai maitinamas kūdikis – karvės pieno mišinių virškinimas mažylio pilvelyje vyksta sunkiau ir ilgiau užtrunka. Kaip žinoma, sunkus virškinimas nebūtinai reiškia lengvą gyvenimą. Dirbtinai maitinamiems kūdikiams dažniau pučia vidurius ir skauda pilvelį, o tada bemiegės tėvų naktys garantuotos.

Gamtos saugumo programa yra užkoduota ir visų motinų genuose! Todėl net ir atskirai gulinčiam kūdikiui ilgai neprabundant, mama vis tiek kartkartėmis pabunda (kelia galvą arba keliasi ir eina) pasižiūrėti ir įsitikinti ar jos vaikui viskas gerai.

Ir dar – patyrę tėvai  žino, jog kūdikio nepaguldysi tuoj pat į lovelę ar vežimėlį, vos tik jis užsimerkė – jis turi visiškai įmigti – pasiekti giliojo miego fazę. Kol kūdikis yra paviršutiniško miego fazėje, jis vėl lengvai prabunda dėl menko dirgiklio, ir Jums teks migdymą pradėti iš naujo. O paviršutiniško jautraus miego požymiai yra vis dar sulenktos vaikelio rankytės ir sugniaužti kumšteliai, veido grimasos ir krutančios blakstienos. Toks migdymas užtrunka apie 20 minučių, ir tai būtų laikas, atimtas iš mamos ar net visos šeimos naktinio poilsio „biudžeto“. O jeigu kūdikis dar ir maitinamas dirbtinai, iš buteliuko, tai jau tikrai mažiausiai du žmonės turėtų nemiegoti: vienam teks raminti verkiantį kūdikį, kol kitas paruoš ir šildys jam mišinį.

Vaikas – ne lėlė

Nenustebkite, būna kūdikių, kurie dieną prie krūties prašosi rečiau negu naktį. Šviesa, daugiau įvairių garsų ir įvykių aplinkui veikia ne raminamai (kaip tai būna žindant tamsoje ir tyloje naktį), o dirgina jutimus ir dėmesį, neleidžia įmigti dar kaip reikiant nepasisotinus. Be to, ir mama savo elgesiu savotiškai paragina, skatina kūdikį suvalgyti daugiau. Daugiau suvalgius, ir išalkstama vėliau. Be to, dieną atsibudusį kūdikį galima nuraminti ir „pratempti“ laiką iki kito maitinimo kitomis veiklomis: pamankštinimu, pakutenimu, panešiojimu su pašokinėjimais ir padainavimais, ko juk paprastai nedarote naktį. O jeigu ir darytumėte, vargu ar labiau pailsėtumėte, negu paprasčiausiai priglausdama prabudusį šalia gulintį kūdikį prie savo krūties. Tiesiog taip darykite ir įsitikinsite, jog žindydama ir pati vėl užmigsite greičiau.

Dieną vaikas ir turi būti reiklus, nerimstantis. Labai ramiais ir daug bei ilgų „pokaitėlių“ dieną išmiegančiais kūdikiais besidžiaugiančios mamos dažnai turi „atidirbti naktį“ (kaip, beje, ir patys dieną pramiegoję vaikai), nes augantis vaikas nėra tik valgymui ir miegojimui sukurta gyva lėlė. Žmogaus protas vystosi ne ilsėdamasis, o veikdamas. Tam vien sapnų neužtenka. Kita vertus, per daug emocinga ir intensyvi veikla per dieną gali įaudrinti kūdikį, ir naktį jam bus sunku ramiai miegoti. Nereikėtų mamai prieš naktį gerti stiprios kavos, nes kofeinas, patekęs su pienu, gali dirginti kūdikio smegenis ir neleisti jam giliai įmigti.

Naktibaldos metinukai

Dieniniai metinuko ar vyrėlesnio vaiko pažindymai paprastai būna neilgi, daugiau dėl sunerimusio vaiko paguodimo negu dėl jo alkio pasotinimo. Ilgiausiai tęsiasi žindymai vaiką užmigdant nakčiai. Motinos pienas ir tada nebūna pavirtęs į „tik baltą vandenį“, jame yra visų maistinių ir apsauginių medžiagų. Tik, aišku, šio pieno antraisiais ar trečiaisiais metais nebereikia tiek daug kaip pirmaisiais ir ypač pirmąjį pusmetį, kai jis buvo vienintelis kūdikio maistas ir gėrimas. Net ir antrų trečių metų vaikas gali pabusti naktį išalkęs, tačiau dažnesnė neramaus miego priežastis yra vienumos baimė, jei mažylis guldomas atskirai. Aišku, gali būti ir kitų priežasčių: dantų dygimas, tvankus oras nevėdintame kambaryje ir t. t.

Dažniausiai pasitvirtina taisyklė – kuo ramesnis vaikutis užmigs, tuo ramiau ir naktį išmiegos. Pravartu susikurti savotiškus ritualus, kurie tolygiai įvestų vaikutį į užmigdymo nakties miegui procesą. Gal paliūliuokite, švelniai pakalbinkite, paniūniuokite lopšinę…

Mamai dera įsiklausyti ir į save: ar neslegia įsisenėja rūpesčiai, problemos, konfliktai su jai svarbiais žmonėmis. Kartais šie dalykai tūno kažkur giliai, ir mama lyg susigyvena su jais, užgniauždama savyje nuolatinę vidinę įtampą. Ją jaučia vaikelis, ir tai gali kelti jam nesaugumo jausmą, kuris, savo ruožtu, trikdo mažojo naktinę ramybę, blaško miegelį.

O jei jokie būdai nepadeda, tada lieka mamai pasirūpinti savo poilsiu dienos metu, nes kitaip dažni prabudimai naktį, negilus miegas gali lemti įsisenėjusį ilgalaikį nuovargį, kuris galiausiai perauga į perdegimą – tada ir fiziškai, ir psichologiškai mama jaučiasi blogai, o tai vėl atsiliepia ir vaikeliui. Taip užsisuka užburtas ratas.

Ar verta skubėti?

Geriausia kūdikio nujunkymo nuo krūties taktika yra „sąžiningų mainų“ metodas, kai žindymas palaipsniui pakeičiamas kita veikla, o motinos pienas – kitu maistu ir gėrimu. Vaiko glaudimasis prie krūties naktį, savo esme pirmiausia yra saugaus artumo su „patikimu“ žmogumi siekimas. Vaikai paprastai siekia maksimumo, todėl nurimdami pas mamą jie siekia krūties. Jeigu antrojo patikimo žmogaus statusą vaiko akyse yra pelnęs tėvelis, šis irgi gali nuraminti vaiką naktį, užtikrinti jo saugumą užmigdamas jį naktį. Tėvelio „maksimumas“ yra vaikui ištiesta ranka, nugarytės pakasymas… Dar vėliau vaikas persikels nakvoti ir į kitą kambarį, jeigu ten greta miegos „patikimas“ vyresnis broliukas ar sesutė, arba –patikima močiutė. Ir ateis diena, kai pasiilgsite to šilto šnopavimo…

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− vienas = 6

Kitos temos: