Pagalbinio apvaisinimo tema seniai nusikračiusi nepatogumo ir paslaptingumo. Šeimos apie tai atvirai dalinasi, todėl ilgos istorijos „nuo–iki“ nebėra egzotiškos. Tačiau Irmos pasakojimas paskatino pasižiūrėti į pagalbinio apvaisinimo situaciją kitu kampu.
Klausantis istorijos, iškilo nemažai klausimų. Ar demografinė padėtis mūsų valstybei iš tiesų rūpi? Ar nesusituokusi pora yra antrarūšė? Ar daugelį metų mokėti mokesčiai garantuoja kokią nors pagalbą iš valstybės, kai jos prireikia? Ar deklaravimas, kad dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras padengia ligonių kasos, – realybė?
Pasaulio žmogus
Savo patirtimi dalinasi Irma Pužauskaitė, kuri yra mačiusi nemažai pasaulio. Irma yra kino režisierė ir intymumo koordinatorė – padeda užtikrinti, kad nebūtų peržengiamos aktorių ribos intymių scenų filmavimo metu. Šios srities specialistų pasaulyje nedaug, todėl moters kontraktai aprėpia beveik visus žemynus. Ketverius metus Irma gyveno ir studijavo Amerikoje.
Šia priešistore dalinamės dėl to, kad suvoktumėte, kaip moteris nustebo, kai susidūrė su kurioziška situacija vaisingumo klinikoje, kuri priminė kelionę laiku atgal arba kelionę į trečiojo pasaulio šalį.
Nesusituokę, prašome uždaryti duris iš kitos pusės
Irma į vaisingumo specialistus kreipėsi būdama 37 metų. Žinojo rekomendacijas, kad tokio amžiaus moterims nesiūloma laukti metų, o į medikus kreiptis, jeigu nepavyksta pastoti per pusmetį. Šeimos medicinos centre buvo atlikti skydliaukės veiklos, hormonų tyrimai. Moteris gavo siuntimą į vaisingumo centrą, kur ją toliau tyrė, atliko kiaušintakių praeinamumo tyrimą. Reikėjo išsitirti dėl įvairiausių lytiniu keliu plintančių ligų. Specialistai nieko blogo nerado, tyrimai buvo geri. Už šiuos tyrimus reikėjo mokėti.
Moteris išgirdo pasiūlymą ilgai nelaukti, o atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Deja, nesusituokusioms moterims šios procedūros neatlieka. Irma pagalvojo – kadangi yra nesusituokusi, matyt, negali pretenduoti į ligonių kasų kompensaciją ir pasisiūlė susimokėti. Vėl išgirdo griežtą NE. Neleidžia įstatymas.
Esu niekas
„Tuo metu su vyru buvome nesusituokę. Planavome tai padaryti, bet vestuvės nebuvo prioritetas. Daug svarbiau buvo išspręsti vaisingumo klausimą. Santuoką atidėliojome ir dėl to, kad pastaraisiais metais daug dirbau užsienyje, ilgi kontraktai neleido planuoti vestuvių, nebuvo laiko. Kita vertus, niekam neturiu aiškintis, kodėl esu nesusituokusi! Tuo metu buvau šokiruota – negaliu atlikti procedūros savo šalyje, nes, pagal įstatymus, esu niekas.
Gydytojai patarė – tiesiog eikite ir susituokite. Mes žinojome, kad tuoksimės, tačiau daryti tai taip priverstinai ir primityviai, tik dėl to, kad apeitume įstatymą? Atsirado principo reikalas“, – pasakoja Irma.
Konsultacija iš Rygos
Šeima pradėjo domėtis galimybėmis atlikti procedūrą kitoje šalyje. Pažįstamų šeima atliko kai kurias procedūras vaisingumo klinikoje Rygoje. Gavusi kontaktus, Irma su klinika susisiekė per zoom programėlę.
Latvijos medikai pakonsultavo dėl papildomų tyrimų. Pavyzdžiui, Latvijoje reglamentuotas lytiniu keliu plintančių ligų sąrašas yra kitoks, nei Lietuvoje. Irma su vyru nusiuntė tyrimų atsakymus, buvo pasiūlytas veiklos planas.
„Gydytojai neparodė skubėjimo, siūlė dar bandyti pastoti natūraliai. Kuriam laikui viską sustabdė mano darbai. Prie temos grįžome po pusės metų. Per tą laiką susituokėme. Jau galėjome grįžti pas lietuvius medikus, nes, pagal įstatymą, po santuokos iš „nieko“ tapau „viskuo“.
Vėl kreipėmės į vieną mūsų vaisingumo centrą dėl inseminacijų. Buvo atliktos dvi nesėkmingos procedūros, per jas priėmėme galutinį sprendimą. Nepatiko bendravimas. Jaučiausi nesaugiai. Tuo, kad jau buvom susituokę, nieko nepešėme finansiškai, nes vis tiek visos procedūros buvo mokamos. Susituokę nieko nesutaupėme, tik gavome leidimą šioms procedūroms. Intuicijos paskatinta, labai užsispyrusiai pasakiau – važiuosime į Latviją. Vyras bandė atkalbėti, kad liktume čia. Juk čia daugiau aiškumo, be to, vis tiek yra šiokia tokia kompensacija. Prie namų atrodo saugiau. Tačiau mano vidinis nerimas buvo labai stiprus. Visas kūnas ir siela sakė, kad nenoriu čia likti“, – prisimena Irma.
Psichologai pateisintų šį emocinį sprendimą, nes jau buvo padėta nepasitikėjimo, nusivylimo sėkla, patirtas pažeminimas. Irma jokiu būdu neteigia, kad visose vaisingumo klinikose dirba šalti ir neempatiški specialistai. Tikriausiai jie yra tobuli, tiesiog moteriai teko susidurti su kitokiais.
Latvija priėmė išskėstomis rankomis
Šeima rado instagrame profilį, kuriame moteris dalinosi pagalbinio apvaisinimo patirtimi Latvijoje (@IVF_lithuania). Jai net pavyko persikelti iš Lietuvos ligonių kasų kompensaciją į Latviją.
Irma parašė tai moteriai, gavo patarimų, nuo ko pradėti.
„Pirmiausia reikėjo siuntimo iš Lietuvoje dirbančio ginekologo pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Buvo labai sunku rasti gydytoją, kuris sutiktų, nes privačios klinikos tokių siuntimų rašyti negali. Patyrėme biurokratinių kliūčių, bet kai gavome siuntimą, visas išsisprendė.
Nuo pat pirmų kartų Rygoje esančioje vaisingumo klinikoje, į kurią kreipėmės, patyriau visišką chemiją su gydytoju. Viskas buvo aišku, paprasta. Gydytojas mandagus, nešiurkštus, išaiškino procesą. Jie turi savo tyrimų sąrašą, kas 3 mėnesius reikia tyrimus atnaujinti. Pasiūlė planą. Ir pradėjome.
Kol lietuviai knaisiojasi po direktyvas, latviai nušuoliavo 20 metų į priekį. Jų įstatymų liberalumas žavi. Daug porų pagalbinio apvaisinimo procedūroms atvyksta iš Skandinavijos, nes jiems patrauklesnė kaina. Vyksta ir homoseksualios poros iš Lietuvos, jiems gimtinėje nėra galimybių šios procedūros atlikti pagal įstatymą“, – pasakoja Irma.
Kaip viskas vyko
Irmai buvo atlikti du kiaušinėlių auginimo ciklai. Į Latviją važinėjo gana dažnai – per vieną ciklą reikėjo suvažinėti 5–6 kartus. „Kaip tyčia, tuo metu turėjau Rygoje darbo projektų, tad sėsdavau į traukinį, Rygoje papietaudavau su bendradarbiais, nueidavau į kliniką, o po valandos – vėl į traukinį“, – prisimena moteris.
Pirmasis kiaušinėlių auginimo ciklas buvo nesėkmingas. Išaugo du embrionai. Gydytojas rekomendavo atlikti jų genetinius tyrimus, po kurių paaiškėjo, kad abu embrionai genetiškai nesveiki. Tad po pirmojo ciklo net nebuvo ką įsodinti.
„Esu be galo dėkinga, kad gydytojas pasiūlė tyrimą, kuris sutaupė mums daug laiko. Jeigu to tyrimo nebūtume darę, man būtų įsodinę nesveikus embrionus, ir jie tiesiog neįsitvirtintų arba po kurio laiko įvyktų persileidimas. Tyrimas nėra pigus, bet iš esmės jis sutaupo – juk atskirai kainuoja embrionų įsodinimas. Nesėkmės atveju visi pinigai prarandami.
Kadangi tokį tyrimą atlikome per antrąjį ciklą, bendrai šis genetinis embrionų tyrimas mus kainavo apie 3000 eurų.
Kai nepavyko pirmasis ciklas, antrasis prasidėjo nuo nulio, padarius 3 mėnesių pertrauką, kad organizmas pailsėtų. Vėl kiaušidžių stimuliavimas, kiaušinėlių auginimas. Šį kartą pritaikė kitokią schemą, rezultatas buvo geresnis. Iš 8 embrionų vienas buvo genetiškai tvarkingas. Tai dabartinis augantis sūnus“, – pasakoja Irma.
Kodėl namai tokie nedraugiški
Moteris nė karto nesigailėjo, kad priėmė sudėtingą sprendimą važinėti pas Latvijos gydytojus, kai čia pat ranka pasiekiamos lietuviškos vaisingumo klinikos. Pasikalbėjo su kitomis šeimomis, kurios nusprendė pagalbinį apvaisinimą atlikti Latvijoje. Jos atkartojo Irmos mintis – latviai šioje srityje pažengę kur kas toliau. Lietuvoje gydymas standartinis, labiausiai siūlomos tokios procedūros ir eiga, kad būtų galima gauti lengvatą, kompensavimą. Tuo tarpu Latvijoje daugiau dėmesio skiriama gydymui. Jis kainuoja brangiau, bet labiau tausoja organizmą, labiau pritaikytas konkrečiai porai.
O kaip dėl ligonių kasų pinigų? Irmai su vyru pavyko šiek tiek pinigų perkelti iš Lietuvos ligonių kasų į Latviją.
„Pirmasis mūsų bandymas kainavo apie 8000 eurų, Lietuvos ligonių kasos gražino 1000 eurų. Bene pusę gydymo sumos sudaro vaistai. Man Latvijoje gydytojai skyrė vaistus, kurie Lietuvoje nėra kompensuojami, bet labiausiai tiko mano situacijai. Genetinių embriono tyrimų ligonių kasos nekompensuoja.
Kadangi vyras dirba olandų įmonėje ir turi privatų draudimą, antras apvaisinimo ciklas mums buvo ne toks brangus, padengė privatus draudimas“, – pasakoja Irma.
Na, o visa kelionė nuo minties apie kūdikį iki rezultato truko dvejus metus ir šeimai kainavo 20 000 eurų.
Išrašai iš įstatymų
Lietuvoje kasmet atliekama apie 1500 pagalbinio apvaisinimo ciklų. Tačiau galimybė suteikta tik toms poroms, kurios yra susituokusios. Nesusituokusioms poroms ar vienišoms moterims pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje neįmanomas nei už valstybės biudžeto, nei už savo pinigus.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad procedūra gali būti atliekama asmenims, sudariusiems santuoką arba registruotos partnerystės sutartį. Tačiau kol kas partnerystės sutarties Lietuvoje nėra, todėl faktiškai procedūra atliekama tik susituokusioms poroms. Nors buvo bandymų įstatymą pakeisti, kad procedūra būtų prieinama ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims, šie pakeitimai kol kas nepriimti.
