Nuo naujų mokslo metų Norvegija iš esmės atsisakys generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) naudojimo pradinėse klasėse. Jaunesniems, 6–13 metų mokiniams šie įrankiai ugdymo procese nebebus naudojami, 14–16 metų paaugliams jie bus leidžiami tik išimtiniais atvejais ir mokytojams prižiūrint, o 17-19 metų mokiniai bus skatinami naudoti DI ir ruoštis vėlesnėms studijoms bei darbo rinkai.
Tokį sprendimą šalis priėmė siekdama apsaugoti vaikų mokymosi procesą ir užtikrinti, kad svarbiausi baziniai gebėjimai būtų ugdomi be technologijų pagalbos.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS technologijų teisės ekspertas, advokatas Mindaugas Civilka sako, kad Norvegija nėra vienintelė valstybė, ieškanti atsakymo, kaip suderinti sparčią DI plėtrą ir vaikų ugdymą.
„Norvegija viena pirmųjų pasiuntė aiškią žinutę pasauliui, tačiau susirūpinimas šia tema juntamas daugelyje valstybių. Didžiausia baimė susijusi su DI poveikiu vaiko kognityvinei raidai. Pirmieji mokslo metai yra kritiniai formuojantis baziniams įgūdžiams – skaitymui, rašymui, skaičiavimui. Tik jiems susiformavus pradeda vystytis kritinis mąstymas. Baiminamasi, kad DI leis vaikams šį etapą tiesiog praleisti“, – sako M. Civilka.
Advokatas pažymi, kad DI draudimas Norvegijoje yra platesnės klasėse naudojamų technologijų pertvarkos dalis. Norvegijos Vyriausybė dar 2024 m. uždraudė išmaniuosius telefonus mokyklose, o ateityje ketinama skirti didesnį finansavimą vadovėliams, skirtiems mokykloms, bei planuojama uždrausti socialinius tinklus paaugliams iki 16 metų.
Vieningo Europos kelio kol kas nėra
Pasak technologijų teisės eksperto, nors diskusijos vyksta visame pasaulyje, bendro sprendimo kol kas nėra.
„Kinija jau anksčiau apribojo DI naudojimą darželiuose ir mokyklose. Panašias iniciatyvas svarsto Prancūzija ir Vokietija, o dalis kitų valstybių renkasi stebėti situaciją. Visas pasaulis šiandien ieško balanso tarp technologinės pažangos ir rizikos vaikų kognityviniams gebėjimams, kūrybiškumui bei socialiniams įgūdžiams“, – aiškina jis.
Anot advokato, kol kas sunku prognozuoti, ar Lietuva paseks Norvegijos pavyzdžiu.
„Švietimo politika išlieka pačių valstybių atsakomybė, todėl kiekviena šalis sprendžia savarankiškai. Kol kas sunku kalbėti apie vieningą Europos kryptį – veikiau matome skirtingus eksperimentus ir bandymus suprasti, kas veikia geriausiai“, – sako M. Civilka ir prideda, kad Lietuvoje DI naudojimas mokyklose yra reguliuojamas rekomendacinio pobūdžio gairėmis, o griežtų taisyklių kol kas nėra.
Vien draudimų nepakaks
Vis dėlto, pasak jo, net ir priėmus griežtesnius ribojimus kyla praktinis klausimas – kaip juos įgyvendinti.
„Draudimai veikia tik mokykloje. Už jų ribų vaikas gali naudotis bet kuriuo DI įrankiu savo telefone ar kompiuteryje. Todėl vien draudimų neužteks – būtinas visuomenės, šeimos ir valstybės susitarimas“, – pabrėžia M. Civilka.
Jo teigimu, kartu turėtų keistis ir pats ugdymo procesas.
„Jeigu norime išlaikyti mokinių savarankiškumą, teks daugiau dėmesio skirti darbui klasėje, žodiniams atsiskaitymams, gebėjimui argumentuoti ir parodyti savo mąstymo procesą. Vyresnėse klasėse DI turėtų būti ne draudžiamas, o mokoma juo naudotis atsakingai, ugdant dirbtinio intelekto raštingumą“, – teigia ekspertas.
Advokatas pažymi, kad Norvegijoje nustatytas draudimas taikomas tik mokiniams, o mokytojai galės toliau naudoti DI pamokose.
DI raštingumas taps būtinybe
Nors nuo rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje įsigalios dalis Dirbtinio intelekto akto nuostatų, pats dokumentas nenustato, kaip mokyklose turi būti naudojamas DI.
„ES DI aktas tiesiogiai švietimo sistemos nereglamentuoja – tai palikta valstybių narių sprendimui. Tačiau jis įtvirtina labai svarbią pareigą ugdyti DI raštingumą. Turime išmokti gyventi su šiomis technologijomis panašiai, kaip kadaise išmokome gyventi su internetu. Tai nėra atskira disciplina – tai nauja aplinka, kurioje turėsime veikti visi“, – sako M. Civilka.
Jo vertinimu, artimiausiais metais valstybės greičiausiai ieškos ne visiškų draudimų, o pusiausvyros tarp technologijų galimybių ir vaikų interesų apsaugos.
„Vien draudimais problemos neišspręsime. Europoje greičiausiai bus ieškoma modelio, kuriame ribojimai derinami su aiškiomis naudojimo taisyklėmis, mokytojų priežiūra ir nuosekliu DI raštingumo ugdymu. Tai procesas, kuris prasideda šeimoje ir tęsiasi visą gyvenimą“, – apibendrina M. Civilka.
Susiję straipsniai
