Psichologė–psichoterapeutė ir žaidimų terapeutė Dalia Guzaitienė
Visą mėnesį virpėdami iš jaudulio ieškosime savo vaikams kalėdinių dovanų. Ieškoti dovanos – vienas didžiausių malonumų. Mūsų pašnekovė – žaidimų terapeutė – kalėdinių dovanų savo vaikams ieško jau nuo vasaros.
Psichologė–psichoterapeutė ir žaidimų terapeutė Dalia Guzaitienė
Privatus kabinetas „Žaisdami gyjame“
http://www.zaidimupsichologe.lt//
Ar padėti vaikui „rašyti“ laiškus Kalėdų Seneliui ir šiek tiek patarti jam, jei jo norai per daug vartotojiški?
Pamenu, kai rašydavome su savo vaikais laiškus Seneliui, juos išpuošdavome, klijuodavome pašto ženklus ar kitaip pasimėgaudavome kūrybos procesu. Tada būdavo tinkamiausias laikas pasikalbėti apie dovanų temą. Prieškalėdinis metas yra tinkamas paklausti vaikų, ką jie galvoja apie tai, ką reiškia būti geram vaikui, iš kur Senelis gauna pinigų dovanoms, kaip jis sugeba jas atnešti pro uždarytas duris, kodėl vieni vaikai gali apsidžiaugti gavę mažytį ir net dėvėtą žaislą, o kitiems vaikams norisi visko daug, ką reiškia turėti pakankamai, ką reiškia gera dovana pačiam vaikui, o ką – jo tėvams.
Tuomet stengdavausi pernelyg nemoralizuoti, o tiesiog leisdavau vaikams išsisakyti, fantazuoti, svajoti pridėdama nuo savęs, ką aš manau apie įvairius madingus žaisliukus, reklamą, kas man labiausiai patinka ar nepatinka gaunant dovanų. Na, pavyzdžiui, kad man labiausiai patinka gauti vaikų savo rankomis kurtas dovanas arba jų dovanas pagalba namuose bei dėmesiu.
Aš į vaikų rašymą Kalėdų Seneliui laiškus žiūriu labiau kaip į pasimokymą rašyti laiškus apskritai, ir kartu galimybę vaikui išreikšti savo svajones. Mano manymu, svajonės neturi būti varžomos ar lemiamos realybės ar kitų dalykų, kitaip jos tampa panašesnės į pirkinių sąrašus. Kita vertus, tikiu, kad nebūtinai tai, kas parašyta laiške Kalėdų Seneliui, turi išsipildyti tiksliai pažodžiui, kad svarbu palikti erdvės svajonėms augti arba išpildyti jas simboline prasme.
Vaikai taip greitai perkalbami, tarkime, nori barbės, bet galima įtikinti, kad daug geriau raidžių loto? Gal „pasukti“ vaiko norus taip, kaip mums patogiau?
Tatjanos Kurganovos nuotr.
Galima, bet lygiai taip pat galima ir leisti turėti tą barbę ar ką kito, ko labai labai vaikui norisi, jei tas noras išsilaiko ilgiau kaip vieną savaitę ir vaikas geba papasakoti, kaip ketina žaisti, dėl ko taip labai labai norisi. Kartais pasirodo, kad vaikai nori tik dėl to, kad matė reklamą, ar kad kitas vaikas turi, o vos tik gavę naują žaislą greitai jį numeta.
Aš per Kalėdas vaikams dažnai perku edukacinius ar meno rinkinukus, ir nebūtinai paisau to, kas parašyta laiške Seneliui. Taip darau visiškai ramiai todėl, kad tikiu, jog vaikų svajonės yra viena, o realybė yra kas kita. Šiuo principu yra pagrįstos dauguma pasakų ir senovinių istorijų. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra pasaka apie Princesę ir Mėnulį. Tikriausiai pamenate, kaip išpaikinta Princesė pakėlė vajų rūmuose todėl, kad pro langą pamatė mėnulio pilnatį ir labai jo užsimanė.
Rūmuose niekas jos negalėjo perkalbėti. Situaciją išgelbėjo juokdarys, kuris atėjęs padavė jai spindinčią monetą sakydamas, jog tai ir yra Mėnulis. Vos tik gavusi kažką konkretaus ir atitinkančio jos poreikius, Princesė nurimo. Ši nuostabi istorija moko mus suprasti, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų norai gali būti vienoki, o jų išpildymas šiek tiek kitoks, simboliškas. Todėl ir verta įsiklausyti į vaikų norus, pabandyti paspėlioti, ką jie reiškia simboline prasme. Juk jei mokyklinio amžiaus vaikas nori dar vieno minkšto žaisliuko, tai greičiausiai reiškia kad jam trūksta švelnumo ir dėmesio šeimoje. Tuomet tokiam vaikui geriau dovanoti kokį nors šeimos žaidimą, kuris paskatins visus daugiau pabūti kartu, pasijuokti, apsikabinti, pakvailioti.
Ar prisidėti prie masinių psichozių (sukučiai (spineriai), pokemonai, lėlės monstrės, star wars konstruktoriai ir t.t.) ir pirkti tuos trumpai emociškai galiojančius žaislus?
Patys turite nuspręsti, ar tai jūsų šeimoje svarbu. Aš į vietines madas reaguoju ne priešiškai, bet tiesiog jas ignoruoju.
Dovilės Linkuvienės nuotr.,
Dažnai tiesiog išlaukiu, kol praeina didysis mados vajus. Tada apsvarstau kiekvieno atskiro madingo žaislo pliusus ir minusus, nusprendžiu, ar mums jo reikia, ar verta pirkti. Įsivaizduokite per visą tą laiką nenupirkau savo vaikams nė vieno sukučio! Nors visiškai sutinku, kad sukučiai yra šaunūs ir tikrai terapiški žaislai, kuriuos verta turėti žaidimo kambaryje. Mes šeimoje pasikalbėjome apie sukučius, ir man nepasirodė, kad vaikai labai jų norėtų.
Užuot vietoje pirkusi sukučius, aš parodžiau jiems filmuką, kuriame rodo, kaip susikonstruoti sukutį patiems iš lego kaladėlių.
Žvaigždžių karų istorija yra nuostabi, ir jei vaikas ją žaisdamas vysto, pritarčiau įvairių figūrėlių bei detalių pirkimui. Tik nepamirškite, kad nebūtina mokėti taip brangiai už vardinius žaislus. Daugeliu atvejų vaikai puikiai gali pasinaudoti savo vaizduote, taigi užtenka iš interneto atsispausdinti popierines kaukes, nupirkti plaukimo „makaroną“ ir paskatinti įsivaizduoti, kad tai bus jų šviesos kardas.
Ar palaikotetai, kai darželiuose perkamos vienodos dovanos?
Taip, nes darželyje neįmanoma jų individualizuoti, tad geriau, kai visi gauna vienodas ar panašias. Tokiu būdu sukuriama mažiau pavydo bei lyginimosi, bet už tai vaikai gali pasidalinti skirtingais dovanų naudojimo, žaidimo būdais.
Jei šeimoje keli panašaus amžiaus vaikai, irgi pirkti vienodas?
Nėra visiškai teisingo atsakymo. Reikia atsižvelgti ir į vaikų panašius poreikius, ir į jų individualybes. Panašumai skatins daugiau kartu žaisti ir vystyti šeimos žaidimus, o skirtumai patenkins asmeninius poreikius, lavins individualius talentus.
Yra žaislų, kurie gali pradžiuginti abu panašaus amžiaus vaikus, tada, aišku, geriau vienodi. Pavyzdžiui, šeimoje auga du aktyvūs, sportiški berniukai, tada abiems padovanoti po kamuolį yra puikus sprendimas. Bet jei vaikų pomėgiai labai skiriasi, gali būti daug nusivylimo gavus vienodas dovanas. Tiesiog reikia klausti, stebėti, pažinti savo vaikus. Juk kartais net ir mergaitės gali apsidžiaugti gavusios žaislinius šautuvus.
Neringos Banienės nuotr.
Kokia jums buvo geriausia dovana vaikystėje?
Mūsų laikais visko buvo kur kas mažiau, todėl kiekvienas naujas žaislas būdavo didelė šventė. Viena iš geriausių dovanų, kurias atsimenu iš savo vaikystės, buvo žaislinis kavos aparatas. Fantastiškas, niekada nematytas žaislas! Žaislinis kavos aparatas buvo puikiai padarytas, leido man žaisti kavos virimą naudojant tikrą kakavą, cukrų ir vandenį. Labiausiai man įsiminė, kaip nuostabu buvo daryti tai, ką tuo metu galėdavo tik suaugusieji, su tikrais produktais ir su tikru geriamu rezultatu. Dabar manau, kad taip stipriai įsidėmėjau šį žaislą dar ir dėl to, kad jis leido man patirti daug sensorinio žaidimo teikiamų malonumų, kurie ypač svarbūs vaikystėje ir stipriau įsirėžia į vaikišką atmintį.
Kiek pati įdedate pastangų ieškodama dovanos savo dešimtmetei dukrytei ir paaugliui sūnui?
Mano asmeninė patirtis gaunant dovanas labiausiai veikė ir vis dar veikia mano sprendimus renkant dovanas savo vaikams. Rinkdama dovanas vaikams Kalėdoms vadovaujuosi ir keliais principais.
Pirma. Mėgstu dovanoti ką nors ypatingo, nenuobodaus, atnešančio džiaugsmo, netikėtų patyrimų. Tai viena priežasčių, kodėl vengiu madingų žaislų, nes jie man atrodo nuobodūs. Man tikras malonumas retkarčiais prisėsti prie interneto ir ieškoti dovanų idėjų. Ieškau žaislų ar praktiškų daiktų, kurie šiaip naudingi, suvartojami arba gali pakutenti vaizduotę, nustebinti.
Visada dovanojame ir mandarinų, riešutų ir saldainių maišiuką. Pridedame ir įdomesnių higienos ar kosmetikos priemonių su vaikams artimais personažais ar kvapais. Prie praktinių dalykų gali būti koks nors įdomesnis šaukštelis ar puodelis su arbata. Pavyzdžiui, hiperaktyvumo ir dėmesio sunkumo turintiems vaikams rekomenduojama gerti matės arbatą, taigi prie dovanų rinkinuko labai nuostabu pridėti specialų matės gėrimo šaukštelį-šiaudelį bei moliūginį puodelį.
Antra. Dovanoju kuo mažiau didelių, brangių, daug vietos užimančių žaislų. Tokio dydžio dovanas geriau palieku gimtadieniams, o per Kalėdas, kiek tik tai įmanoma, siekiu sumažinti vartotojiškumą. Žinoma, ne visada pavyksta, nes dažnai prie dovanų nori prisijungti ir seneliai, krikšto mamos, kiti giminaičiai. Tenka susitaikyti su tuo, kad neretai vaikams dovanojame daugiau dovanų, nei buvome numatę. Bet, manau, vis tiek verta stengtis mažinti apsikrovimą daiktais.
Neringos Banienės nuotr.
Trečia. Stengiuosi dovanoti kuo daugiau užimtumo, nes vaikų kalėdinės atostogos gana ilgos ir, neturėdami kuo užsiimti, jie nuobodžiauja. Todėl per kiekvienas Kalėdas mano vaikai gauna knygų, edukacinių ar kūrybinių rinkinių. Tradiciška mano vaikams yra gauti ir po lego rinkinuką, nes jis katina ilgesnį žaidimą, konstravimą ar kūrybą. Mėgstu dovanoti ir įdomesnius stalo žaidimus, kurie skatins daugiau bendrauti, žaisti su visa šeima ir mažiau praleisti laiko prie kompiuterių. Itin smagu vaikams dovanoti praktiškas ar patyrimines dovanas: bilietus į kiną, ledo areną, spektaklius ar sportinius užsiėmimus. Labai daug smagių akimirkų su vaikais praleidome kartu augindami drugelius, vandens beždžionytes, vandens drakoniukus ar tiesiog druskos kristalus.
Pastaruoju metu vis stipriau jaučiu poreikį nustoti dovanoti daiktus. Turiu idėją, kurią tikiuosi kada nors įgyvendinti, kad, atėjus Kalėdoms, vienas kitam dovanotume tik savo sukurtas dovanas. Tai galėtų būti ir parašyta istorija ar nupieštas piešinys, o gal paprasčiausiai ant popieriaus lapo užrašytas kuponas su gerų darbų dovanomis.
Čia išsakytos mintys ir patirtos istorijos yra mūsų šeimos asmeninė patirtis bei požiūris, kuris nebūtinai yra visiems vienodai teisingas. Tikiuosi, jūs patys atrasite savo smagias šeimos tradicijas ir sukursite šventinę nuotaiką pačiomis nuostabiausiomis dovanomis.
Kokia yra geros dovanos paslaptis?
Geros dovanos paslaptis man ir mano šeimai visada buvo tai, kiek apgalvotai aš ieškau ar kuriu dovanas kiekvienam vaikui. Aš turiu įprotį jau nuo vasaros pabaigos pradėti fiksuoti atsitiktinai mano vaikų išsakytas mintis, svajones, stebėti ir mąstyti apie tai, kaip skatinti jų talentus ar padėti įveikti iškilusius sunkumus. Mano nuomone, nesvarbu, kokia yra dovana, svarbu, su kiek meilės ir pastangų ji dovanojama.
Tad neužmirškite per šventes vienas kitam dovanoti meilės ir džiaugsmingo buvimo kartu!
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
