Netinkamai suderinti maisto papildai kelia pavojų sveikatai. Vis daugiau žmonių, siekdami pagerinti savijautą ar sustiprinti imunitetą, maisto papildus renkasi savarankiškai – nepasitarę su gydytoju arba vaistininku ir neįvertinę jau vartojamų vaistų poveikio. Toks neapgalvotas papildų vartojimas kartu su vaistais gali ne tik apsunkinti organizmo darbą, bet ir sukelti rimtų šalutinių reakcijų.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė atkreipia dėmesį, kad apie vaistų ir papildų sąveikas žmonės susimąsto tik tada, kai pajunta nepageidaujamą poveikį ar kaip tik nesulaukia jokio efekto.
„Dažnai žmogus pirmiausia pastebi, kad papildai ar vaistai neveikia taip, kaip tikėtasi, ir tik vėliau pradeda ieškoti priežasčių. Pavyzdžiui, geležies vartojimas kartu su skydliaukės hormonais blogina jos įsisavinimą, todėl gydymas gali neduoti laukiamo rezultato“, – sako ji.
Papildai, galintys sujaukti gydymą
Vaistininkės teigimu, būtent geležis, kalcis, vitaminas D ir žolelių papildai dažniausiai kelia iššūkių derinant juos su vaistais – šios medžiagos gali reikšmingai paveikti tiek vaistų veiksmingumą, tiek jų poveikį organizmui. Pavyzdžiui, geležies pasisavinimas prastėja ją vartojant su kava, arbata ar kalciu.
„Kalcio nerekomenduojama vartoti kartu su tam tikrais antibiotikais, nes jis silpnina jų poveikį. Jonažolės papildai taip pat sąveikauja su daugeliu vaistų – antidepresantais, kontraceptikais bei kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais – ir mažina jų veiksmingumą“, – aiškina V. Mostautienė.
Vitaminas D – svarbu įsivertinti sąveiką su vaistais
Be minėtų papildų, vaistininkė atkreipia dėmesį į vitaminą D – jis keičia kalcio pasisavinimą, todėl svarbu įvertinti jo sąveiką su vaistais.
„Jeigu vitaminas D vartojamas kartu su tiazidiniais diuretikais, kraujyje gali padidėti kalcio kiekis, o tai didina aritmijų ir inkstų akmenų riziką. Tuo metu vitaminą D vartojant kartu su kalcio papildais, kyla hiperkalcemijos rizika, galinti sukelti silpnumą ir širdies ritmo sutrikimus“, – nurodo ji.
Anot vaistininkės, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, gali mažinti vitamino D kiekį organizme, todėl gydymas tampa neefektyvus, o žmogų ima varginti kaulų skausmai ar nuovargis. Panašų poveikį gali turėti ir jonažolė.
Netinkamo derinimo pasekmės
Vaistininkė teigia, jog minėtos sąveikos nėra pavienės – maisto papildai dažniau, nei manoma, gali sumažinti vaistų veiksmingumą. Vis dėlto pasitaiko ir priešingų atvejų, kai papildai sustiprina vaistų poveikį ir sukelia nepageidaujamų reakcijų.
„Vitaminą K vartojant kartu su kraujo skystintojais gali padidėti kraujavimo arba sutrikti krešėjimo procesai. Magnis, vartojamas su kraujospūdį mažinančiais vaistais, gali per stipriai sumažinti kraujospūdį bei sukelti nepageidaujamus širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius. Kalio papildai, vartojami kartu su kai kuriais diuretikais, gali lemti kalio kaupimąsi organizme ir hiperkalemijos vystymąsi“, – aiškina V. Mostautienė.
„Profilaktiškai“ – ne visada saugu
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pabrėžia, kad riziką dar labiau didina profilaktinis papildų vartojimas, kai neįvertinamas nei realus poreikis, nei galimos papildų sąveikos.
„Profilaktinis vartojimas gali būti žalingas – pavyzdžiui, vitaminai D ir A yra lengvai perdozuojami. Vitamino B12 papildai gali iškreipti laboratorinių tyrimų rezultatus ir taip paslėpti ligą, o geležis ar magnis dažnai dirgina virškinimo sistemą. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie vartoja tris ar daugiau skirtingų vaistų“, – įspėja V. Mostautienė.
Kaip išvengti klaidų?
Didžiausia rizika kyla tuomet, kai keli preparatai veikia tą pačią organizmo funkciją arba dubliuojasi tų pačių vitaminų dozės. Ypač atidžiai reikėtų vertinti vitamino D, vitamino A, geležies, kalcio, magnio ir cinko kiekius bei jų sąveiką su vaistais.
Jei kyla abejonių, ar vartojami preparatai dera tarpusavyje, vaistininkai gali padėti įvertinti situaciją ir patarti dėl tinkamo jų vartojimo – pavyzdžiui, geležį ir kalcį skiriant skirtingam paros metui.
„Galime parinkti saugesnius derinius, rekomenduoti, kokius tyrimus atlikti, o esant rizikingoms sąveikoms – nukreipti pas gydytoją. Svarbiausia – nebijoti klausti“, – apibendrina V. Mostautienė.
