Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Simas eina į pirmą privačiosios pradinės mokyklos klasę. Jo tėtis – 47 metų verslininkas, mama – 46 metų namų šeimininkė. Simas gimė po beveik 20 metų laukimo. Tik tėvai ir keli artimiausi giminaičiai žino, kad berniukas buvo pradėtas Londono dirbtinio apvaisinimo klinikoje. Tėvams sūnus brangus visomis prasmėmis.
Tačiau stebėti šią šeimą iš šalies gana sunku. Simas manipuliuoja savo tėvais, kaip skudurinėmis lėlėmis. „Gerti! Greičiau nešk, ar nepasivelki?“ – rėkia jis mamai. O ji klusniai pakyla, palieka svečius ir eina į virtuvę paimti iš šaldytuvo kolos buteliuko. Normalu, kai supykęs Simas apspjauna tėtį, išvadina jį asilu, kiša po nosimi didįjį pirštą. Tokių vaikų kaip Simas vis daugiau. Atrodo, atėjo laikai, kai vaikai ima valdžią… Apie tai diskutuoja sociologai ir psichologai.
Vėlyvieji
Sociologai mano, kad šiais laikais tėvai vaikų susilaukia per daug vėlai. Tas kabantis laukimas ir neapsisprendimas įneša įtampos ir nerimo. Kas bus kai gims kūdikis? Kaip susiklostys karjera, santykiai tarp sutuoktinių? Gimus atžalai, atmosfera įkaista nebenormaliai. Kūdikis gimsta su karaliaus ženklu – visi šokinėja, pataikauja ir eina iš proto dėl paprasčiausios slogos. Vaikas auga įdirgęs vien jau dėl to, kad šalia – įsitempę tėvai. Lietuvos ši vėlyvų gimdymų manija seniai įsibėgėjo, jaučiamos tendencijos pirma pagyventi dėl savęs, o tik tada gimdyti. Tačiau tėvai nepagalvoja, kad gamta turi savo dėsnius. Nuo vyro ir moters sutvėrimo svarbiausia buvo pratęsti giminę, o tik paskui užkariauti svetimas žemes. Geriausia, kai vaikai gimsta pagal gamtos sukurtą planą – tarp 20 ir 30 metų. Jauni tėvai dar labai nori visavertiškai gyventi patys, nepadaro vaikų stabais.
Konfliktai būtini
Tikras vaikų aukštinimo ir lepinimo laikas ateina, kai mažieji paliekami auklei. Tėvai pavargę grįžta namo nešini visu jausmų kalnu: tai kaltė, kad vaikas visą dieną buvo su svetimu žmogumi, begalinis pasiilgimas, noras tą kaltę išpirkti.
Nenuostabu, kad vakarais ir savaitgaliais vaikui leidžiama viskas. Prancūzų sociologas Louis Roussel sako, kad lepinamas vaikas tampa nebe vaiku.
Puiku, kad šeima demokratiška, bet vaikas neturi būti lygiu partneriu, mažo ūgio suaugusiuoju žmogumi. Teisinga, kad tėvai išklauso vaiko norų ir nuomons, bet besąlygiškai paklusti – didelė klaida. Psichologai teigia, kad konfliktas tarp vaikų ir tėvų būtinas kaip oras ir vanduo, antraip nebus jokio normalaus vystymosi. Dirbtinai sukurta šeimos harmonija, pataikavimas ir besąlygiškas pritarimas žaloja vaiką.
Pagrindinis pirkėjas
Vaikų diktatūrai didelės įtakos daro gerėjanti tėvų socialinė padėtis. Sunku patikėti, kad kadaise vaikai džiaugdavosi po eglute radę karamelinę pypkę ar 6 spalvų flomasterius. Dabar po eglute vaikai ieško išmaniųjų telefonų ir plančečių. Sociologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad perkant pusę (ar net daugiau) šeimos pirkinių dalyvauja vaikai. Jie tampa pirkimo ekspertais, parenka ne tik maisto produktus, bet ir skalbimo miltelius, muilą, drabužius, pasako savo nuomonę apie kompiuterį, riedlentę ar automobilį. Tėvai džiaugiasi tokiu savo vaiko gudrumu.
Gamintojų ir prekybininkų ambicijos irgi kursto vaikų valdžią. Vaikams kuriami tokie pat brangūs drabužiai, kaip suaugusiesiems: pavyzdžiui, suknelė iš Christian „Dior“ kolekcijos kainuoja 700 eurų, o „Gucci“ striukė 5 metų vaikui – 1400 eurų… Vaikų žaislai jau nebe vaikiški, drabužiai ir batai lygiai tokie, kaip ir suaugusiųjų, tik mažesnio dydžio. Tėvai, bijodami konfliktų su vaiku, jų išvengia aukso kaina.
Kaip palaužti vaikų diktatūrą
Vaiko piktnaudžiavimas valdžia turi prasmę: prieš patarnaudami jam, pasistenkime suprasti, kada pasakyti „ne“. Kaip galime pagelbėti savo vaikui ir patys sau?
18 mėnesių
Vaikas kandžiojasi ir trepsi koja
Koks nuostabus kūdikis! Bet jis taip stipriai moka įkąsti mylinčiam žmogui į kaklą ir nesvarbu, kad vaiką akylai stebi mamos akys!
Kodėl angelas pavirsta demonu? Tokio amžiaus vaikas nėra nei blogas, nei geras. Tai paprasčiausiai energijos kamuolys. Teigiamos energijos, kai mokosi kalbėti, piešti, ir neigiamos, kai ką nors laužo, niurzga, spardosi. Tėvų misija – kreipti tą neigiamą energiją teigiamos link. Tik dėmesio!
Jokios piktos reakcijos, neatsakykite vaikui blogumu, nešaukite, nemuškite, nes antraip vaikas susidarys įspūdį, jog tai vienas iš žmonių bendravimo būdų. Kai tik jis agresyviai elgiasi, galima pasiūlyti žaidimą, sudominti, nusivesti į ramią vietą. Dabar dedate pamatus vaiko elgesiui ateityje. Jei leisite save kandžioti ir tik juoksitės, kai jus apspjauna, vaikui tai taps norma.
3 metai
Vaikas krenta ant žemės
Nežinote, ką daryti su tais pykčio priepuoliais. Vaikas visų ūgiu krenta ant žemės užsigeidęs kokio daikto. Nei barimas, nei aiškinimas niekuo negelbėja. Kodėl kyla tokie pykčio priepuoliai?
2-5 metų vaiko kontaktinė zona, dėl kurios vaikas supranta jūsų kalbą, yra jau gerai išsivysčiusi. Tuo tarpu gilioji limbinė zona, kontroliuojanti nuotaiką, – dar nepakankamai subrendusi. Todėl vaikas pratrūksta dėl menkiausio prieštaravimo. Tėvų nervinimasis jį dar labiau veda iš pusiausvyros. Psichologai pataria tokiais atvejais į prekybos centrą neštis… paklodę ir įvynioti isterikuojantį vaiką kaip naujagimį ar paprasčiausiai paimti į glėbį. Veiksmingas apsiautimas tėčio striuke ir stiprus priglaudimas. Jei ramus paaiškinimas, kad visko nenupirksi, nepadės, grįžkite į namus, tačiau jokiu būdu nebarkite, nešaukite ir elkitės lyg nieko nebūtų įvykę. Po kelių tokių ,,išvykų” vaiko elgesys turėtų pasikeisti. Tačiau jei kokį kartą nusileisite ir leisite jam sudarinėti pirkinių sąrašą, patikėkite – vargsite ilgai.
4 metai
Jis neištveria, kai kalbama telefonu
Kai tik kas paskambina, ir ramiai šnekučiuojatės telefonu, vaikui staiga prisireikia viso jūsų dėmesio, iškyla 100 klausimų, jis nori, kad nekalbėtumėte. Jei nepadedate ragelio, pasigirsta rauda, randate išpaišytas svetainės sienas ar sulaužytą lėlę. Psichologai sako, kad toks vaikų elgesys nėra kaprizas, o tik vystymasis. 4-9 metų vaikų smegenys dirba dvigubai greičiau nei suaugusiųjų, jam reikia ir dvigubai daugiau dėmesio bei bendravimo. Tėvai dažnai klausia: „Ar tu nemoki vienas žaisti?“ Žinoma, jis nemoka, nes tokio amžiaus vaikui bet kokia vienatvė neištveriama.
Tai pats svarbiausias jo vystymosi etapas, nes tarp neuronų vyksta jungimasis.
Ką daryti, kai reikalaudamas dėmesio vaikas peržengia ribas? Nesakykite, koks jis blogas. Geriau pasidžiaukite, kad vaikui jūsų reikia ir kad jūsų pagalba jis pažįsta pasaulį. Kaip tik dabar, kai pasirenkate ne plepėjimą su drauge, o ramų žaidimą su vaiku, susijungiate tampriais saitais, kurių prireiks paauglystėje. Jei vaikas jus tiesiog ,,vampyruoja”, dažniau prisiminkite, kad dar yra tėtis, seneliai, kitų artimų žmonių. Ne veltui Afrikoje sakoma, kad vaiko auginimui reikalingas ištisas kaimas.
5 metai
Vaikas nesirengia rytais
O ar lengva mautis kelnes, rengtis marškinėlius ar sagstytis paltą, kuomet dar pusiau miegi? Visuomenės diktuojamos taisyklės vaiką dažnai erzina.
Kodėl jis rengtis, jei kaip tik dabar nori žaisti su nauju mašinos modeliuku? Tie vaikai, kurie patys savarankiškai neapsirengia, neturi stiprios motyvacijos. Tačiau jei vaikas nesirengia, tai dar nereiškia, kad jis kažkoks atsilikėlis. Tiesiog tokio vaiko galvelėje sukasi daugiau planų, minčių ir viso kito, lyginant su kitais to paties amžiaus vaikais. Pagelbėti – tai tikrai nereiškia pakenkti. Jei vaikas bus tvirtai motyvuotas (ruošitės į karuseles ar cirką) – jis bemat apsirengs.
Tokių situacijų, kaip šios, kiekvieno vaiko gyvenime – šimtai. Daugelį sprendimų jums padiktuos motiniška intuicija ir širdis. Tačiau visada atminkite, kad meilė – tai ne pataikavimas.
Parengė Vita Valiukienė
„Mamos žurnalas“
