Antibiotikai, kaip ir daugelis kitų vaistų, gali išprovokuoti nepageidaujamą reakciją, pvz.
alerginę.
Taip yra todėl, kad kiekvieno iš mūsų organizmas yra individualiai savitas, ir į kiekvieną medžiagą gali išskirtinai sureaguoti.
Alerginė reakcija nustatoma, kai po antibiotiko vartojimo atsiranda niežtintis bėrimas, patinimų, kartais ir pykinimas, vėmimas.
Pasitaiko ir labai stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, kuris yra pavojingas gyvybei. Jis atsiranda tuomet, kai pakartotinai pavartojamas tas antibiotikas, kurio organizmas netoleruoja. Jeigu po antibiotiko pavartojimo atsirado kokia nors reakcija, apie ją nedelsiant turi būti informuotas antibiotiką skyręs gydytojas, o jei to padaryti neįmanoma, reikia kreiptis į ligoninių priėmimo skyrių, nes tik pamačius atsiradusį reiškinį dažniausiai neįmanoma prognozuoti, kokia bus tolesnė reakcija ir kokios pagalbos reikės. Jeigu skyrus gydymą alerginė reakcija tik didėja, būtina nedelsiant pakartotinai kreiptis pagalbos
Alerginė reakcija gali atsirasti į bet kokius antibiotikus, bet dažniausiai atsiranda į penicilino grupės antibiotikus.
Viena iš priežasčių – šios grupės antibiotikai vartojami plačiai jau daugiau kaip 70 metų.
Jei vaikas alergiškas, pvz.
vienam iš penicilino grupės antibiotikų, labai tikėtina, kad jis netoleruos kitų tos pačios grupės antibiotikų ir panašių į juos, pvz.
cefalosporinų. Šis ir kiti faktai sakyte sako, jog be gydytojo žinios jokių antibiotikų vaikui ir suaugusiajam negali duoti, ypač jei nors kartą buvo pastebėta ar įtarta reakcija į antibiotiką. Kokiai grupei koks antibiotikas priklauso, gali pasakyti tik gydytojas, ir tai – kartais pasitikrinęs žinyne, nes kiekvienas gamintojas tą pačią cheminę medžiagą pavadina jam priimtinu vardu, kartais visai neturinčiu ryšio su vaisto cheminės sandaros pavadinimu. Jei kartą davus vieno iš antibiotikų paaiškėjo, kad vaikas jam alergiškas, vadinasi, kad jam, norint išvengti gyvybei pavojingos sunkios alerginės reakcijos – anafilaksinio šoko, nebegalima duoti tos pačios grupės antibiotikų. Todėl kiekvieną kartą, kai kreipiamasi į gydytoją vaikui susirgus ūmine kvėpavimo organų ar kita liga, būtina pasakyti, kad vaikas yra alergiškas. Pakartotinai davus antibiotikų ar kitų vaistų, kuriam vaikas alergiškas, išsivysto didesnė, audringesnė alerginė reakcija, kuri gali būti net pavojinga gyvybei. Jokie antialerginiai vaistai neapsaugo nuo alergijos antibiotikams ar kitiems vaistams – jie gali tik ją sumažinti.