Viktorija Navickienė jau du dešimtmečius skaito paskaitas nėščiosioms. Ji pastebėjo, kad moterų klausimai nuolat kartojasi, – joms rūpi tie patys dalykai. Kad nereikėtų nuolat kartotis, kilo mintis atsakymus sudėti į knygą, kurioje būsimieji tėvai viską rastų vienoje vietoje. Apie nėštumą knygų išleista jau nemažai, kiekviena šeima gali rasti savo „bibliją“, svarbu, kad informacija būtų pagrįsta mokslu, o ne kažkieno subjektyvia nuomone.
Neseniai išleistoje knygoje „Tu laukiesi“ Viktorija Navickienė aptaria daug nėštumo temų. O mes šįkart pakalbėsime apie tai, ar visoms moterims nėštumo metu būdinga nuotaikų kaita ir kaip tam pasiruošti.
Ar moteriai bus lengviau, jei ji iš anksto žinos, kad nėštumo metu ją gali „šokdinti“ nuotaikų kaita?
Kuo daugiau žinai, tuo mažiau bijai! Jei moteris žinos, kas vyksta jos organizme, ji tai priims be nuostabos ir išgąsčio. Ji suvoks, kad taip yra ne tik jai, bet ir kitoms nėščioms moterims.
Daugelis dalykų nutinka trečdaliais: tarkime, trečdalis žmonių ligos ar kokio negalavimo simptomus jaučia stipriai, trečdalis – vidutiniškai, trečdalis – silpnai, o dešimt procentų – nenusakomai. Tas dėsningumas galioja ir gimdymo skausmui. Trečdalis moterų jaučia labai didelį skausmą, trečdalis – vidutinį, trečdalis – nedidelį, o likusios – sunkiai apibrėžiamą. „Trečdalio dėsnis“ galioja ir nuotaikų kaitai nėštumo metu. Ne visas nuotaikų kaita vargins vienodai. Pastebėta, kad lengviau toms moterims, kurios užimtos, turi ką veikti, kurios planuoja savo dieną. Veikla gali būti ir namuose, nebūtinai profesinėje srityje.
Kokios nuotaikų svyravimo priežastys?
Pradėkime nuo fiziologijos. Nėštumo metu vyksta didžiuliai hormoniniai pokyčiai. Smarkiai padidėja progesterono kiekis, kuris tiesiogiai daro įtaką moters nervų sistemai ir jos emocinei būsenai, moteris tampa jautresnė.
Hormonų audros prasideda nuo pat pirmųjų nėštumo dienų, net prieš pastojant, nes kinta progesterono ir estrogeno kiekiai. Pastojus atsiranda jautrumas kvapams, vargina pykinimas, vėmimas, pasikeičia skonio receptoriai. Kartais pradeda traukti prie dalykų, nuo kurių anksčiau moteris net purtėsi. Vien dėl to, kad tave pykina nuo menkiausio kvapo, erzina menkiausias garsas, tu jau negali būti pakilios nuotaikos. Fizinis diskomfortas yra objektyvi priežastis, kodėl moters nuotaika gali sugesti.
Bet yra moterų (pagal tą mano minėtą trečdalio principą), kurios taip ir nesulaukia nuotaikų svyravimų. Galbūt jos labai laukė vaikelio, planavo nėštumą, o galbūt jų tiesiog nepykina, tad nuotaika yra pakili.
Nuotaikų svyravimų jokiu būdu nereikėtų nurašyti moters kaprizams. Ta pati moteris vieno nėštumo metu gali skraidyti tarsi ant sparnų, o per kitą nėštumą jaustis blogai, prislėgta. Emocinę būseną lemia daug veiksnių: ir santykiai šeimoje, ir finansinė padėtis, ir fizinė sveikata. Tad tai, kaip jaučiasi moteris, nėra vien jos asmeniniai kaprizai.
Kūnas per 9 nėštumo mėnesius labai keičiasi. Vienoms augantis pilvukas sukelia euforiją, jos nori jį pabrėžti, rodyti, o kitoms tai tragedija, nes atsirado strijų, galbūt priaugo labai daug svorio, joms sunku judėti, pūškuoja vaikščiodamos…
Blogos nuotaikos priežastis gali būti ir pakitęs miegas, nes kai kurios miego padėtys pasidaro nebepatogios dėl pilvuko. Spaudžiama šlapimo pūslė, todėl moterys dažniau keliasi į tualetą. Auganti gimda su vaisiumi spaudžia beveik visus vidaus organus, dėl užspaustos diafragmos pasidaro sunkiau kvėpuoti, skrandis leidžia valgyti tik mažomis porcijomis. O kur dar kylantis rėmuo, tinstančios kojos, skaudanti nugara!
Nuotaikų kaitą lemia ir pats gyvenimas. Juk nėščioji neužsidaro rožiniame burbule! Šiuolaikinė moteris negali atsidėti tik motinystei – beveik visada ji dirba, tad tenka susidurti ir su darbo problemomis, ir su artimųjų netektimis, vaikų ligomis ir pan. Nėščia moteris neturi galimybės atsisėsti ir laukti, kol gims vaikelis. Ji gyvena įprastą savo gyvenimą, kuriame streso netrūksta.
Kokią įtaką nuotaikų kaitai daro artėjančio gimdymo baimė?
Darėme tyrimą, ko labiausiai bijo nėščios moterys? 90 procentų jų bijo gimdymo skausmo. Tai baimė numeris vienas. Antroje vietoje – nežinia, kaip seksis auginti vaikutį. Ši baimė labiau priklauso ne nuo būsimųjų tėvų amžiaus, o nuo asmenybės brandos. Labai priklauso ir nuo to, kokioje šeimoje yra užaugę patys, kokią žinutę apie tėvystę atsinešė iš savo šeimos.
Daug kalbama apie pogimdyminę depresiją, bet reikia nepamiršti, kad depresija gali būti ir nėštumo metu. Ir tai nebūtinai lemta stiprių sukrėtimų. Išbalansuoti gali net mažiausia nesėkmė. Tokiu atveju reikia nebijoti kreiptis į specialistą. Yra moterų, kurios visą nėštumą neigia savo būseną, jos iki paskutinės minutės negali patikėti, kol nepamato gimusio vaikelio. Tokių nedaug, bet tai rodo, kad moterys labai skirtingai gali „įsivažiuoti“ į motinystę.
Dabar kiekvienai nėščiajai nuo 32-osios nėštumo savaitės duodama užpildyti „Edinburgo klausimyną“, kuris leidžia įvertinti polinkį į depresiją. Jei moteris surenka daugiau kaip 12 balų, jai skiriama specialistų pagalba nelaukiant, kol depresija pagilės. Labai svarbu, kad artimieji pastebėtų depresyvias nėščios moters nuotaikas. Kelias dienas jaustis prislėgtai yra normalu, bet jei būsena užsitęsia, jei atsiranda nemiga, dingsta apetitas, atsiranda interesų susiaurėjimas, svarbu laiku bei taktiškai pasiūlyti kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Kaip moteris gali sau padėti?
Kuo daugiau moteris žino apie savo nėštumo eigą, tuo geriau suvokia, kad tai ne liga, o natūrali būsena. Bet nebūtinai ji jausis pakylėtai, kaip demonstruoja socialinių tinklų žvaigždės savo įrašuose. Per tuos devynis mėnesius greičiausiai jausis ir labai laiminga, ir verks.
Nėštumo sunkumus įveikti padeda vis labiau populiarėjančios savitarpio pagalbos grupės. Juk jose bendrauja panašaus likimo moterys, kurios gali dalintis savo autentiškais išgyvenimais. Siūlyčiau nevengti kursų būsimiesiems tėvams, skaityti literatūrą, kuri padėtų pasirengti tėvystei.
Bet tai nereiškia, kad jeigu moteris turi laisvo laiko, jį visą reikia skirti mokslinės literatūros apie nėštumą ir gimdymą nagrinėjimui. Palikime tai gydytojams, kurie padės ir patars konkrečiais sveikatos klausimais.
Gyvenimas neturi susiaurėti iki vienos srities. Nėščiai moteriai naudinga lankytis kultūriniuose renginiuose, užsiimti meno terapija, socializuotis – nevengti įspūdžių ir emocijų. Žinoma, čia nekalbu apie siaubo filmus ar kitus kraštutinius dirgiklius – neigiamą informaciją reikia vertinti sąmoningai. Kaip ir nesilankyti dideliuose prekybos centruose virusų siautėjimo metu, kai didelė galimybė užsikrėsti.
Puiki terapija yra vaikščiojimas gryname ore. Padidėjusį jautrumą nėštumo metu galima koreguoti atsipalaidavo metodais – švelnaus tempimo pratimais, kineziterapijos mankštomis, meditacija, joga, kvėpavimo technikomis. Labai atpalaiduoja plaukimas. Svarbu susidėlioti miego ir mitybos režimus, tada nuotaikų svyravimai būna mažesni.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
