Pablogėjęs vaiko regėjimas dažnai išgąsdina tėvus. Bet nemažai ką gali padaryti ir pats vaikas

Pablogėjęs vaiko regėjimas dažnai išgąsdina tėvus. Daugelis ima nerimauti, kad jis nuo šiol tik blogės. Tačiau šiandien yra būdų ne tik koreguoti matymą, bet ir sulėtinti trumparegystės progresavimą bei padėti išsaugoti geresnį regėjimą ilgesniam laikui.

Konsultuoja vaikų akių gydytojas oftalmologas Robertinas Kuoras

Svarbiausias vaidmuo tenka tėvams bei gydytojams, tačiau ir pats vaikas gali įsitraukti į sveikų akių įpročių lavinimą. Kasdieniai veiksmai – buvimas lauke, pertraukos nuo ekranų, akių poilsis bei mankšta – svarbi pagalba rūpinantis akių sveikata.

Ką verta žinoti ir kokius įpročius ugdyti nuo mažens

Vaikai dažniausiai nepastebi, kad blogai mato. Jie nesiskundžia, nes nežino, kaip atrodo ryškus pasaulis. Tėvai dažnai galvoja, kad vaikas pats pasakys: „Mama, aš blogai matau“, tačiau taip nutinka retai.

Vaikų trumparegystę (miopiją) gali rodyti kiti požymiai. Tėvams derėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas dažniau prisimerkia žiūrėdamas į tolį, sėdasi arčiau televizoriaus, vis labiau lenkiasi prie sąsiuvinio, knygos arba pradeda vengti skaityti, nors anksčiau tai jam labai patikdavo. Kartais net suprastėja mokymosi rezultatai, pasikeičia elgesys pamokų metu – vaikas gali dūkti klasėje ir kalbinti kaimynus, nes paprasčiausiai nemato, kas rašoma lentoje.

Tėvai gali patikrinti vaikų regėjimą patys – jeigu vaikas mato 5 mm raides iš 5 m atstumo, jo regėjimas į tolį normalus.

Kokią žalą tai gali padaryti vaiko asmenybės formavimuisi

Svarbu suprasti, kad regėjimo diskomfortas gali paveikti ne tik vaiko savijautą, bet ir pasitikėjimą savimi. Kai kurie vaikai tampa uždaresni, mažiau aktyvūs, ima vengti veiklų, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Kiti tampa dirglesni, dažniau skundžiasi galvos skausmais ar greičiau pavargsta, nors tikroji priežastis slypi visai kitur.

Akių patikrinimas – tai ne formalumas

Regėjimą būtina tikrinti reguliariai. Profilaktinė akių patikra kartą per metus nėra formalumas. Tai būdas laiku nustatyti, ar akys vystosi taip, kaip turėtų. Tačiau vien regėjimo lentelės šeimos gydytojo kabinete nepakanka. Vaikas gali atsiminti raides, spėlioti arba tiesiog labiau susikaupti patikros metu.

Visavertė akių gydytojo apžiūra leidžia įvertinti ne tik tai, ką vaikas mato tą minutę, bet ir tai, kas vyksta pačioje akyje. Pablogėjus regėjimui, tik išplėtus vyzdžius specialiais lašais autorefraktometru, galima nustatyti trumparegystę (miopiją), toliaregystę ar astigmatizmą (kai akis blogai fokusuoja vaizdą). Tik toks tyrimas leidžia tiksliai įvertinti akies būklę ir numatyti tolesnius veiksmus.

Kada geriausia tikrinti akis

Atkreipiame dėmesį, kad geriausia akis tikrinti ne tik „dėl pažymos“ prieš rugsėjį, bet ir dėl savęs – mokslo metų pirmaisiais mėnesiais. Tada akys jau būna patyrusios realų mokyklinį krūvį, todėl mes matome tikrąją padėtį, o ne pailsėjusias po vasaros atostogų akis.

Jeigu diagnozuojama trumparegystė

Svarbu suprasti, kad tai nėra nuosprendis ir tai nereiškia, kad nuo šiol regėjimas kasmet tik blogės. Miopijos progresavimą dabar jau galima valdyti – yra kur kas daugiau priemonių nei paprasti akiniai. Tėvai nėra bejėgiai. Pavyzdžiui, Lumi Kids akinių lęšiai – specialiai sukurtas sprendimas efektyviam trumparegystės valdymui. Tyrimas, kuriame dalyvavo vaikai iš visos Europos, parodė, kad jie veiksmingiau lėtina miopijos progresavimą nei standartiniai vieno židinio lęšiai. Trumparegystės valdymui gali būti taikomi ir kiti sprendimai – specializuoti lęšiai su apsauga nuo LED spinduliuotės, poliarizuoti, fotochrominiai, kontaktiniai ar ortokeratologiniai lęšiai. Kuris būdas tinkamiausias, pasitarkite su akių gydytoju ir patys ieškokite informacijos.

Ką gali pats vaikas?

Daug kas prasideda ne gydytojo kabinete, o namuose. Svarbu padėti vaikui suprasti, kodėl verta rūpintis savo akimis. Geresnis matymas pagerina nuotaiką, padeda vaikui jaustis užtikrinčiau, aktyviau dalyvauti kasdienėse veiklose ir patirti daugiau džiaugsmo.

Tinkami įpročiai padeda ilgiau išsaugoti geresnį regėjimą. Įpročiams reikia taisyklių, tačiau tai nereiškia, kad būtina gyventi be ekranų. Paprasti susitarimai gali būti labai efektyvūs – daugiau laiko lauke, daugiau natūralios dienos šviesos, dažnesnis žvilgsnis į tolį. Be to, būtinos pertraukos skaitant ar naudojant ekranus, geras apšvietimas, tinkamas atstumas ir reguliari akių patikra.

Anksti pastebėjus pokyčius, galima daug padaryti. O geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kartu bendradarbiauja akių gydytojas, tėvai ir pats vaikas.

Žinotina: iš pradžių už regėjimo neblogėjimą atsakingi Jūs, tėvai, vėliau žaidimo forma diegdami taisyklingo regėjimo įgūdžius atsakomybę perkelkite vaikams, taip suformuodami geresnio matymo įpročius.