Kiek per nėštumą reikėtų priaugti svorio? Geriausia aukso vidurys – nei per daug, nei per mažai. Tačiau kartais ne visada išeina taip, kaip norėtųsi. Dėkojame Soterai, kuri sutiko pasidalyti savo patirtimi, ką reiškia priaugti per 30 kilogramų. Didelis viršsvoris Soterai kėlė nemažai problemų, todėl kai lauksis antrojo, ji stengsis suderinti mitybą. O kitoms būsimosioms mamytėms Sotera linki pasimokyti iš jos patirties ir nekartoti tų pačių klaidų.
Nėštumo pradžioje svoris krito
Per 9 laukimo mėnesius Sotera sako priaugusi 32 kilogramus. Tačiau kad ir kaip būtų keista, iš pradžių svoris smarkiai krito – pirmus du mėnesius ji numetė net 15 kilogramų. Mat nieko dar nežinodama apie nėštumą, laikėsi draugių rekomenduotos dietos. Dieta atrodė tikrai stebuklinga – kilogramai tirpo, nuotaika gera, oras puikus – mat buvo vasara. Net nepastebėjo, kad vėluoja menstruacijos – sako, ir anksčiau turėjo šiokių tokių sveikatos problemų. Nėštumo neišdavė ir būdingi simptomai: pykinimas ar silpnumas. O tai, kad kartais imdavo graužti rėmuo, atrodė normalu, mat laikėsi dietos. Dietą jauna moteris derino su povandeniniais bei paprastaisiais masažais. Ir staiga iš ginekologo išgirsta žinia – ji laukiasi. Sotera sako, jog tą dieną ji jautėsi pati laimingiausia moteris pasaulyje. Iš karto į šalį metė visas dietas, masažus ir ėmė save lepinti.
Svorį sekė reguliariai lankydamasi pas ginekologą. Iki penkto mėnesio priaugdavo po 2-3 kilogramus per mėnesį, o vėliau – jau net po 6 kg.
Viršsvoris sunkino gyvenimą
„Sakyti, kad labai jaudinausi dėl savo kilogramų, tikrai negaliu, bet paskutiniais mėnesiais patyriau nemažai sunkumų“, – pasakoja Sotera. Kaip ir daugumai nėščių moterų jai būdavo sunku pasilenkti ir užsirišti batus – tai darydavo vyras. Sunku būdavo lipti laiptais. Tačiau nemaloniausia, kad dėl viršsvorio kojas traukdavo mėšlungis, o rankos nuolat tirpdavo. Nuo per didelio skysčių kiekio organizme spaudimas labai stipriai šoktelėjo į viršų, buvo leidžiami net homeopatiniai vaistai. O paskutiniais mėnesiais nuo organizme susikaupusių skysčių prasidėjo toksikozė.
Iki pat gimdymo Sotera vairavo automobilį, tad į jį atsisėsti nebūdavo paprasta: nors sėdynė buvo atstumta iki galo, pilvukas vis tiek remdavosi į vairą. „Bet kartais tas pilvelis labai padėdavo išsisukti iš keblios padėties su kelių policijos pareigūnais. Atsimenu, kartą pribėgo toks piktas, agresyvus policininkas, bet kai pamatė pilvuką, nieko nebeklausė, tik gero kelio palinkėjo“, – prisimena Sotera.
Dabar juokinga prisiminti, kad nėštumo pabaigoje moteris užlipo ant ginekologo kabinete buvusių svarstyklių, o jos nieko neberodė – tik faktą, kad svoris jau didesnis nei svarstyklių riba – 120 kg. Tada Sotera sako pasijutusi „tokia stora karve“, o gydytojas ramino, kad niekis, ras kitas svarstykles.
Apie mitybą
„Per nėštumą mano vyras vis pajuokaudavo, kad „mamukas pilvuką tiuninguoja“. Bet tik draugiškai pasišaipydavo, niekada rimtai nesakė, kad jam atrodau per stora, ar kad turėčiau imtis kokių priemonių“, – sako Sotera. O jos ginekologas nebuvo toks laimingas, kaip kad būsimasis tėvelis – jis susirūpinęs prašė moters riboti saldumynų, patarė vengti kai kurių produktų, nevalgyti visko, kas papuola po ranka. „Maitinausi aš tikrai labai gerai, valgiau visko daug ir ko tik norėjau, nors saldumynams labai didelio potraukio nejaučiau, bet apelsinų ir obuolių suvalgydavau po kilogramą ir daugiau kiekvieną mielą vakarą. Nors man sakydavo, kad vaikui pakenks, kad bus alergiškas ir t. t., bet aš nieko neklausiau“, – sako 25 metų moteris.
Ji mano, kad polinkį storėti šiek tiek lėmė genai, nes mama per kiekvieną nėštumą irgi priaugdavo daug svorio. Tačiau kalčiausia, matyt, buvo nederinta mityba nėštumo metu.
Kaip atrodyti gražiai?
Nėštumas sutapo su labai aktyviu laikotarpiu Soteros gyvenime – tuo metu ji baigė universitetą ir jau buvo „naujai iškepta mokytoja“. Darbe dažnai tekdavo išgirsti kreipinį „Meškute“. Kadangi Sotera nuolat vaikščiodavo su skraiste, vaikai net neįtarė, kad ji laukiasi, manė – tiesiog stambi. Kai baigiantis praktikai pamokos metu ji kartą nusimetė skraistę, vaikus ištiko šokas: mokytoja laukiasi!
Dėl didelio svorio nelengva buvo rasti drabužių. Tuo metu, kaip tyčia, Šiauliuose nebuvo nė vienos nėščiosioms skirtos parduotuvės, Soterai teko važiuoti į Kauną. Parduotuvėje „Dar ne mama“ ji apsilankė net keletą kartų, ir vis rasdavo patinkančių drabužių. Sako, ten verta apsipirkti jau vien dėl pardavėjų paslaugumo ir malonaus bendravimo. Nėštumo pabaigoje šį tą teko siūtis ir pas šiaulietę siuvėją.
Nėščioji kaip tankas
Sotera juokauja, kad ji nė kiek nebuvo panaši į tipišką išbalusią ir silpną moterį. Iki pat gimdymo ji tryško energija, visi sakė: „Na, Sotera, kaip tankas varai“. Nors ir vairavo, ji stengdavosi daug vaikščioti pėsčiomis. Labai norėjo išbandyti nėščiųjų mankštą vandenyje, nes labai daug teigiamų atsiliepimų apie tai buvo girdėjusi, bet Šiaulių mieste tokių galimybių išbandyti nebuvo, o važinėti į kitus miestus per toli. „Tikiuosi, kai lauksiuosi antrojo, jau ir Šiauliuose tokia grupė bus“, – sako Sotera. Nors ir su dideliu pilvuku, per visą nėštumą ji stengėsi būti pasitempusi ir energinga.
Gimdymas – su rizika
„Kad ir kaip norėjau pati gimdyti, dėl susidariusių komplikacijų gydytojai griežtai uždraudė, man buvo atliktas cezario pjūvis. Dėl aukšto spaudimo ir toksikozės ligoninėje pragulėjau visą mėnesį, o sulaukus beveik 38 nėštumo savaitės, mano organizmas tiesiog buvo visas pilnas skysčių, spaudimas beprotiškai aukštas. Priežiūra ligoninėje griežta: jokių vaikščiojimų, net valgyti atnešdavo į palatą, gydytojai užsukdavo kas valandą, nuolat tardavosi ir su manimi, ir tarpusavyje. Tiesiog visi laukėme 38 nėštumo savaitės, labai bijodami komplikacijų. Juk buvo grėsmė ne tik mano pačios, bet ir vaikelio sveikatai. Esu labai dėkinga savo ginekologui R. Šauliui, kuris ir prižiūrėjo mane visą nėštumo laikotarpį, ir operavo. Viliukas gimė dviem savaitėmis anksčiau, negu buvo numatytas gimdymas, svėrė 3 250 gramų“, – pasakoja šiaulietė.
Sudie, neprašyti kilogramai
Po gimdymo laukė dar vienas nelengvas etapas – atsikratyti priaugtų kilogramų. Viliuką krūtimi Sotera maitino iki 8 mėnesių, o paskui teko nujunkyti, nes atsirado sveikatos problemų. Tik praėjus metams pavyko atsikratyti visų 32 nėštumo „padovanotų“ kilogramų. „Esu savimi patenkinta, bet manau, tai dar ne riba, – sako Sotera Tamulienė. – Ypatingų dietų visiškai nesilaikiau, kaip jaunystėje. Kadangi nuo vaikystės visada turėjau viršsvorį, esu išbandžiusi daugybę skirtingų dietų. Aišku, nukrisdavo tie nereikalingi kilogramai, bet pradėjus įprastai maitintis, jie grįždavo dvigubai.
Pati geriausia dieta yra MĖ – mažiau ėsk!!! Kuria dabar ir vadovaujuosi. Po gimdymo tiesiog pakeičiau požiūrį į save, labiau pradėjau savo kūną mylėti. Visiškai neatsisakiau kai kurių produktų, o tiesiog stengiuosi rečiau valgyti cukraus, baltos duonos, makaronų, saldumynų. Aišku, kartais ir aš pratrūkstu, būna ir man „apsirijimo valandėlių“. Stengiuosi valgyti tris kartus per dieną, neužkandžiauti ir žiūriu, ką dedu į burną. Manau, dar didelės reikšmės turi vartojami kontraceptikai. Nuo jų labai bijojau priaugti papildomų kilogramų, nes polinkis tukti nuo kontraceptikų buvo pasireiškiąs ir anksčiau. Be mitybos pokyčių, stengiuosi kuo daugiau judėti, vaikščioti pėsčiomis, važinėju dviračiu, vaikštau į įvairius masažus: povandeninius, vakuuminius, purvo vonias. Man tai padeda, po truputėlį lašinukai tirpsta.
Antrą kartą tiek nebepriaugtų
Sotera sako, jog nėštumas yra teisėtas laikas, kai moteris gali save labai mylėti, lepinti, daug valgyti. Tačiau meilė sau irgi turi būti protinga. Kai lauksis antro vaikelio, ji labai daug dėmesio skirs sveikai mitybai. Nes kiekvienas papildomas kilogramas didina ne tik svorį, bet ir komplikacijų, ligų tikimybę. O tai jau visai nelinksma…
Ginta Liaugminienė
