Nėštukė lėktuve: skristi lėktuvu besilaukiant reikėtų tik tada, kai tikrai būtina

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Liaudyje populiarus posakis „nėštumas  – ne liga“, bet vis dėlto skristi lėktuvu besilaukiant reikėtų tik tada, kai tai tikrai būtina.

Tačiau naivu būtų to tikėtis šiais laikais, kai visas pasaulis pasiekiamas ranka.

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Skristi ar ne

Nereikia pamiršti, kad ne tik skrydis, bet ir kiekviena kelionė, oro sąlygų pasikeitimas, nuovargis, svetimos šalies mikroklimatas, neįprastas maistas, neįprastas dienos režimas, galų gale – mums neįprasti virusai, bakterijos ir kiti mikroorganizmai sukelia didelį stresą organizmui.

Jei jau nusprendėte keliauti besilaukdama, kruopščiai ir apgalvotai tam pasiruoškite, atsakingai pasirinkite skrydžio maršrutą, trukmę, pramogas, sudarykite įveikiamą kelionės programą. Skrendant į egzotines šalis, yra didelė infekcijos rizika, karštuose kraštuose jus vargins sunkiai pakeliamas karštis, kopiant ar važiuojant aukštai į kalnus, – deguonies trūkumas. Atostogoms nėštumo metu patarčiau rinktis šalis kuriose medicininė pagalba yra prilygstanti pagalbai Lietuvoje ar aukštesnio lygio bei lengvai prieinama.

Pažymos – kodėl jų reikia?

Tinkamiausia skrydžio trukmė nėščiai moteriai – 2–2,5 valandos. Geriausias laikas keliauti – antrasis nėštumo trimestras.

Kodėl? Nes pirmąjį nėštumo trimestrą yra nemaža persileidimų tikimybė, o paskutinįjį nėštumo trimestrą galite bet kada pradėti gimdyti (juk nesinorėtų gimdyti lėktuve, aukščiausio apylinkės kalno viršukalnėje arba kruiziniame laive).

Atminkite, kad nors nusipirkote bilietą, skrydžių bendrovė neįsipareigoja privalomai jus skraidinti, jei nėštumas jau trečiame trimestre. Jums atvykus į oro uostą, skrydžių bendrovė gali atsisakyti jus skraidinti, jei neturėsite gydytojo išduotos pažymos, kad jūsų sveikatos būklė yra tinkama skristi.

Nuo 28 nėštumo savaitės keliaujant būtina turėti gydytojo pažymą ir nėščiosios kortelę, išverstą į anglų kalbą. Šiuose dokumentuose turi būti įrašai apie gimdymo datą, nėštumo laiką, galimas rizikas ir leidimą skristi. Gydytojo pažyma, parašyta laisva forma, turi būti išversta vertėjų biure bei patvirtinta notaro. Gydytojo pažyma turi galioti tiek vykstant į svetimą šalį, tiek grįžtant iš jos. Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip 7 dienos iki skrydžio datos.

Jei jūsų nėštumas nesiekia 28 savaičių, turėkite savo nėščiosios kortelę, kaip įrodymą, kad neviršijate leistino skristi termino datos. Kai kurios aviakompanijos turi susikūrusios savo „nėščiosios formą“, kurią turi užpildyti gydytojas.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad skirtingos avialinijos yra nusistačiusios skirtingus terminus, nuo kada neberegistruoja nėščiųjų arba neprisiima atsakomybės už galimas rizikas.

Shutterstock

Pavyzdžiui, pagal „Ryanair“ taisykles, galima skristi iki 36 nėštumo savaitės, pagal „Wizair“ – iki 34 savaitės (jeigu moters nėštumas yra nekomplikuotas).

Nuo 28 savaitės skrydis leistinas tik su gydytojo pažyma.

Kai kurios kitos aviakompanijos skraidina tik iki 33 nėštumo savaitės.

„Airbaltic“ nėštukėms draudžiama keliauti nuo 36 savaitės, o esant daugiavaisiam nėštumui, – nuo 34 savaitės.

„British airways“ nėštukes skraidina iki 36 savaitės imtinai, tačiau, esant daugiavaisiam nėštumui, nebeskraidina nuo 32 savaitės.

Pagal „Estonian air“ taisykles, nėščiosios skrydžio laikas negali viršyti 4 valandų trukmės. Kai kurios aviakompanijos iki 28 savaitės leidžia skraidyti be gydytojo pažymos, tačiau gali paprašyti patvirtinti parašu, kad jūsų nėštumo trukmė neviršija 28 savaičių. Kai kurios kompanijos reikalauja gydytojo pažymą pateikti jau užsakant bilietus arba atsiųsti jiems prieš skrydį faksu. Dauguma aviakompanijų nebeskraidina nėščiųjų likus 4 savaitėms iki numatytos gimdymo termino datos.

Kompanijos, kurios leidžia keliauti ir paskutinįjį nėštumo mėnesį, paprastai reikalauja pateikti gydytojo pažymą, išduotą ne anksčiau kaip 72 valandos prieš numatomą skrydį. Gydytojo pažymą privalu turėti viso skrydžio metu. Prieš kiekvieną numatomą skrydį nėščiosioms patartina iš naujo pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimų rizikų. Konsultuotis su gydytoju reikia bet kuriuo nėštumo metu, neatsižvelgiant į nėštumo trukmę.

Atminkite – lėktuvu keliaujanti nėščioji prisiima visą riziką ir atsakomybę už galimus jos ir jos kūdikio sveikatos sutrikimus.

Jeigu įmanoma, rinkitės tiesioginius skrydžius. Nepamirškite, kad pervargęs organizmas yra imlesnis infekcinėms ligoms, kur kas greičiau peršąlama, perkaistama, susergama. Todėl dėl nevykusio skrydžio galite apsirgti vos tik atsidursite kurorto viešbutyje.

Ne tik per skrydį laikykitės tausojančio režimo. Per pietų kaitrą būtinas poilsis pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, vakare planuokite anksčiau nei įprastai atsigulti miegoti.

lektuvas

Jeigu įmanoma, rinkitės tiesioginius skrydžius

Priežastys, dėl kurių galite patirti diskomfortą lėktuvuose:

  • Ausų užgulimas, galvos svaigimas, skausmas ausyse.
  • Kojų tinimas, dubens ir kojų skausmas dėl suvaržytos judėjimo laisvės.
  • Kojų venų trombozė.
  • Pykinimas, vėmimas dėl lėktuvo vibracijos turbulentinėse oro srovėse bei fiziologinio nėščiųjų pykinimo paūmėjimas, ypač pirmuoju nėštumo trimestru.
  • Žarnyno ir kvėpavimo takų infekcijos, nes tiek oro uostai, tiek lėktuvai yra gausaus žmonių susibūrimo vietos, pasižyminčios nepakankamai geru vėdinimu, prastomis higieninėmis sąlygomis, palankiomis plisti patogeniniams mikroorganizmams.
  • Deguonies trūkumas bei jonizuojančioji spinduliuotė. Skrydžio metu lėktuve kinta oro slėgis, dėl to mažėja kraujo prisotinimas deguonimi, vaisius jaučia kad ir nežymų deguonies badą. Kuo didesniame aukštyje skrenda lėktuvas, tuo stipresnė yra jonizuojanti spinduliuotė. Jei nuskrendate daugiau kaip 120 000 km per metus, natūrali atmosferos jonizuojanti spinduliuotė gali tapti apsigimimo ar priešlaikinio gimdymo priežastimi.

Praktiniai patarimai

  1. Ausų bėdos

Kad neužgultų ausų, galite sučiulpti čiulpiamą saldainį, pakramtyti kramtomosios gumos, ryti seiles, gerti vandens.

Galima pabandyti sandariai užkimšus ausis pirštais keletą kartų plačiai išsižioti – judant apatiniam žandikauliui, prasiplečia ausų landos, slėgis vidurinėje ir išorinėje ausyje susilygina. Galima pūsti žandus arba pūsti balioną ar nedidelį pripučiamą kamuoliuką.

Jei sergate alergine sloga arba taip nutiko, kad vis dėlto keliaujate su sirgdama (galbūt peršalote kelionės svetur metu), pasiimkite su savimi nosies gleivinę sutraukiančių lašų, įlašinkite jų 20–30 min. prieš lėktuvo kilimą ar nusileidimą, jie išgelbės nuo nemalonaus ausų užgulimo ir skausmo skrydžio metu.

Skrydžio metu ar po jo gali varginti nosies užgulimas, ausų, nosies skausmas, spengimas, cypimas, traškesys ausyse, pykinimas, galvos svaigimas, kraujavimas iš nosies ar ausų (ypač sergant sinusitu). Jei minėti simptomai neišnyko per 24 valandas, kreipkitės į gydytojus. Ausų traumos skrydžio metu yra itin retas, tačiau įmanomas dalykas.

  1. Saugus sėdėjimas ir judėjimas

Lėktuvui kylant ir leidžiantis bei patekus į turbulentines oro sroves, skrydžio palydovai paprašys atsisėsti bei prisisegti saugos diržu. Sekite saugos diržą po pilvu, o ne virš pilvo. Nėštumo metu dėl pakitusio svorio centro pusiausvyrą išlaikyti itin sunku, galite netikėtai nugriūti ir susižeisti, todėl sėdėti būtina ne tik kylant ir leidžiantis lėktuvui, bet ir patekus į turbulentines oro sroves.

Skrydžio ir kelionės metu rinkitės patogius batus, tvirtai užsegamus apie čiurną, netinka įsispiriamos šlepetės, batai su aukštesne nei 2–3 cm pakulne, guminiai ar kieti batai, neprisitaikantys prie tinstančios pėdos. Drabužius skrydžiui rinkitės laisvus, nevaržančius judesių. Lėktuve rinkitės vietą, esančią arčiau praėjimo, o ne prie lango, taip turėsite šiek tiek daugiau erdvės ir galimybių pajudėti. Skrendant tolimais skrydžiais arba skrendant su persėdimais, kuomet reikia nemažai laiko praleisti laukimo salėse, pajudėkite, pavaikščiokite, pramankštinkite kojas, vaikštant gerėja veninio kraujo tekėjimas iš apatinės kūno dalies link širdies, dėl to mažiau tinsta kojos, mažėja trombų susidarymo venose tikimybė.

Stenkitės atsistoti ir pajudėti bent kartą per pusvalandį. Jeigu reikia, mūvėkite specialias kompresines kojines.

Galite pasinaudoti nemokama pirmumo teise į lėktuvą patekti be eilės, tačiau jei oro uoste daug žmonių su mažais vaikais ar pirkusių pirmumo paslaugą, gali tekti laukti bendroje eilėje.

Nevartykite lėktuve esančių žurnaliukų, reklaminių bukletų, informacinių lentelių. Juos čiupinėjo daugybės žmonių rankos, ir prieš kiekvieną skrydį šių daiktų tikrai niekas nedezinfekuoja.

  1. Pykinimas
    lektuvas

    Lėktuve rinkitės vietą, esančią arčiau praėjimo, o ne prie lango

Tam, kad išvengtumėte pykinimo ir vėmimo, prieš kelionę ir visos kelionės metu gerkite tik vėsų, negazuotą mineralinį ar paprastą geriamąjį vandenį.

Negerkite gazuotų gėrimų, sulčių, kakavų, saldžių vaisvandenių ir pan.

Nepersivalgykite prieš skrydį, ką tik įsėdusios į lėktuvą nepulkite valgyti sumuštinių, vynuogių, šokoladų, prieš skrydį nepirkite užkandžių, ledų ir riebių pyragaičių iš kavinės vitrinos laukiamojoje salėje. Dėl lėktuvo vibracijos, kratymo, oro duobių gali supykinti, todėl geriausia valgyti maistą tik tada, kai jau tikrai išalksite ir tik lengvai virškinamą bei nedidelėmis porcijomis.

Turėkite su savimi sausainių, obuolį, apelsiną ar kito lengvai virškinamo maisto. Pykinimui palengvinti galite čiulpti mėtinių saldainių ar pakramtyti mėtinės kramtomosios gumos. Taip pat puikiai tinka imbieriniai saldainiai ar nedidelis gabalėlis citrinos su žievele.

Ką pasiimti su savimi į lėktuvą:

Drėgnų ir sausų servetėlių, arba nedidelį virtuvinį rankšluostuką.

Greitai negendančių maisto produktų, tiek, kad užtektų visos kelionės metu.

Vandens su savimi imti nereikia, jo tikrai gausite lėktuve bei oro uoste. Skrydžio metu suintensyvėja diurezė, neteksite daugiau skysčių, todėl svarbu išgerti pakankamai vandens, bet negerkite jo iškart dideliais kiekiais, o gurkšnokite po truputį (angliškai sip all day), nes iškart išgėrus daug vandens padidėja pykinimo rizika, o ir organizmo ląstelės nespėja pasisavinti tiek, kiek reikia, perteklius paprasčiausiai pašalinamas su šlapimu. Esant skysčių trūkumui organizme, kenčia ir jūsų vaisius gimdoje, nes placentos kraujotaka negali vykti visavertiškai.

Priemonių pykinimui mažinti (mėtų, mėtinių saldainių ar kramtomosios gumos, imbiero cukatų, citrinos riekelių su žievele). Mėtų ar citrinos nebūtina valgyti, galima tiesiog uostyti.

Atsarginį apavą, jei kojos sutintų ir nebetilptų į įprastus batus.

Kaklo pagalvėlę.

Patogią kuprinę, kuri pravers ne tik oro uoste, pasienyje, bet ir visoje kelionėje.

Pleduką ar šiltesnius drabužėlius, nes lėktuve dažnai būna šalta.

Jei jums skrydžio metu gali prireikti tam tikrų vaistų, pvz.: insulino, turite gauti tai patvirtinančią medicininę pažymą.

Vaistus laikykite rankiniame bagaže, o pažymą pateikite oro uosto saugumo patikros punkte.

Kada negalima skristi:

lėktuvas

Prieš skrisdami į bet kokią šalį pasidomėkite epidemiologine tos šalies situacija, pasidarykite visus būtinus ir rekomenduotinus skiepus. Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui.

Sergant nėščiųjų cukralige.

Esant daugiavaisiam nėštumui.

Jei ankstesni gimdymai vyko per anksti.

Esant padidėjusiai persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikai dėl bet kokios priežasties.

Sergant, karščiuojant, kosint, viduriuojant.

2–3 savaites po bet kokios operacijos.

2 savaites po bet kokios ūmios infekcinės ligos.

Sergant mažakraujyste, kai hemoglobinas <100 g/l.

Sergant sinusitu retais atvejais galima patirti ausų būgnelių traumą dėl slėgio pokyčių, todėl jei skrydžio metu ar po skrydžio jaučiate skausmą, diskomfortą ausyse, jei pasirodė kraujingo skysčio iš ausų ar nosies landų, jei skausmas ir diskomfortas ausyse nepraeina ilgiau kaip 24 valandas po skrydžio, būtinai kreipkitės į ausų/nosies/gerklės specialistą.

Ko dar nepamiršti

Prieš skrisdami į bet kokią šalį pasidomėkite epidemiologine tos šalies situacija, pasidarykite visus būtinus ir rekomenduotinus skiepus. Infekcinės ligos yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių nerekomenduočiau keliauti besilaukiant, kad svaiginančios kelionės po Indiją nepasibaigtų poliomielitu, Tailandą – vidurių šiltine, o Ukrainą – tymais ar difterija. Kaip rodo praktika, net ir pasiskiepijus visais rekomenduotinais skiepais, nesate garantuoti, kad skrydžio metu prasidėjus vėmimui ar viduriavimui (dėl kokio nors rota- ar noraviruso, pasigauto oro uoste) neteks prašyti lėktuvo pilotų leistis greituoju nusileidimu artimiausiame oro uoste, kur jus pasitiks reanimobilis. Deja, taip ne kartą yra buvę skrydžių praktikoje.

Pasikartosiu – dauguma oro linijų reikalauja gydytojo pažymos, išverstos į anglų kalbą, leidžiančios skristi, kitaip gali atsisakyti priimti jus į lėktuvą jei laukiatės trečiąjį nėštumo trimestrą, nes bet kuriuo metu galite pradėti gimdyti. Lėktuvo pilotams jau yra tekę priimti gimdymus skrydžio metu, o tokios atsakomybės prisiimti niekas nenori, nes tai gali baigtis liūdnai tiek motinai, tiek kūdikiui.

Jei keliaujate nėštumo metu ir norite išvengti patikros rentgeno aparatu (tokie yra didžiuosiuose oro uostuose dėl galimo pavojingų daiktų gabenimo), galite bandyti pasinaudoti ta pačia pažyma, bet viskas priklauso tik nuo oro uosto darbuotojų požiūrio ir geranoriškumo, pažyma apie nėštumą neįpareigoja jų praleisti jus be patikros. Patikrinimas paprastu metalo detektoriumi nėštumo metu nekenkia.

Atsiminkite, kad ir pats skrydis nėra nekaltas – 2–3 valandų skrydis lėktuvu savo apšvita prilygsta 8–10 rentgeno nuotraukų.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + = dešimt

Kitos temos: