Visi savo aplinkoje turime istorijų, kai atostogas užsienyje apkartino sveikatos sutrikimai. Nors labiausiai per keliones bijome fizinių traumų ir nuo jų draudžiamės, pats dažniausias negalavimas yra viduriavimas, ne veltui gavęs pavadinimą „keliautojų diarėja“.
Nojaus istorija
Skaitytoja Rimantė pasidalino neseniai patirta istorija.
„Kai per pavasario atostogas su vyru ir trimis vaikais nusprendėme vykti į užsienį, planas buvo toks, kaip ir daugumos Turkiją besirenkančių lietuvių: saulė, puikus maistas ir ramus poilsis ant jūros kranto.
Deja, tokia idilė truko tik tris paras. Ketvirtąją dieną mūsų 2 metų mažylis ėmė vandeningai viduriuoti. Temperatūros nebuvo, vaikas netapo vangus, o prieš tai niekada nebuvo rimtai sirgęs, taigi iš pradžioje galvojome, kad sveikata pasitaisys. Tačiau atėjus nakčiai situacija tik blogėjo. Gyvenome puikiame viešbutyje, jame buvo ir gydytojas. Tačiau, išvydęs kūdikį, jis nedalino nei vaistų, nei patarimų, o tik primygtinai reikalavo kuo greičiau vykti į ligoninę.
Manavgato miesto ligoninėje mus pasitiko paslaugus personalas, labai empatiški ir savo darbą išmanantys gydytojai. Pirmąją dieną situacija nesikeitė, Nojus vis daugiau viduriavo, prarado daug skysčių. Jam viena po kitos buvo lašinamos lašinės. Kadangi buvo savaitgalis, gydytojų buvo labai mažai, tačiau seselės, kurios beveik nekalbėjo angliškai, mus kaip įmanydamos ramino, kad situacija kontroliuojama, gydytojai viską žino ir stebi.
Dar po paros būklė pagerėjo, grįžome į viešbutį. Sveikimas truko dar keletą dienų. Turkijoje atostogavome 9 dienas, taigi pusė atostogų buvo sugadintos“.
Kam atiteks nesėkmingas bilietas
Nėra testo ar algoritmo, kuris aiškiai pasakytų – šioje kelionėje jus ištiks keliautojų diarėja, o viduriuoti kelionėje pradės tas ar kitas šeimos narys. Tai visada lieka loterija, nors keli dėsningumai yra.
Kuo kelionė trumpesnė ir artimesnė, tuo rizika mažesnė.
Diarėja kelionėse ištinka iki 70 proc. europiečių, jeigu jie keliauja besivystančiose pasaulio šalyse, o kelionė trunka dvi savaites ir ilgiau. Ypač didelės rizikos vietovėmis laikoma Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai ir Azija. Pagal šią taisyklę, mažiau rizikos kyla išsiruošus į artimą ir trumpą kelionę.
Liga labiau kimba prie tų, kurių mikrobiota silpna.
Pagal statistiką, keliautojų viduriavimą sukelia bakterijos (≥80–90 proc. atvejų), žarnyno virusai (5–15 %) ir pirmuonys (10 %). Tyrimai parodė, kad keliautojų, patyrusių viduriavimą, mikrobiota per visą jų viešnagės laikotarpį kinta labiau nei sveikų keliautojų, o tai susiję su mažesne pradine įvairove. Kuo žmogaus mikrobiota skurdesnė, tuo ji jautresnė infekcijoms. Tad tikėtina, kad keliautojų diarėja prikibs tiems, kurių mikrobiota kelionės metu yra silpnesnė, išsiderinusi.
Mikrobiota būna silpnesnė: vaikų ir senelių; neseniai sirgusiųjų, ypač, jei buvo gydomi antibiotikais; sergančiųjų lėtinėmis ligomis ir vartojančiųjų įvairius vaistus, pavyzdžiui, nuo rūgštingumo. Yra ir mažai apčiuopiamų dalykų, kurie susilpnina mikrobiotą, – stresas, nerimas, nuovargis. Paprastai į keliones išsiruošiame norėdami psichologiškai ir emociškai pailsėti. Ir „vežamės“ kartu nusilpusią mikrobiotą.
Atidesni turėtų būti tie, kurie serga lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, turi dirgliosios žarnos sindromą, netoleruoja kokio nors maisto, turi maisto alergiją, serga uždegiminėmis žarnų ligomis.
Daugiau rizikuoja atsipalaidavę arba mažiau patyrę.
Galima viską žinoti apie diagnozes ir apsaugą, tačiau atostogaujant vėjas iš galvos išpučia daug taisyklių. Prie baseino pamatysite daugybę saulėje nusvilusių vaikų, nors jų mamos tikrai atsivežė apsauginio kremo. Tas pats ir dėl maisto/gėrimo standartų. Norisi taip gražiai supjaustytų vaisių indelio, kurį siūlo gatvės prekeivis. Skanūs ir varvantys ledai, ir čirškantis gatvės maistas. Ir labiausiai patyrę keliautojai gali paslysti, todėl medikai neskuba kaltinti. Tik švelniai primena: viską, ką valgome, reikia išvirti, iškepti, nulupti arba išmesti. Labai svarbus patarimas – maistą atskirti, tai reiškia – nelaikyti termiškai apdoroto maisto šalia žalio.
Ar liga sunki
Kelionėse dėl pasikeitusios aplinkos ir maisto pasikeičia ir žarnyno mikrobiota – virškinamąjį traktą kolonizuoja neįprastos bakterijos, ir žmogus pradeda viduriuoti.
Keliautojų viduriavimas priskiriamas vandeningųjų diarėjų grupei. Tai nėra itin pavojinga būklė, į ligoninę guldoma retai, dažniausiai gydoma namuose, skiriant daug skysčių ir probiotikų. Bet yra ir daug blogesnė pusė. Keliautojų viduriavimas sumažina mikrobiotos atsistatymo pajėgumą, gali sukelti žarnyno disbiozę ar užauginti antibiotikams atsparias bakterijas. Tyrimas, atliktas Amerikoje, parodė, kad iš kelionių (už JAV ribų) trečdalis grįžo patyrę keliautojų diarėją, iš jų 61 % – turėdami žarnyno disbiozę, o 38 % žarnyne buvo rasta antibiotikams atsparių bakterijų (dauguma jų – E. coli). Tad keliautojų diarėja nėra nekalta būklė, kuri atėjo ir praėjo. Ji sukelia ilgalaikius mikrobiotos pažeidimus konkrečiam žmogui, didina visuotinę problemą dėl antibiotikams atsparių bakterijų daugėjimo.
Ką daryti, jei liga pričiupo
Pajutus pirmuosius keliautojų diarėjos simptomus – iki 3–4 kartų per parą padažnėjusį tuštinimąsi, panikuoti neverta, nes tai gali būti vienkartinė organizmo reakcija, kuri greitai praeis. Pirminiam gydymui pakanka probiotikų ir elektrolitus atstatančios priemonės, pavyzdžiui, rehidrono tirpalo, kurio verta turėti su savimi.
Jeigu viduriavimas dažnas, trunka ilgiau nei 4 dienas, pakyla temperatūra, vemiama, jaučiamas bendras silpnumas, spazminis, nuolatinis noras tuštintis, išmatose pastebima kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Prasidėjus kelionės diartėjai, negalima vartoti viduriavimą stabdančių vaistų. Viduriavimą stabdančių vaistų vartojimas pavojingas tais atvejais, kai viduriavimą sukelia bakterinė infekcija, o būtent ji yra 80–90 proc. visų kelionės viduriavimų atvejų sukėlėja.
Kaip pasiruošti kelionei
Tarp svarbiausių prevencinių priemonių, kurios gali sušvelninti keliautojų diarėją ar net jos visai išvengti, – probiotikai.
Gydytojai gerąsias bakterijas rekomenduoja gerti dvi savaites prieš ilgesnę ir tolimesnę kelionę, nes kai žarnyne pakanka gerųjų bakterijų, sunkiau ir lėčiau užsisėja svetimos. Probiotikų kurso reikėtų nenutraukti visos kelionės metu.
Didelės rizikos produktai ir gėrimai:
Žalios, termiškai neapdorotos salotos ir daigai.
Termiškai neapdorota ar nepakankamai apdorota mėsa bei žuvis.
Jūros gėrybės, sušiai, austrės.
Nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (bri, kamamberas, rokforas, mocarela, feta, ir kt.), konditerijos gaminiai su kremu.
Nelupami vaisiai ir daržovės.
Padažai ir užtepai.
Šalti desertai, šalti mėsos ar žuvies patiekalai, šaltienos, vyniotiniai.
Paštetai.
Konditerijos gaminiai su įdaru.
Žali ar minkštai virti kiaušiniai ir produktai, į kurių sudėtį įeina žalias kiaušinis: cezario salotų užpilas, naminis majonezas, ledai, padažai.
Saldūs, vandeningi vaisiai: arbūzai, melionai ir pan., nes drėgna ir saldi terpė, ypač karštuoju metų laiku, – ideali vieta bakterijoms daugintis.
Vaisiai su pažeista odele, puviniu, pelėsiu.
Nulupti ir supjaustyti vaisiai bei daržovės, pardavinėjami turgavietėse, lauko užkandinėse, kioskuose.
Vaisiai ir daržovės su plaukuota odele: persikai, abrikosai, avietės, gervuogės, braškės.
Šaltinių ir šulinių vanduo, ledo kubeliai, smulkintas ledas.
Nepasterizuotas pienas.
Susiję straipsniai
