Kai nėštumo testas parodo dvi juosteles, abejingų nelieka. Reakcijos gali būti įvairios: nuo džiaugsmo ir euforijos iki šoko ir ašarų. Apie tai, ką moteriai reiškia patirti neplanuotą nėštumą, kalbamės su Krizinio nėštumo centro (KNC) psichologe Rūta Mickevičiene.
Neplanuoto nėštumo realybė
Neplanuotas nėštumas yra viena iš priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į KNC. Tai toks nėštumas, kurio moteris dar neplanavo ar jau nebeplanavo, kurio nesiekė, neketino pastoti, nepageidavo ir nenorėjo.
Realybėje neplanuoti nėštumai yra kur kas dažnesni, nei mums gali atrodyti. Tyrimai rodo, kad apie pusė nėštumų visame pasaulyje prasideda neplanuotai. Tai gali lemti įvairios priežastys: nepakankamas savo vaisingumo ir reprodukcinės sveikatos pažinimas, žinių apie lytinių santykių kultūrą, saugumą ir pasekmes stoka, netinkamas ar ribotas apsisaugojimo priemonių arba neefektyvių metodų naudojimas ir pan. Prie neplanuotų priskiriami pastojimai, kurie įvyksta kaip seksualinio smurto ar prievartos pasekmė.
Mitai apie neplanuotą nėštumą
Jei visi vaikai gimtų abiem partneriams sąmoningai ruošiantis ir atsakingai planuojant, būtų mažiau nesusipratimų ir iš jų kylančių sunkumų. Tiek moterims, tiek vyrams, tiek vaikams. Tačiau gyvenimas yra visoks: vaikai į šį pasaulį ateina ir neplanuotai. Svarbu, kad klaidingos nuostatos nemenkintų besilaukiančios moters ir šiuo jautriu laikotarpiu nesutrukdytų jai gauti savalaikės pagalbos.
- Neplanuotai pastoja tik asocialūs. Neplanuoti nėštumai ištinka daugelį porų, nepriklausomai nuo amžiaus, santykių gylio ir trukmės, išsilavinimo, materialinės padėties, užimamo statuso, sveikatos būklės ir pan. Dažnai neplanuotai pastojusi moteris teigia maniusi, kad, kam jau kam, tačiau jai ši situacija niekada nenutiks. Tačiau net pati geriausia priemonė niekam nesuteikia absoliučios apsaugos nuo pastojimo, išskyrus susilaikymą nuo lytinių santykių vaisingomis dienomis.
- Jei nėštumas prasidėjo neplanuotai, daug kas prarasta. Kartais moterys jaučia nerimą, apgailestavimą ir apmaudą, kad neplanuotai pastojusios jos praleido galimybę nuosekliai ruoštis nėštumui: aptarti su partneriu, kada abu bus pasiruošę, pradėti gerti folio rūgštį, perplanuoti aktyvumo ir poilsio rėžimą, atsisakyti žalingų įpročių, sustiprinti kūną fiziškai bei psichologiškai.
Išties rekomenduojama ruoštis nėštumui iš anksto, kad užtikrintume palankiausias sąlygas ateinančiai gyvybei, moteriai ir porai. Kita vertus, svarbu priminti sau, kad neįmanoma visko sukontroliuoti ir tobulai pasiruošti sėkmingam nėštumui, nes veikia ne tik žmogiška, bet ir dieviška valia. Tad sužinojus, apie neplanuotą nėštumą palankiau ne save graužti, kritikuoti ar kaltinti, o nuo sužinojimo momento prisiimti atsakomybę ir pradėti sąmoningai planuoti, kaip norime, kad gyvenimas toliau klostytųsi, bei sistemingai to siekti.
- Neplanuoti nėštumai lemia sunkesnį nėštumą, gimdymą, žindymą ir moters pogimdyminį laikotarpį. Turbūt sutiksime su tuo, kad visiems sunkiau priimti ir susitaikyti su įvykiais ar patyrimais, kurių sąmoningai nesirinkome, bet jie atėjo į mūsų gyvenimą. Tad ir neplanuotai pastojusi moteris iš pradžių gali jausti slegiančias nemalonias mintis. Gali prireikti daugiau laiko ir pastangų apsiprasti, susivokti, priimti nėštumą ir jame įsipatoginti.
Kita vertus, net ir labai laukto, kruopščiai suplanuoto nėštumo ar pogimdyminio laikotarpio metu gali kilti nenumatytų dalykų, kurie apsunkins nėštumo, gimdymo eigą ar savijautą po gimdymo. Kiekvieno iš mūsų gyvenime sunkumai ar netikėtumai neišvengiami, tačiau galime pasirinkti, kaip sau padėsime juos įveikti.
- Neplanuotai pastojus sunkiau megzti ryšį su dar įsčiose esančia gyvybe ar jau gimusiu vaikeliu. Kol moteris nėra apsisprendusi, ar išsaugos, ar nutrauks neplanuotą nėštumą, ar pati augins vaikelį, ar paliks jį kitiems, – ji nelinkusi megzti ryšio su vaikeliu, kad neprisirištų ir apsaugotų save nuo išsiskyrimo skausmo.
Tačiau apsisprendusios išsaugoti nėštumą moterys mažiau blaškosi, susitelkia. Jos pradeda stiprėti ir tikėti, kad šis pasirinkimas užaugins daug gražių dalykų ir naujų patirčių, nors ne viskas bus lengva. Būtent susitelkimas į stiprinančius dalykus padeda rasti drąsos, vilties, šviesos vis atnaujinti santykį su savimi bei megzti ryšį su vaikeliu.
- Neplanuoti nėštumai yra nepageidaujami. Nors neplanuoti nėštumai yra gana dažni, tik dalis jų nepageidaujami. Didesnė dalis moterų apsisprendžia tęsti nėštumą, gimdyti ir auginti vaikelį. Retais atvejais moterys išnešioja ir pagimdo vaikelį, bet jo neaugina – palieka ligoninėje, gyvybės langelyje ir pan. Kitoms moterims neplanuoti nėštumai baigiasi savaiminiu persileidimu ar nėštumo nutraukimu.
Reiktų pripažinti, kad kartais neplanuoto nėštumo situacija išsprendžia moters dilemą – turėti vaikų ar ne. Ypač, kai moteris širdimi jaučia, kad vaikų nori, bet neramus protas sako, kad gal dar ne laikas. Negalėdama apsispręsti, ji dvejoja, delsia ar viską palieka likimo valiai. Tokiu atveju žinia apie netikėtą nėštumą vis tiek gali laikinai sukelti nerimo, tačiau ir teikti palengvėjimą.
Kaip rodo KNC praktika, dažnai neplanuotas nėštumas ilgainiui tampa norimas, o vaikelis – labai laukiamas ir mylimas. Nemažai klienčių dėkoja už laiku suteiktą pagalbą, nuoširdžiai stebisi, kaip galėjo suabejoti to stebuklo, kurį dabar laiko rankose, išsaugojimu. Atsidėkodamos moterys palieka jautrius atsiliepimus, padrąsinančius kitas moteris.
Sužinojus apie trečią nėštumą, kuris neplanuotas, vyras pasikeitė, nusisuko nuo šeimos, likau viena atsakinga už viską, o dar pati nekokios sveikatos, psichologinės būklės ir finansinės padėties <…>. Dabar esu trijų vaikų mama ir neįsivaizduoju, kaip galėjo būti kitaip, kai jau laikau gimusį mažylį. Ačiū KNC už dar vieną išsaugotą gyvybę.
***
Mūsų nėštumo kelionė buvo be galo sunki nuo pat pradžių… Tai trečias mano vaikelis, ir neplanuotas. Kai sužinojau, kad laukiuosi, gavau vos ne šoką, nes planai buvo sudėlioti visai kitaip. Buvo sunkumų šeimoje su vyru, finansinių, psichologiškai visai buvau nepasiruošusi, laikas grįžti į darbą… Parašiau laišką KNC <…>. Gavau palaikymą, įsiklausymą, žindymo bei teisinę konsultacijas. Dabar esame laiminga šeima ir džiaugiuosi, kad turiu savo dukrytę.
***
Ketvirtasis nėštumas buvo labai netikėtas. Šeimoje auga trys mergaitės, viena iš jų turi sunkią negalią. Priimti sprendimą buvo tikrai nelengva. Bijojau, jog psichologiškai galiu neištverti… Tačiau labai didelį palaikymą gavau iš vyro, artimųjų ir KNC – kreipkitės, kai jausitės galbūt nesuprastos ir vienišos. Dabar galiu pasakyti, jog sūnelio atėjimas į mano gyvenimą, šeimą yra tikras stebuklas ir džiaugsmas.
Esu labai laiminga, turėdama galimybę patirti motinystę. Nepaisant sunkumų, ryšio, artumo momentai su savo kūdikiu – tikra palaima, džiaugsmas ir prasmė. Kasdien dėkoju gyvenimui už tokią dovaną.
***
Kreipiausi į KNC norėdama nutraukti nėštumą, nes jis buvo netikėtas ir visiškai sujaukęs mano gyvenimo planus. Tikėjausi grįžti į darbą po motinystės atostogų ir turėti daugiau laiko sau. Viskas atrodo pradėjo byrėti, daug ašarų… Gavusi pagalbą iš KNC, tiesiog pradėjau kitaip dėlioti mintis ir nusprendžiau gimdyti. Žiūriu į savo mažylį ir suprantu, kad tai buvo mano geriausias sprendimas! Nebijokite kreiptis ir Jūs, jeigu turite kokių abejonių.
Su kokiais jausmais ir emocijomis susiduria neplanuotai pastojusios moterys?
Kai į mūsų gyvenimą įsiveržia netikėti sunkumai, nelaukti iššūkiai ar net krizės, normalu išgyventi suintensyvėjusias emocijas, nemalonius jausmus, apsunkusias mintis ar pasikeitusius kūno pojūčius. Neplanuoto nėštumo atvejis – ne išimtis.
- Jei mergina pastojo labai jauna, dar paauglystėje, kai neturėjo tikslo tapti mama, ji sutrinka, išsigąsta, sudvejoja, susigėsta, išgyvena kaltę, jaučiasi taip, lyg iki tol buvęs pasaulis sugriuvo. Iš pradžių ji gali net nesuprasti, kad laukiasi, o supratusi – neigti, vengti, užsisklęsti, bijoti kam nors apie tai pasakyti. Viena nepilnametė klientė teigė maniusi, kad jos mamai būtų buvę lengviau ištverti žinią apie dukros mirtį, nei apie nepilnametės nėštumą. Ką reiškia pastoti netyčia, iš naivumo, gyvenimiškos patirties stokos, noro sulaukti dėmesio ar pelnyti meilę paauglystėje, subtiliai aprašo Annalisa Strada romane „Plona rausva linija“. Šioje knygoje, kuri 2014 metais apdovanota Andersono premija, kaip geriausia knyga paaugliams, perteikiama istorija apie šešiolikmetę ir jos neplanuotą nėštumą.
- Jei moteris pastojo brandžiame amžiuje, kai daugiau vaikų nebeplanavo ir nebeketino dar kartą tapti mama, ši žinia sukelia daug įtampos, ašarų, nemigos ir baimių. Moteris dažnai kaltina save, kad nesekė vaisingų dienų, buvo neapdairi, pyksta ant partnerio, kodėl jis nesisaugojo. Pasijunta aklavietėje, išgyvena daug nerimo, ar pavyks išnešioti vaikelį, ar neturės vystymosi sutrikimų, ar aplinkiniai nesmerks dėl amžiaus, apgailestauja, kad teks atsisakyti karjeros galimybių, atidėti išsikeltus tikslus ir planus ir pan.
- Jei moteris pastojo, esant nepalankioms išorinėms aplinkybėms – prasta finansinė padėtis, darbo praradimas, nėra kur gyventi, neseniai prasirgo ar ką tik užklupo liga ir vartoja vaistus, jau augina daugiau mažų vaikų, trūksta pagalbos iš šalies ir pan. – jai ateina minčių, kad lauktis dabar netinkamas laikas, nėra galimybių, kad nepajėgs, kad bus dar sunkiau, kad nepakels atsakomybės ir pan.
- Jei neplanuotai pastojusi moteris nejaučia saugumo ir palaikymo iš partnerio, jis nėra linkęs prisiimti atsakomybės, įsipareigoti, gąsdina, kad paliks, jei nenutrauks nėštumo, arba spaudžia ir duoda pinigų tai padaryti, moteris pasijaučia vieniša, apleista, išduota, nesvarbi, palikta. Ji įsitempia, pyksta, jaučia neteisybę, sunku priimti nėštumą. Moteris pajunta, kad atsakomybės našta tampa per sunki, bet nėra su kuo ja pasidalinti. Gali kilti minčių apie nėštumo nutraukimą, norą nebūti ar net negyventi, nes nemato kitos išeities.
Kaip konkrečiai kiekviena moteris reaguos į neplanuoto nėštumo žinią, priklauso nuo daugelio dalykų, o ypač nuo to, kaip ji pati vertins ir interpretuos šią situaciją. O tam įtakos turi jos individualumas (pasaulėžiūra, branda, prioritetai, vertybės, pokyčių ir nežinomybės toleravimas, streso valdymas, psichologinis atsparumas ir pan.), išorinės aplinkybės ir realios pagalbos galimybės. Todėl vienas moteris neplanuotas nėštumas gali išgąsdinti, bet ilgainiui jos pajėgia jį priimti, kaip gyvenimo dovaną. Kitoms jis gali tapti užsitęsusia asmenine ar santykių krize.
Jei pažvelgtume giliau, krizė yra sveiko žmogaus reakcija į jam reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Ir čia krizinis nėštumas suprantamas kaip neplanuotas nėštumas (arba net ir planuotas), kuris tampa rimta problema moteriai dėl vidinių ir išorinių priežasčių. Labai svarbu, kad tuomet moteris neskubėtų, rastų bent vieną žmogų ir saugią erdvę, kurioje ji galėtų: žodžiais išreikšti savo jausmus ir patyrimus, įsisąmoninti savo dvejones ir ketinimus bei, priėmusi siūlomą pagalbą, rasti daugiau aiškumo esamoje situacijoje.
Daugiau apie tai, ką išgyvena moterys, susidūrusios su neplanuotu nėštumu, galima rasti mano sudarytoje knygoje „Motinystės išpažintys“. Joje 44 moterys, gavusios pagalbą KNC, jautriai pasakoja savo asmenines istorijas ir atskleidžia šešėlinę motinystės pusę, kuri dažnai nutylima.
Partnerio ir artimųjų vaidmuo
Bet kuriai besilaukiančiai moteriai partnerio vaidmuo yra daug ką lemiantis, ypač neplanuotai pastojus. Jo palaikymas, išklausymas, padrąsinimas ir buvimas kartu bet kokiomis aplinkybėmis moteriai suteikia saugumo, ramybės ir pasitikėjimo. Tarkime, jei partneriai vaikelio neplanavo, bet moteris pastojo, ji labiau norėtų iš antros pusės girdėti „esu sutrikęs, bet mes kartu pajėgsime“, „būsiu šalia, mums pavyks, net jei ne viskas bus lengva“ arba „tau ir man tai nauja, netikėta, tad neskubėkime“. O ne „spręsk tu pati“, „aš nebenoriu ar dar nenoriu vaikų“, „pervesiu pinigų nėštumo nutraukimui“, „netikiu, kad tai mano“ ir pan.
Moteriai labai svarbu žinoti, kad gyvybė ne tik pradedama dviese, bet ir toliau vaikelis bus laukiamas bei auginamas kartu. Tuomet ji išgyvena „mes kartu“, „mums abiem reikia“, o ne „aš viena“, „tik man ir rūpi“ jausmą. Tačiau, jei vis dėlto neplanuotai pastojusi moteris nesulaukia pagalbos iš partnerio (jis miršta, jam pačiam reikia medikų pagalbos, lieka atsiribojęs, nenori sieti gyvenimo kartu ar nusprendžia skirtis), būtina kreiptis į kitus žmones.
Artimiesiems svarbu nevertinti, neteisti, nesmerkti ir nenurodinėti, ką moteris turėtų jausti ar daryti, o dėmesingai išklausyti pasakojimo apie tai, kas nutiko. Svarbu padėti moteriai jaustis saugiai, patikinti, kad ji ne viena, kad ją girdite ir stengiatės suprasti. Tai leidžia bent kiek nurimti ir atsikvėpti. Jei reikia, švelniai padrąsinti kreiptis pagalbos į specialistus.
Kuo KNC gali padėti neplanuotai pastojusiai moteriai?
Suvokti ir priimti lauktus, netikėtus ar nelauktus pokyčius motinystėje gali būti nemenkas iššūkis. Šiuo tikslu KNC teikiame nemokamą, kvalifikuotą, tęstinę, kompleksinę pagalbą moterims ir šeimoms, susiduriančioms su įvairiomis krizinėmis situacijomis. Teikiame individualias psichologo, socialinio darbuotojo, o taip pat pirmines kitų specialistų (dulų, žindymo specialistų, neonatologo, genetiko, psichiatro, teisininko ir kt.) konsultacijas. Jos teikiamos tiek gyvai, tiek nuotoliu (telefonu ar internetu). Pagal poreikį suruošiame kūdikio kraitelius bei padedame daiktais, reikalingais kūdikio auginimui (vežimėliai, lovelės, rūbeliai ir kt.). Taip pat reguliariai gyvai ar nuotoliu rengiame savitarpio paramos grupes įvairius emocinius sunkumus išgyvenančioms besilaukiančioms, pagimdžiusioms ar netektį (po persileidimo, nėštumo nutraukimo, naujagimio mirties) išgyvenančioms moterims. Jų metu moterys tarpusavyje dalijasi savo jausmais ir patiriamais sunkumais, taip suteikdamos paramą viena kitai. Visos šios pagalbos formos skirtos vieninteliam tikslui – suteikti savalaikę pagalbą moteriai, padėti sušvelninti ar įveikti su motinyste susijusius iššūkius.
Projektą „Motinystės debesys: šviesūs ir tamsūs“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui 2025 metais skirta suma 5000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.07.29.
Susiję straipsniai
