Jei nėštumą planuojate, iki pastodama turėtumėte gerti ne tik folio rūgšties, atsisakyti alkoholio, vengti streso, bet ir apsilankyti pas odontologą. Pataria gydytoja odontologė Rasa Leončikaitė.
Geriausia dantis susitvarkyti iki nėštumo. Jei pavėlavote, dantų gydymo procedūras saugiausia atlikti antrą nėštumo trimestrą (4-6 mėnesį), nes pirmą trimestrą formuojasi visi vaikelio organai, o trečią – pati mama gali blogiau jaustis (sunkiau gulėti, kvėpuoti). Taigi gydyti sugedusius dantis, valyti akmenis ir poliruoti dantis reikėtų vidurinįjį trimestrą. Jei būtina, pvz., jei dantys su infekcijos židiniais, šiuo periodu dantys raunami, atliekamos neatidėliotinos chirurginės procedūro
Dantų balinimo ir kitas kosmetines procedūras, protezavimo darbus rekomenduojama atidėti po kūdikio gimimo. Reikėtų vengti procedūrų, kurios užtrunka labai ilgai arba suplanuoti jas atlikti keliais trumpesniais etapais. Ilgas gulėjimas ar sėdėjimas odontologo kėdėje padidina veninį spaudimą, dėl to moteris gali apalpti ar netekti sąmonės.
Dantų šaknų kanalus, jei nėra skausmo, pūliavimo, irgi geriau gydyti po gimdymo, nes gydymui reikalingos rentgeno nuotraukos. Rentgeno spinduliai kenksmingi vaisiui. Tik jei būtina, daromos radiogramos naudojant apsaugines švino liemenes, apykakles ir patį mažiausią kiekį rentgeno spindulių. Šiuolaikinėje odontologijoje daug kur vietoje įprasto rentgeno aparato naudojamas viziografas (kompiuterinis rentgenas), kuris nuotraukų darymo metu leidžia 10-15 kartų sumažintą rentgeno spindulių kiekį
Labai dažnai besilaukiančios moterys labiau bijo skausmo nei iki nėštumo ir vengia dantų gydymo. Nuskausminimą sėkmingai galima naudoti nėščiosioms, nes vaistai veikia vietiškai (tik toje vietoje, kur suleidžiami). Kai kurie vietiniai anestetikai gali šiek tiek padidinti kraujo spaudimą, todėl būsimoms mamytėms parenkami saugūs nuskausminamieji, be spaudimą keliančių sudedamųjų dalių
Nėštumo metu kalcio poreikis padidėja, nes kalcio druskos sudaro pagrindinę kaulų ir dantų masę, yra būtinos jiems formuojantis.
Nėščiosioms kalcio reikia 1-2 g per parą. Kai maiste stinga kalcio, galima vartoti maisto papildų, vitaminų su kalciu, kuriuos turėtų rekomenduoti prižiūrintis gydytojas. Jei ir tokiu būdu gaunama nepakankamai kalcio, jis bus paimamas iš organizmo atsargų, esančių kauluose. Tik esant ypač dideliam šio mineralo trūkumui, bus naudojamas dantyse esantis kalcis, dėl to dantys gali pasidaryti mažiau patvarūs ir pradėti trūkinėti.
Labai dažnai, ypač nėštumo pradžioje, būsimas mamytes pykina, vargina vėmimas, refliuksas (skrandžio turinio grįžimas į burną). Dėl to dantis veikia stiprios skrandžio rūgštys, tirpsta dantų emalis, dantys greičiau genda ir tampa jautrūs.
Rekomenduojama iškart po vėmimo nepulti valyti dantų šepetuku, nes kartu su rūgštimis pradėjus trinti šepetuku dantis, galima greitai pažeisti emalį. Pirmiausia reikėtų burną gerai išskalauti dideliu kiekiu vandens. Dar geriau tinka skalavimo skysčiai su fluoru, kuriuos galima skiesti, nes dažnai jie būna stipraus, aštraus skonio. Jei nuo skalavimo skysčio ar pastos pykina, patariama burną skalauti vaistažolių – medetkų, šalavijų, ramunėlių, gysločių – nuovirais, arbatomis ar paprastu vandeniu. Šepetuku dantis išsivalykite tik praėjus valandai po vėmimo. Nuo dažno vėmimo atsiradusį dantų jautrumą sumažinti gali padėti dantų jautrumą mažinančios pastos. Iškart po vėmimo venkite valgyti rūgščių produktų, o geriau pasirinkite stiklinę pieno ar gabalėlį sūrio, kurie sumažins rūgščių terpę burnoje.
Gingivitas (dantenų uždegimas) dažniausiai pasitaiko antrą nėštumo trimestrą ir pasireiškia dantenų kraujavimu, paraudimu, paburkimu, skausmu. Jei būsimos mamos burnos higiena bloga, tai dėl hormoninių svyravimų kartais dantenos taip „išauga“, kad gali paslėpti pusę ar visą danties vainiką. Tokios dantenos šalinamos operuojant tik po gimdymo.
Nėštumo metu dažnai kyla noras užkandžiauti, palepinti save įvairiais saldžiais ar neįprastai rūgščiais, aštriais gardumynais.
Dažnas valgymas padidina apnašų kaupimąsi. Apnašose esančios bakterijos skaido angliavandenius, sudaro pieno rūgštį ir tirpina emalį. Kuo daugiau angliavandenių kaupiasi burnoje, tuo daugiau išsiskiria rūgščių ir tuo didesnė rizika atsirasti ėduoniui. Patariama užkandžiams tarp pagrindinių valgių rinktis nesaldžius produktus – daržoves, sūrį. Jei niekas kitas, tik saldus kąsnelis gali patenkinti jūsų norus, rinkitės vaisius. Puiku, jei po kiekvieno valgymo dantys būtų išvalomi arba bent burna išskalaujama. Jei nėra galimybės tai padaryti, galima kramtyti becukrę kramtomąją gumą.
Rinkitės minkštus šepetėlius. Anksčiau buvo populiarūs kieti šepetėliai, galbūt žmonės manė, kad kietesni šereliai geriau nušveičia apnašas. Tačiau iš tikrųjų kietu šepetėliu dantis valyti ne tik nemalonu, bet ir nesveika. Jais galima pažeisti dantis ir dantenas. Vaikams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų rinktis tik minkštus šepetėlius. Geros firmos šepetėlis turi taip išdėstytus šerelius, kad kuo geriau išsivalytų tarpdančiai. Tačiau kad ir kokį brangų šepetėlį įsigijote, jis tarnauja ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Per tiek laiko šereliai „išsiplečia“ į šonus, ir šepetėlį reikia keisti nauju.
Visiems sveikiems žmonės rekomenduojama dantis valyti tik pastomis su fluoru. Pastų be fluoro odontologas gali skirti tik tuo atveju, kai pacientas turi specifinių burnos problemų, naudoja vaistus ar gydomuosius preparatus. Nėščioms moterims tinkamiausia pasta su fluoru ir kalciu. Renkantis pastą svarbu, kad patiktų kvapas, nepykintų pastos sudėtyje esančios žolelės ar aromatinės medžiagos.
Ar vaikutis atims dantį? Prieš 1000 metų Lietuvoje kiekviena šeima turėjo po 6-9 vaikus, viduramžiais – 5-7 vaikus, bet ištyrus mirusiuosius paaiškėjo, kad moterų dantys nebuvo sugedę labiau nei vyrų. Kitų šalių mokslininkų išvados tokios pat – iš danties audinio nėštumo metu nepasišalina nei kalcio, nei kitų elementų. Tai būdinga ne tik nėštumo, bet ir kūdikio žindymo periodu. Tad prietaras, kad vaikai atima mamų dantis, nepasitvirtino.
Dantų implantacija patikimais „Straumann“ implantais Kaune, Juozas.dental odontologijos klinikoje
„Mamos žurnalas“
