Mergaitė, kuri gimė per anksti, kad nusišypsotų tėveliui prieš jo mirtį…

keruliene-mergyte su pizama bega

Jurgitos Kerulienės nuotr.

Kaunietė Rasa į susitikimą atsinešė krūvelę nuotraukų albumų. Jie geriausiai iliustruoja dramatiškus 4 metų įvykius. Į šį laikotarpį, kuris kito žmogaus gyvenime tėra akimirka, Rasai sutilpo viskas: meilė, vestuvės, dukters gimimas, vyro žūtis, kova už gležną gyvybę ir didžiulė laimė įveikus ligas.

Lemtinga komandiruotė

Pirmus mėnesius Rasos nėštumas neatrodė kažkuo ypatingas. Būdama 12 savaičių nėščia Rasa išsiruošė į komandiruotę. Suomijon. „Prieš skrisdama pasiteiravau gydytojos. Ši paklausė, kaip jaučiuosi. Gerai? Tai jokių problemų – skrisk. Kelionėje gerokai patampiau lagaminus. Kai grįžau, prasidėjo kraujavimas“, – pasakoja Rasa. Moterį paguldė į klinikas. Ten su nedidelėmis pertraukėlėmis Rasa prabuvo iki pat gimdymo. Gydytojai moterį perspėjo, kad geruoju šis nėštumas nesibaigs, iki galo ji vaiko tikrai neišnešios. Kai nėštumas buvo 27 savaičių, gydytojai pradėjo leisti specialių vaiko plaučius brandinančių preparatų. Po cezario pjūvio pasaulį išvydo mažytė mergaitė. Ji kuo puikiausiai kvėpavo pati. Paaiškėjo ir nesėkmingo nėštumo priežastis – visiškai atsidalijusi placenta. „Vaikelis visai neturėjo ką valgyti. Tikras stebuklas, kad tiek išbadavusi ji yra gyva ir tokia energinga“, – stebėjosi gydytojai.

Dukrelės svoris – 998 g

Mergytė gimė sverdama 998 g. Tačiau pirmomis dienomis svoris dar krito. Kai Rasa atsigavo po operacijos ir pamatė dukrą, ši svėrė 848 gramus. Ir Rasa, ir vyras pamatę dukrelę patyrė lengvą šoką. Vaikelio mažumo neįmanoma apsakyti žodžiais. Bet netrukus jie prie Paulės išvaizdos priprato ir stebėjosi, kodėl artimieji, atėję aplankyti, apsiašaroja. Nepaisant labai mažo svorio, Paulė apsiėjo be jokių aparatų. Ji tiesiog šiltai gulėjo inkubatoriuje, per zondą valgė mamos pieną ir augo. Gydytojai sakė: Tai visiškai sveikas normalus vaikas, tik labai mažas.

Ligoninėje Paulė praleido beveik 2 mėnesius. Pirmomis dienomis priaugdavo vos po kelis gramus, nes po tiek ir tesuvalgydavo.

Po poros savaičių per dieną ji priaugdavo jau po 17g. Paskutinėmis dienomis ligoninėje Paulė jau šveitė pilnais žandais ir pasunkėdavo kasdien po 40-50 g. Mama kruopščiai užsirašinėdavo, kiek gramų Paulė suvalgo. Ir dabar saugo sąsiuvinius su „kinų raštu“ – smulkiomis miligramų išklotinėmis.

Kengūra

Rasa įsitikinusi, kad Paulei stiprėti padėjo kengūra. Tai užsienyje populiarus neišnešiotų naujagimių stiprinimo būdas. Kengūra padeda neišnešiotiems vaikeliams priprasti prie aplinkos. Mama nuogą vaikelį užsideda ant nuogos krūtinės ir laiko.

Rasa pirmomis dienomis drebančiomis rankomis traukdavo Paulę iš inkubatoriaus ir šildydavo prie savo krūtinės. Iš pradžių kontaktas trukdavo kelias minutes, paskui vis ilgėjo. „Nuostabiausia, kad Paulė greitai pamėgo šį ritualą. Ji pradėjo reikalauti, kad išimčiau iš inkubatoriaus. Pašėldavo rėkti taip, kad net būdavo girdėti pro stiklinį gaubtą. O kai priglausdavau mergytę prie krūtinės, ši nurimdavo ir maloniai murkdavo“, – pasakoja Rasa. Ir dabar Paulė nori miegoti su mama. Nors užmiega savo lovytėje, paryčiais paslaptingu būdu vis tiek atsiduria mamos lovoje ir prisiglaudžia.

Tragedija

Rasa namo grįžo su 2 mėnesių dukra. Paulė svėrė 1718 g, namiškiams ji atrodė tikra milžinė. Šeima paniro į malonią idilę: tėtis ryte išeidavo į darbą, mama likdavo su dukryte. Vieną dieną, kai Paulei jau buvo 3,5 mėnesiai, tėvelis iš darbo nesugrįžo.

Jauną vyrą darbo vietoje nušovė psichiškai nesveikas bendradarbis. „Viskas pasivertė, sugriuvo. Vyro mirtis buvo tokia netikėta, absurdiška… Norėjau tik raudoti, bet dukra reikalavo dėmesio. Jai buvo beveik 4 mėnesiai, nebenorėdavo gulėti.

Turėdavau jai šokti, dainuoti, nešioti po kambarius. Ypač nerami pasidarydavo vakarais, po antro pietų miego. Nešiodavau ir dainuodavau studentiškų laikų dainas – „Svajoklį“ arba „Svirplelį“. Kai dainuodavau, man tekėdavo ašaros, o Paulė juokdavosi.

Dukra lyg nujausdama mane taip gelbėjo nuo depresijos“, – prisimena Rasa. Kadangi Rasa dukrytę maitino, net negalėjo gerti raminančių vaistų.

Vystėsi žaibiškai

Per pirmuosius savo metus Paulė atliko žygdarbį: prisivijo bendraamžius.

Pirmas dantukas – 7 mėnesių;

Tvirtai sėdėjo – 7 mėnesių;

Pati atsistojo – 9 mėnesių;

Pradėjo vaikščioti – 12 mėnesių;

Pradėjo kalbėti sakiniais – 2 metų.

Rasa iš poliklinikos pasiskolino svarstykles ir kasdien dukrytę sverdavo. 6 mėnesių Paulė svėrė 4 650 g, o sulaukusi metų buvo 9 kg svorio ir 69 cm ūgio.

Mama godžiai ieškojo literatūros apie neišnešiotus kūdikius. Pastebėjo, kad ne kiekvienas pediatras moka tinkamai prižiūrėti tokius vaikučius. Pirmais metais Paulę kamavo tipiškos neišnešiotukų bėdos: rachitas, mažakraujystė, sulėtėjęs motorinis vystymasis. Mama įsitikinusi, kad mergaitei nepaprastai padėjo masažai. ,,Masažistas sakė, kad net ir sveikus vaikus mamos turėtų kasdien masažuoti. Paulei buvo atlikti 5 masažo kursai (po 10 kartų) su kelių savaičių pertraukomis. Masažistas ateidavo į namus. Masažai keitė Paulę tiesiog akyse. Rodos, ji kasdien tvirtėjo, augo. Be to, nuo masažų labai aktyvėjo ir vaiko psichomotorika”, – sakė mama. Nors masažas nėra pigus malonumas, Rasa įsitikinusi, kad mamos tų pinigų neturėtų gailėti, investavęs tuo litus daug daugiau išloši. Ji porą kartų dukrelę nuvedė ir į Ankstyvosios korekcijos centrą, kuriame dirbama su neišnešiotais, neįgaliais vaikučiais. ,,Nors pamačiau ten puikią įrangą ir gerus specialistus, skaudu buvo klausytis replikų apie tai, koks mano vaikas atsilikęs ir ko jis dar nedaro (o turėtų daryti).

Geriausios draugės

Kai Paulei sukako metai, Rasa susirado auklę ir išėjo į darbą. Tada moteris dar labiau išsitiesė, nes buvo priversta kasdien bendrauti, kontroliuoti savo nuotaikas.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 2 = vienuolika

Kitos temos: