Kaip prabėgo jūsų vasara? Kai kurie vaikai leido laiką prie jūros, stovyklose, pas senelius kaime ar užsienyje. O kažkas sėdėjo sanatorijoje ir mokėsi iš naujo vaikščioti arba lankstyti ranką. Kartais atrodo, kad nieko tokio, sugis, praeis, pasimankštinsi ir atsistosi ant kojų. Tačiau vaikui šie apribojimai yra daugiau nei fiziniai, negebėjimas atlikti, kas būdavo įprasta, paveikia emociškai. Štai čia į aikštelę išbėga gydytojai klounai ir kviečia į „Cirko paciento“ dirbtuves.
Ne šiaip dirbtuvės
Tai ne šiaip dirbtuvės, o užburiančio cirko. „Raudonos nosys“ jas veda vaikams, išgyvenantiems ilgalaikį gydymo procesą ir sveikstantiems reabilitacijoje. Keturias dienas vaikai išmėgina viską, kad atrastų savo naujuosius talentus: magija, žongliravimas, akrobatika ar klounada. Atsižvelgdami į vaikų fizinę būklę klounai kiekvienam padeda paruošti po cirko numerį. Smagu? Ir ne tik! Galimybė išmokti naujų dalykų vaikams padeda atgauti pasitikėjimą savimi. Cirko dirbtuvės mažuosius ištraukia iš sąlyginai pasyvios rolės. Pagaliau vaikai atsiduria dėmesio centre ne dėl traumos ar ligos, o dėl savo talentų. Kantrumas ir atkaklumas praktikuojami per humorą ir žaidimą leidžia vaikams mėgautis procesu.
Istorija iš sanatorijos
Vienoje sanatorijoje sutikome gal 14-os metų berniuką. Kartu su juo ruošėme ypatingą fokusą – į pradanginantį maišą įdedi vienos spalvos skarelę, o ištrauki visai kitą. Pavadinom šį triuką – skalbimo mašina. Skalbimo mašina ypatinga tuo, kad gali pakeisti tavo drabužių spalvą, jei nepatinka. Berniukui TAIP patiko šis fokusas, jis tiek džiūgavo, kad parodė jį kiekvienai seselei, kiekvienam sutiktam vaikui. Užsidėjęs žvaigždėtą mago apsiaustą aplakstė visą sanatoriją. Vieną dieną eidamas koridoriumi pamatė verkiančią mergaitę ir sakė: sustok, neverk, aš išskalbsiu tavo ašaras. Jis įdėjo baltą skarelę į maišą – skalbiam skalbiam – suko maišą į visas puses – ir va tai tau! Ištraukė rožinę skarelę! Mergaitė pradėjo juoktis. Vaikai net patys nustemba, kad tai suteikia TIEK džiaugsmo.
Kodėl tai veikia?
Cirko dirbtuvių kulminacija – pasirodymas tėvams, kitiems vaikams ir sanatorijos personalui. Sanatorija tampa scena, o pacientai tampa cirko arenos žvaigždėmis! Tas jausmas, kai esi daugiau nei sulaužyta ranka ar nevikrios kojos, vaikams yra neįkainojamas. Jausmas, kad gali nugalėti fizinį ribotumą ir tapti įspūdingu, skatina nenukabinti nosies ir eiti tik į priekį. Čia užsimezga naujos draugystės. Išmokti triukai padeda nustebinti ir senuosius draugus grįžus į kasdienę savo aplinką.
Kai noras daryti daugiau nugali fizinius apribojimus
Prieš būsimas cirko dirbtuves klounai surengia pasirodymą vaikams – demonstruodami, kokių triukų galės išmokti. Po pasirodymo „prieina“ Inga Marija. Mergina sėdi vežimėlyje, atrodo susižavėjusi tuo, ką matė, ir labai nedrąsiai pareiškia norą dalyvauti cirko dirbtuvėse. „Žinoma, ateik“, – sakau. Nors akys spindi noru, ji ir ją lydėjusi močiutė dvejoja – o kaip jai pavyks sudalyvauti, juk ji vežimėlyje.
Visgi kitą dieną Inga Marija pasirodo. Bandom skirtingus cirko elementus – sukti juostą, bet ji painiojasi už vežimėlio ratų, imam sukti lėkštes, jos irgi kliūna. Tai erzina ir liūdina vienu metu. Antrą dieną ji sako: „šiaip aš vaikštau, bet sunkiai“. Sakau: „o tu pabandyk atsistoti, – ir paduodu lėkštę, – manau, tau bus patogiau“. Mergina atsistoja, pabando sukti lėkštes, bet jaučiasi nejaukiai ir nesaugiai, tad greitai grįžta į vežimėlį. Vėl kalbinu: „oho, bet tu tvirtai stovi, bandyk toliau“. Su tokiais tūpt, sėst, sukt, vėl tūpt, ji tris dienas vis drąsėja. Ir visų nuostabai į paskutinės dienos pasirodymą ji ateina pati, palikusi vežimėlį kambaryje. Šį kartą jau po anūkės pasirodymo priėjusi močiutė dėkoja ir braukia ašarą: „jūs darote stebuklus“.
Programą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
