Kai mama gimdymo namuose pirmą kartą keičia sauskelnes savo kūdikėliui ir atidžiau apžiūri jį nuogą, dažniausiai nustemba – o, varge, kokia nelygi jo odelė. Kažkokia raudona, marmurinė, o kartais – ir spuoguota. Naujagimio oda ypatinga.
Tik po mėnesio ji bus kitokia – balta ir lygi. Mamos turi žinoti, ką reiškia naujagimio odos ženklai, kad nedarytų taip, kaip viena aktyvi mamytė, kuri sugalvojo išspaudyti naujagimio veido „inkštirus“.
Kūną dengianti „varškė“
Dabar mamos ją gali pamatyti savo akimis, o senesniais laikais naujagimius skubiai išmaudydavo ir mamoms įteikdavo švaručius. Dabar dar dorai neapšluostytas naujagimis guldomas mamai ant pilvo, ir galima savo akimis įsitikinti, koks patikimas kremas jį saugojo įsčiose. Varškės masėje (vernikse) daug riebalų, todėl iki gimimo jis tiesiog impregnuoja vaisiaus odą, apsaugo ją nuo išmirkimo.
Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padukai ir delniukai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs.
Neskubėkite panaikinti natūralios apsaugos! Varškės masė saugo ką tik gimusio kūdikio odą nuo bakterijų. Jos daugiausia būna kirkšnių raukšlėse, pažastyse, už ausų ir ant nugaros. Jei tik užgimęs naujagimis maudomas, šis apsauginis sluoksnis pašalinamas, ir odai greičiau pakenkia sausa aplinka ar drabužiai. Dabar praktikuojama riebalinį sluoksnį palikti, kad jis lėtai susigertų į odelę arba po truputį nusitrintų į drabužius.
„Manų kruopos“ ant veido
Naujagimio kakta, nosis, skruostai gali būti nusėti mažais baltais arba gelsvais spuogeliais, primenančiais manų kruopas. Tai ne pūliniai ar inkštirai (kaip įsivaizduoja mamos), o paprasčiausias odos riebalinėse liaukose susikaupęs sekretas. Pamažu spuogelių vis mažės, o paskutinis išnyks tikriausiai dar nesulaukus antrojo mėnesio – normalu, kai spuogeliai laikosi keletą savaičių.
Raudonumas
Vos gimęs naujagimis blyškiai melsvas, bet su kiekviena valanda jis vis rausvėja, gali tapti net violetinis!
Raudoniausi naujagimiai būna 1–2 parą po gimimo. Ypač ryškiai raudoni būna neišnešioti naujagimiai.
Tačiau po 3–6 parų naujagimis pamažu pradeda balti, ir atėję aplankyti pirmieji svečiai jį pamatys švelniai rožinį. Paprastai miegantys vaikai atrodo blyškesni nei būdami aktyvūs. Kartais naujagimį nuprausus raudonumas trumpam suintensyvėja.
Pleiskanojimas
Po gimimo 2–3 savaites naujagimio odelė būna sausa, šerpetojanti. Daugiausia sausų pleiskanėlių būna ant pilvo ir krūtinės.Išorinis epidermio sluoksnis dažniausiai pirmąją gyvenimo savaitę išsausėja ir po truputį nusilupa mažais ar dideliais gabaliukais, nelieka jokių sudirgimo ar uždegimo požymių. Pasirodo naujas lygios rausvos odos sluoksnis. Šiuo laiku odelei prižiūrėti tinka natūralūs aliejai, tik negalima pleiskanų lupinėti ar bandyti nukrapštyti.
Marmuras
Marmurine oda vadinama tada, kai joje išryškėja poodinių kraujagyslių tinklas. Jis ryškesnis būna vaikutį pervystant, maudant, nes kraujotaka reaguoja į žemesnę temperatūrą. Neurologai nemėgsta „marmurinės“ odos, tačiau tik tada, kai oda marga būna vaikučiui jau gerokai ūgtelėjus. O naujagimiai turi teisę į marmurinę odą, nes jų kraujotakos sistema dar nesubrendusi.
Persiko pūkeliai
Dažnai naujagimiai panašūs į mažus beždžioniukus – atrodo, kad plaukais apaugęs visas kūnelis, net nugara. Iš tikrųjų tai ne plaukai, o minkšti pūkeliai, kurie buvo padengę vaisiaus odą nuo 20 nėštumo savaitės, jie vadinami lanugo. Apie 33 nėštumo savaitę pūkeliai pradeda nykti, bet iki gimimo jų dar šiek tiek lieka – paprastai ant nugaros, pečių, ties mentėmis. Kuo labiau naujagimis neišnešiotas, tuo daugiau ant jo kūno rasite pūkelių.
Mėlynės ant veido
Gerai apžiūrėjusios naujagimio veidą, mamos tikrai pastebės vieną ar kelias tamsesnes vietas, tarsi mėlynes. Jų būna ant kaktos, akių vokų, net viršutinės lūpos. Dėmės išryškėja naujagimiui pravirkus, stenant ar godžiai traukiant krūtį. Iš tikrųjų tai ne mėlynės, o zonos, kuriose išsiplėtusios kraujagyslės.
Laikui bėgant, tos dėmės blėsta ir visiškai išnyksta.
Mėlynuojanti oda
Kadangi naujagimių termoreguliacinė sistema dar nebrandi, vos pajutusi vėsesnį orą, rengiant ar prieš maudymą, oda gali pradėti mėlynuoti. Paprastai mėlynuoja pirštukai ir zona apie lūpas. Vaikučiui augant, termoreguliacinė sistema stiprėja, ir mėlynavimai baigiasi. Reikėtų sunerimti, jei mėlynuoja ir šiltai apkamšytas vaikutis, jei visa jo oda mėlyna, o kvėpavimas sunkus – tada mėlynavimas gali rodyti plaučių ar širdies ligą.
Ant naujagimio kaktos, antakių, smilkinių, užausių, galvos gali būti riebių gelsvų pleiskanų luoba – seborėjinis dermatitas. Pleiskanų luoba atsiranda dėl labai padidėjusios riebalinių liaukų veiklos.
Pleiskanotas vietas reikia tepti aliejuku, skirtu kūdikio odelės priežiūrai, o kai pleiskanos atmirksta, jas galima švelniai nuvalyti vatos gabaliuku. Pleiskanų nelupinėkite, nes tai pavojinga, kadangi į žaizdeles gali patekti infekcija. Kai pleiskanų luoba yra itin didelė, jos panaikinti nepavyksta, kreipkitės į gydytoją, jis skirs specialaus tepalo.
„Gandro žnybis“ ir „Angelo bučinys“
„Gandro žnybis“ – tai kraujagyslių tinklo paryškėjimą pakaušyje, o „Angelo bučinys“ – kaktoje ar ant akių vokų. Kūdikiui augant, šie dariniai nyksta. Norma, kad gandro žnybis ar angelo bučinys išnyksta iki 4 metų, jei ne – galima koreguoti kosmetiškai. Gandro žnybis paprastai jokių problemų nesukelia, nes yra ant pakaušio ir pasislepia po plaukais. Tėvus labiau jaudina angelo bučiniai – raudonos dėmės kaktos srityje.
Mažylis gali turėti hemangiomą – tai gerybinis kraujagyslių navikas, dažniausiai aptinkamas ant veido, galvos. Jų turėdami gimsta 2–3 proc. naujagimių. Dažniausiai hemangiomos po gimimo gali visiškai nesimatyti, ji išryškėja per 6 savaites. Paprastai hemangiomos išnyksta vaikui augant per 3–4 metus.
Pūlinukai
Kartais ženklai ant odos rodo infekciją. Kadangi naujagimių oda labai plona su ypač tankiu kraujagyslių tinklu, joje greičiau nei suaugusiųjų odoje plinta infekcija.
Naujagimių infekcijos požymiai (gali būti keli iš karto arba tik vienas):
Naujagimis atrodo nepatenkintas, irzlus arba vangus.
Jo odelės spalva pakitusi: vaikutis atrodo blyškus, melsvas ar marmurinis, atsiranda bėrimų, šlapiuoja bambutė.
Pasireiškia ankstyvoji gelta.
Naujagimis karščiuoja.
Vaikutis prastai valgo, atpylinėja, vemia.
Mamas klaidina tai, kad naujagimių infekcijas ne visada lydi temperatūra. Reikia stebėti, kaip auga mažylio svoris, kaip jis valgo ir miega, kokios jo išmatos, kaip gyja bamba, kaip atrodo vietos apie nagučius. Pūlinukai paprastai būna jau įsisenėjusios infekcijos požymis. Pamačius nors vieną pūlinuką ant vaikučio odos, reikėtų skubiai pasitarti su gydytoju.
Naujagimių oda tokia plona, kad iššusti gali per kelias valandas. Įvairių studijų duomenimis, 40–60 proc. kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos. Todėl tų pačių tėvų skirtingi vaikai tuo pačiu amžiaus tarpsniu ir taikant tas pačias odos priežiūros priemones gali skirtingai reaguoti.
Ypač greitai šunta neišnešiotų naujagimių odelė, nes turi mažiau kalogeno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama. Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Jei naujagimis gimė prieš laiką, jo odelė neturi poodinio riebalinio sluoksnio, greičiau iššunta.
Maždaug 10–14 parą po gimimo naujagimiams prasideda vadinamasis žarnyno kataras (fiziologinis viduriavimas), kuris trunka 4–6 savaites. Išmatos tampa dažnos, vandeningos, dirgina odą. Šiuo laiku reikia itin dėmesingai saugoti odelę nuo iššutimų.
Kliniškai iššutimai pasireiškia paraudimu, papuliniu bėrimu, įtrūkimais. Labai svarbu užkirsti kelią iššutimams, o jei jau atsirado, – aktyviai gydyti, nes jie plinta į lytinių organų sritį, užpakaliuką, pilvą, šlaunų vidinį paviršių. Mažai kur apie tai rašoma, bet iššutimai vaikučiui sukelia didžiulį skausmą. Jei kada esate nusideginę odą, tai suprasite – skausmas panašus.
Odelės priežiūrai naudokite specialias priemones su cinko oksidu, skirtas iššutimų profilaktikai ir gydymui. Svarbiausia odelę patepti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad oda ilgiau bus drėgna. Atidžiai apžiūrėkite ne tik vystyklų sritį, bet ir pažastis, kakliuko raukšles. Idealu, jei naudosite priemonę, kuri ir gydo, ir maitina, ir saugo, todėl atidžiai skaitykite priemonės sudėtį.Priemonė turi būti pagaminta iš natūralių medžiagų, be cinko, jos sudėtyje turėtų būti natūralių aliejų, kad, be gydomojo poveikio, odelė dar būtų raminama, maitinama, minkštinama, drėkinama.
Šiuo metu itin paplitusios drėgnos servetėlės užpakaliukui prižiūrėti didina odos pažeidimo riziką, tačiau tinka pirminiam apšluostymui, kol nunešime iki vandens čiaupo ir kūdikį apiprausime.
Kartais tenka išbandyti kelias priemones, kol atrandi konkretaus vaiko odelei tinkamą preparatą.
Dauguma naujagimio odos pakitimų praeina savaime ir gydyti nereikia. Tiesiog rūpinkitės, kad odelė nuolatos būtų švari, kad mažylis nebraižytų veido nagučiais. Į pediatrą reikėtų kreiptis tada, kai atsiranda bėrimų su šašeliais, pūslelių, pūlinukų, ilgai negyjančių iššutimų.
Konsultavo pediatrė Jolanta Bernatonienė
„Mamos žurnalas“
Kad ką tik gimusieji būna raudoni, tai čia kaip ir normalu. Bet mano vaikui raudonas veidukas, tiksliau žandukai ir smakras buvo 2-3 mėnesių. Gaila, kad tuomet galvojome, kad dėl visko kaltas netinkamas maistas ir alergija. Tačiau vieno gero dermatologo dėka išsiaiškinome tikrąją priežastį. 🙂