Šiltas oras leidžia iki maksimumo ištęsti oro vonias ir pasimokyti natūraliosios higienos. O gal „užsikabinsite“ ir rudenį džiaugsitės atsisakę sauskelnių. Pataria kūdikių priežiūros konsultantė Giedrė Veličkienė, www.samoningosmamos.lt
Kas gi yra ta natūralioji higiena, apie kurią mirga mamų forumai, rašomi tinklaraščiai, net leidžiamos knygos?
Natūralioji higiena – tai būdas auginti kūdikį be sauskelnių reaguojant į kūdikio siunčiamus signalus. Mama stebi vaiką, jo natūralų ritmą, aptinka, kaip jis elgiasi prieš šlapindamasis ar tuštindamasis (vaikas rodo ženklus, kiekvieno vaiko jie gali būti skirtingi), ir padeda jam pasišlapinti ar pasituštinti ne į vystyklą.
Kodėl nusprendėte nenaudoti vienkartinių sauskelnių?
Vienos konkrečios priežasties nėra, bet man patiko idėja, kad tai leidžia nuo pat pirmų dienų suprasti savo vaiką, jo poreikius. Užsimezga įdomus ryšys – aš suprantu vaiką, o jis supranta mane! Smagu, kai gali suprasti vaiko siunčiamus signalus. Prisidėjo ir tai, kad laikantis natūraliosios higienos lieka sveika vaiko oda, o maniškis buvo linkęs šusti. Nors ir retai naudodavau daugkartinius vystyklus ar sauskelnes, jo odelė reaguodavo. Klinikose atlikdama praktiką mačiau ne vieną vaiką, sergantį šlapimo takų infekcija, – šilta, drėgna terpė po sauskelnėmis yra ideali vieta daugintis patologinėms bakterijoms. Dar prisidėjo ekologinis suvokimas, kad sauskelnėmis neteršiu planetos.
Ar natūraliąją higieną patariate taikyti nuo gimimo?
Pirmas 2 mėnesius ir 3 savaites segiau sauskelnes. Per tuos pirmus du mėnesius laikiausi visų rekomendacijų dėl odos priežiūros. Dar gulint ligoninėje, man į rankas pateko lankstinukas, kaip prižiūrėti kūdikį, ir ten buvo parašyta, kad būtinai reikia vėdinti užpakaliuką ir laikyti vaiką be sauskelnių… 4 valandas per parą. Tos rekomendacijos labai griežtai laikiausi ir pastebėjau, kad mano vaikas prieš šlapindamasis pradeda verkti. Pradėjau manyti – gal jam skauda? Parsisiunčiau knygą anglų kalba „Kūdikis be sauskelnių“. Ten radau parašyta, kad kūdikiai iki 4 mėnesių labai aktyviai siunčia signalus prieš pasituštindami ir pasišlapindami, nes jaučia nepatogumą apatinėje pilvo dalyje. Jei tėvai sureaguoja į tuos signalus, kūdikiai juos siunčia ir toliau. Man taip ir buvo – išmokau pajusti, kada sūnus šlapinsis ar tuštinsis, ir spėdavau „pagauti“ prieš tai įvykstant.
Sūnelį ilgai laikydavau nuogą, o kad nebūtų nuobodu, darydavau mankštą, žaisdavau, masažuodavau ir pastebėjau, kad sūnus šlapinasi gana tiksliais intervalais. Šlapimo pūslę kūdikiai ištuština refleksiškai, kai tik ji prisipildo. Tarkime, 2 mėnesių kūdikis valandą po maitinimo šlapinasi kas 15 minučių. Galime kuo puikiausiai nuspėti, kada jis tai darys!
Kur nešėte vaikutį – virš kriauklės, klozeto, kibiriuko?
Nupirkau raudoną kibirą, ir jis pirmus pusę metų buvo sūnaus tualetas. Laikydavau kūdikį ant rankų prieš save, jo nugarytę atremdavau į savo pilvą, kad jis patogiai jaustųsi. Kad užsimegztų abipusis ryšys, mama irgi turi siųsti vaikui signalą, ko ji iš jo tikisi. Tarkime, aš, kai aš laikydavau Arvydėlį virš kibiro, švelniai papūsdavau jam į pakaušį. Tokį patarimą perskaičiau minėtoje knygoje „Kūdikis be sauskelnių“. Nežinau, kokiais algoritmais ši sistema paremta, bet, man papūtus, pradėdavo čiurlenti upeliukas. Nuo 3–4 mėnesių, kai sūnus tuštindavosi, paimdavau jo delniuką ir lankstydavau pirštukus. Šį patarimą perėmiau iš kūdikių gestų kalbos mokymo. Neilgai trukus, vaikas susiejo šiuos du veiksmus ir pats pradėjo rodyti man, kada nori kakučio – kai matydavau, kad jis pats lanksto pirštukus, žinodavau, kad nori tuštintis.
Kai išmoko sėdėti, nebelaikydavau virš kibiro, o sodindavau ant puoduko. Būdavo, kad vaikas priešindavosi, nenorėdavo sėstis (apie šią puoduko fobiją per paskaitas klausia daugybė mamų). Tuomet nesukdavau galvos ir pasinaudodavau senuoju geruoju kibiru.
Kaip laikydavotės natūraliosios higienos, kai išeidavote į lauką?
Sėslesnėmis dienomis, kai vaikščiodavau lauke prie namų, įsimesdavau sausų kelnyčių „jeigu ką“, bet 90 proc. kartų sysiuką pagaudavau. Žinoma, raudonojo kibiro į lauką nesinešdavau, palaikydavau sūnų virš žolytės. Visos parkelio mamytės, močiutės ir auklės stebėdavosi – na kur aš tą vaiką tampau? Tada būdavo proga papasakoti apie savo taikomą metodiką. Mamos pabandydavo, ir ne viena pasakė – tikrai veikia! Ne viena mama „užsikabino“.
Sutinku, kad, priėmus sprendimą laikytis natūraliosios higienos, reikia kantrybės ir griežtumo. Aišku, ir pavargsti, ir pagalvoji – galėjau ilgiau su sauskelnėmis palaikyti, bet jeigu matai čia prasmę, viskas atsiperka. Aš prasmę mačiau, be to, mano vaikas be sauskelnių ir ramiau miegodavo, ir geriau jausdavosi. Matyt, jam labai patiko būti nuogu užpakaliuku (juokiasi).
O kaip dėl natūraliosios higienos naktį?
Mano minėtoje knygoje apie auginimą be sauskelnių parašyta, kad galimos dvi pakraipos – viso laiko natūralioji higiena ir iš dalies. Aš laikiausi pastarosios, nes nakčiai segdavau sauskelnes iki 1 metų ir 8 mėnesių, kol sūnus pats išmoko prašytis ant puoduko ir naktį išbūdavo sausas. Dieną jis visiškai sausas išbūdavo jau nuo 1 metų ir 4 mėnesių. Nesilaikiau natūraliosios higienos radikaliai, visada turėdavau daugkartinių sauskelnių tam atvejui, jei pavargčiau, pabostų, važiuotume į svečius ar pan. Jas užsegdavau, ir kai būdavo vėsesnis oras, važiuodavome į prekybos centrą, kelionėse – nesistengiau peržengti per galimybių ribas, sukelti nepatogumo aplinkiniams.
Dar pastebėjau, kad labai geranoriškai ir net pakiliai mano sprendimą laikytis natūraliosios higienos priėmė abi Arvydėlio močiutės. Juk panašiu principu jos augino mus! Tiek mano, tiek vyro mama sakė, kad tai joms jokia naujiena, tik dabar mes sugalvojome terminą „natūralioji higiena“, o anksčiau taip buvo auginami visi kūdikiai – mamos pajusdavo vaiko siunčiamus signalus, gaudydavo sysiuką ir kakutį, nes taip išvengdavo skalbimo, džiovinimo, lyginimo. Prasti skalbikliai, šaltas vanduo, ilgai džiūstantys vystyklai – kas norės tokio „komforto“.
Kiek laiko reikia taip gaudyti sysiuką, kol vaikas pats pradeda prašytis?
Manau, vaikams, kurie auga be sauskelnių, suvokimas apie šlapinimąsi ir tuštinimąsi ateina gerokai anksčiau. Juk sauskelnės suteikia neteisingą sausumo iliuziją, nesiunčia jokios informacijos, kai vaikas pasišlapina.
Reikia susitaikyti su tuo, kad, laikantis natūraliosios higienos, gali būti „duobių“, pavyzdžiui, kai vaiko raidoje vyksta šuoliai. Mums taip nutiko, kai Arvydėliui buvo 11 mėnesių, – jis pradėjo aktyviai mokytis vaikščioti, pykdavo, kai nukreipdavau jo dėmesį, sodindavau ant puoduko. Tuomet padariau kelių savaičių pertrauką ir segiau daugkartines sauskelnes. O kai išmoko gerai vaikščioti, tada jam buvo 1 metai ir 1 mėnuo, – jis pasakė tai, ko aš laukiau ilgus mėnesius, – tą trumpą žodelį „sy“ (aš tą žodelį jam visada pasakydavau, kai laikydavau virš kibiro ar sodindavau ant puoduko). Vis dažniau išgirsdavau tą sąmoningą „sy“, o kai Arvydėlis buvo 1 metų 4 mėnesių, pradėjo visada prašytis ant puodo.
Ar visi kūdikiai pasiduoda natūraliajai higienai?
Kiekvienas vaikas vis kitoks, ir mama pirmiausia turi pabandyti. Jei mama turi laiko, noro ir tiki tuo, ką daro, jai tikrai pavyks. Tačiau reikia atsiminti, kad natūralioji higiena nėra vaiko dresūra. Nereikia spausti, versti, kankinti. Turiu klienčių, kurios taiko šį metodiką, keldamos įtampą ir sau, ir vaikui, o juk svariausia, kad mama ir vaikas būtų laimingi! Be to, jeigu ką nors perspausime, netinkamai padarysime tuštinimosi ir šlapinimosi srityje, kurioje nors raidos stadijoje gali įvykti „užstrigimas“, kuris paskui turės labai ilgų ir liūdnų pasekmių. Tarkime, vaikas negalės tuštintis ar šlapintis niekur kitur, tik į sauskelnes.
Patarčiau nesiimti laikytis natūraliosios higienos, kai tuo metu šeimoje yra problemų, kraustotės į naujus namus ar samdote naują auklę. Visi nauji dalykai kūdikio ir jo mamos gyvenime turėtų būti po vieną. Vaiką reikia palikti ramybėje, ir kai jis serga ar jam dygsta dantys. Nebent natūralioji higiena praktikuojama nuo pat gimimo, ir kūdikiui yra savaime suprantama ir priimtina.
Taikant natūraliąją higieną, mamai teks laikyti gana griežtos dienotvarkės. Man buvo paprasta, nes turėjau aiškų ritmą, – ne mažiau nei 3 valandos lauke bet kokiu oru, kūdikio migdymas nakčiai 19 valandą (apie tai skaitėte praėjusiuose numeriuose).
Ar sistema nesugrius dėl kelių savaičių pertraukos, tarkime, kai šeima išvažiuoja atostogauti?
Iki 1,5 metų tikrai galima sugrįžti į tą tašką, kuriame baigėme. Apie tai yra literatūros, tai įrodyti dalykai, iki pusantrų metų vaikai moka grįžti prie senosios tvarkos. Tačiau antrąjį pusmetį iki 2 metų jau gali būti sunkiau, nes vaikai mokosi pažinti savo kūną, aiškinasi pokyčius ir gali nesuprasti, kodėl vienoje vietoje leidžiama būti su sauskelnėmis, o kitoje jau nebe.
Mamos pagalbos šauksmas
„Sveiki, mano dukrai jau 3 metai, ji niekaip neina ant puoduko, ar klozeto. Supranta, kad reikia, atsisėda, pasėdi ir viskas – nieko nepadaro. Kenčia pusę dienos, paskui užsegu sauskelnes, tada ji pripildo jas per 10 min.“ Kaip elgtis?
Tokių atvejų esu girdėjusi ne vieną. Taip yra vaikams, kurie patyrė išgąstį tuštinimosi ar šlapinimosi metu. Tarkime, mama, pamačiusi, kad vaikas stena ir tuoj tuštinsis, čiumpa jį ir desperatiškai neša ant puoduko, gal net šaukia „greičiau greičiau“ ar kitaip išgąsdina vaiką. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas, – 6 mėnesių ar 1,5 metų – jis gali užsiblokuoti, nesuvokdamas, kodėl mama taip keistai sureagavo. Tokioms mamoms reikėtų pasitarti su vaikų psichologu, nes išmatų ir šlapimo laikymas savyje gali rodyti paslėptą vaiko baimę. Galbūt psichologas padės išsiaiškinti, kokia tai baimė, kaip iš jos vaiką išvaduoti.
Mamoms dar patariu pabandyti tiesiog nesegti sauskelnių, kai vaikas prašo. Suprantu, kad metodas drastiškas. Vaiko labai gaila, kad tėvai jaudinasi, jog vaikas visą dieną savyje laikė, o dabar jam viską veržia, spaudžia, ir jis nori greičiau pasituštinti, o gali tai padaryti tik į sauskelnes. Tačiau neužsegus sauskelnių vaikas anksčiau ar vėliau pasituštins į kelnes. Tada bus jau kitas etapas – nemalonumas dėl pojūčio, kvapo, gėda, noras būti švariam ir t.t. Kol tėvai segs sauskelnes, kad vaikas pasituštintų, tol situacija nejudės iš mirties taško. Su tokiomis problemomis, kaip skaitytoja, į mane kreipiasi ir 4 metų, ir vyresnių vaikų mamos. Deja, atsiradus sauskelnėms, atsirado ir šita problema.
Kai kuriomis situacijomis reikia griežtumo. Kai mamos klausia, kaip vaiką atpratinti nuo sauskelnių (o vaikui 2 ar 3 metai), mano atsakymas labai paprastas – tiesiog jų nebepirkite, neturėkite namie, nebesekite. Vaikas labai gretai išmoks daryti ant puoduko ar klozeto. Sunkesnės bus vos kelios dienos, kai reikės vaiką pamokyti, paskatinti. O paskui tik džiaugsitės.
Natūralioji higiena – prieš iššutimus
Jeigu vaikutis linkęs šusti, natūralioji higiena – labai gera išeitis. Vis dėlto, gali šusti ir be sauskelnių augantys kūdikiai.
Nuogo kūdikio visą parą išlaikyti neįmanoma, o net ir ekologiškos, kvėpuojančios daugkartinės sauskelnės, kurios segamos nakčiai, sukuriabakterijoms palankiąterpę, todėl, laikantis natūraliosios higienos, kūdikio odelę prižiūrėti reikia irgi nuosekliai – po pasituštinimo ir pasišlapinimo apiprausti, naudoti profilaktines priemones su cinko oksidu.
Mažyliams, kurių oda linkusi šusti, reikia atidžiau prižiūrėti ne tik užpakaliuką, bet ir pažastis, kaklo raukšles, net kojų ir rankų lenkimosi vietas. Pastaraisiais metais primygtinai siūloma kuo mažiau naudoti muilo prausiant kūdikius. Vis dėlto nereikia persistengti – muilas išties gali suploninti odos paviršiuje esantį apsauginį riebalinį sluoksnį, bet niekas geriau už muilą nepašalina šlapimo ir išmatų, kremo ar tepalo likučių. Muilo juk yra visokio, galima pasirinkti švelnų, aliejingą, bešarmį, skirtą kūdikiams.
Jei kūdikiui naudojate daugkartinius vystyklus ir neperšlampamas kelnaitės, atsiminkite, kad jos užrakinadrėgmę net labiau nei vienkartinės sauskelnės. Į sauskelnes skystis susigeria, ir kurį laiką, kol sauskelnės nėra perpildytos, oda lieka sausa. O jei kūdikis pasišlapina į vystyklą, šis dar ir trina odą.
Oro vonios – pirmasis vaistas gydant iššutimus, tačiau vonios vonioms nelygu. Jei vaikutį laikysite nuogą 10 minučių kelis kartus per dieną, to tikrai nepakaks. Kaip skaitėte tekste, patariamas „nuogų valandų“ skaičius – 4. Atmetus naktinio ir dieninio miego valandas, kūdikis būdrauja apie 10 valandų per parą, vadinasi, beveik pusę to laiko jis turėtų būtų nuogu užpakaliuku, jei norime kad oro vonios tikrai suveiktų. Manoma, kad vienos oro vonios trukmė galėtų būti pusvalandis, tad tokių vonių per dieną reikėtų 8. Kad „surinktumėte“ nuogų valandų skaičių, vasarą dienos miego kūdikį pabandykite migdyti be sauskelnių – ant drėgmę sugeriančios paklodėlės, apkloję antklode.
Jei kūdikio odelė jautri, profilaktiškai naudokite cinko oksido purškalą nuo iššutimų.
Jei iššutimų per savaitę nemažėja, pasitarkite su gydytoju. Ypač jei paraudimai didėja, ryškėja, atsiranda pūslyčių, įtrūkimų, oda pradeda šlapiuoti, blizgėti, o paraudimų pakraščiuose – luptis.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
