Ne kiekvienas žino, kad kepenys yra stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai būtinų funkcijų, ir apskritai didžiausias organas, sveriantis pusantro kilogramo. Pasak medikų, dažnas prisimena turintis šį organą tik jau susirgus kepenų ligomis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo lėtinių kepenų ligų kasmet miršta 2 milijonai žmonių, o kepenų cirozės paplitimas siekia 9 proc. visos populiacijos.
„Yra įvairūs ūminiai virusiniai hepatitai, lėtiniai virusiniai hepatitai, autoimuninis hepatitas, alkoholinė kepenų liga, nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga (NAKSL). Visa tai grįžtami procesai, kol nesusergama kepenų ciroze“, – sako gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.
Pasak jos, NASKL yra labiausiai pasaulyje paplitusi kepenų liga – ja serga 25 proc. žmonių. Prognozuojama, kad 2025 metais ši liga bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis.
„Situacija Lietuvoje ne ką geresnė nei likusiame pasaulyje – šia liga serga kas penktas šalies gyventojas. Susirūpinti kepenimis reikėtų dėl to, kad daugelis pacientų nejaučia jokių simptomų, kepenų jiems neskauda. Kai kurie žmonės gali jausti bendrą nuovargį, silpnumą, gali mausti dešinį pilvo šoną. Bet dažniausiai tai nebyli liga“, – akcentuoja dr. R. Petereit.
NASKL – kas slepiasi po šiomis raidėmis?
95 proc. nutukimu sergančių žmonių yra kamuojami ir nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos. Nutukimas nustatomas tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 30. Tarp turinčių antro tipo diabeto diagnozę – 33-66 proc. serga ir NASKL. Mokslininkai yra nustatę, kad ši liga yra tiesiogiai susijusi su onkologinėmis ligomis, ne tik kepenų, bet ir krūties vėžio moterims bei storosios žarnos vyrams.
„Kas sukelia ligą? Nėra vienos priežasties. Tai fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, rūkymas, nesaikingas alkoholio ir tam tikrų vaistų vartojimas, tokių kaip paracetamolis, vaistai nuo skausmo, antibiotikai, kontraceptikai. Kepenų pažeidimus sąlygoti gali ir riebus maistas, turintis daug sočiųjų ir perdirbtų riebalų, besaikis cukraus vartojimas. Todėl patarčiau renkantis bet kokius produktus, atkreipti dėmesį į sudėtį, kad 100 g būtų ne daugiau nei 5 g cukraus“, – vardija gydytoja dietologė.
Ji priduria, kad kepenis pažeisti gali net ir žoliniai papildai, todėl nepasitarus su gydytoju, tuo labiau perkant papildus ne iš vaistinės ir nežinant tikrosios sudėties, reikėtų jų ir nevartoti.
„Mano kolega prof. habil. dr. Limas Kupčinskas yra pasakęs, kad žmonės įsivaizduoja, jog jų organizmas yra tarsi augalas, kurį užpylus trąšomis – šiuo atveju geriant maisto papildus, jis gražiai ir greitai augs ir žydės. Tačiau maisto papildai – tai ne trąšos, naudojamos augalininkystėje, ir stebuklų jie nedaro. Tą patį kartoju ir savo pacientams – geriau jau nepiktnaudžiauti papildais, nes galima padaryti daugiau žalos nei naudos“, – teigia dr. R. Petereit.
Nors NASKL įprastai siejama su nutukimu, padidėjusiu cholesteroliu, arterine hipertenzija, šia liga taip pat gali sirgti ir antsvorio neturintys, normalios kūno masės žmonėms. Tokiu atveju padidėjusias kepenis gydytojas gali net ir apčiuopti.
„Prieš ketverius metus buvo vykdyta apklausa, kurios metus paaiškėjo, kad kas penktas normalaus kūno svorio šalies gyventojas gali turėti suriebėjusias kepenis, mat jų gyvenimo būdas gali būti chaotiškas – daug streso, mažai fizinio aktyvumo, perdirbti riebalai, pernelyg didelis cukraus kiekis. Todėl buvimas lieknu dar neužtikrina atsparumo šiai ligai“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Mylėti savo kepenis, bet kaip?
Anot dr. R. Petereit, reikia mylėti ir saugoti savo kepenis. Tam būtina keisti požiūrį ir pripažinti, kad kiekvienas gali turėti suriebėjusias kepenis, todėl labai svarbu – gyventi sveikiau.
„Būtinas fizinis aktyvumas bent po 30 min. penkis kartus per savaitę. Riboti alkoholio vartojimą – per parą moteriai galima išgerti vieną vyno taurę, o vyrui dvi. Kiekvienas penktadienis ar pirmadienis, pavyzdžiui, gali tapti žuvies diena, reikėtų įtraukti į savo mitybą daugiau gerųjų riebalų. Svarbiausia nuolat stebėti savo sveikatos būklę: kontroliuoti svorį, arterinę hipertenziją, cholesterolio kiekį. Kol kepenys tik suriebėjusios, tai dar yra grįžtamas procesas, kai pakanka pakeisti gyvenimo būdą, kad kepenys ir vėl taptų visiškai sveikos“, – aiškina ji.
Būtinieji fosfolipidai, pasak dietologės, yra tikri pažeistų kepenų gelbėtojai, mat jie ne tik apsaugo kepenų ląsteles, bet ir padeda palaikyti pastovią tulžies sudėtį, mažina polinkį formuotis akmenims, reguliuoja lipoproteinų metabolizmą ir normalizuoja sutrikusią kepenų funkciją. Šie medikamentai skatina kepenų regeneraciją ir pagerina bendrąją kepenų būklę.
„Jei patys medikai nepasiūlo, vizito pas šeimos gydytoją metu patarčiau profilaktiškai paprašyti kraujo tyrimo, kuris parodytų kepenų fermentų būklę. Jei jų kiekis yra didesnis, nebūtinai peržengęs ribą – tai vis tiek jau ženklas, kad reikia atstatyti kepenų fermentus, o tam būtinas fosfolipidų kursas. Juos reikėtų vartoti bent 3-6 mėnesius norint išvalyti savo kepenis“, – pataria dr. R. Petereit.
Pasak jos, kelių mėnesių fosfolipidų kursas kartą per metus nepakenktų ir sergantiems nutukimu, antro tipo diabetu, ypač jei kartais maudžia dešinįjį šoną, turintiems padidėjusį cholesterolį.
