Į skaitytojų atsiųstus klausimus atsako docentas Algimantas Vingras
Kokio amžiaus vaikui galima duoti karvės pieno? Ar tiesa, kad vietoje karvės pieno geriau iki 3 metų duoti mišinio, skirto vyresniems vaikams?
Iki 3 metų karvės pieno geriau iš viso neduoti, o iki metų apie karvės pieną negali būti net kalbos. Jaunesni nei vienerių metų vaikai (kūdikiai) turi būti žindomi arba maitinami pieno mišiniu. Karvės arba ožkos pienas jiems negali pakeisti nei motinos pieno, nei pieno mišinio.
Karvės pienas netinka, nes jame:
Yra tris kartus per daug baltymų, jų kokybinė sudėtis labai skiriasi nuo motinos pieno baltymų ir pieno mišinių baltymų. Karvės ir ožkos pieno baltymai sunkiau ir ilgiau virškinami už motinos pieno ir pieno mišinių baltymus. Karvės ir ožkos pieno baltymai pasižymi stipriomis alergizuojančiomis savybėmis.
Per didelė baltymų, natrio, chloro, kalcio, fosforo, magnio, kalio koncentracija, o tai labai apkrauna kūdikių ir mažų vaikų žarnyną, kepenis ir inkstus, kurie dar nėra iki galo subrendę.
Per mažai angliavandenių ir nepakeičiamų riebalų rūgščių (linolio, linoleno), iš kurių organizme pasigamina ilgų grandinių polinesočios riebalų rūgštys, kurios yra reikalingos normaliam regėjimui, nervų sistemos brendimui.
Per mažai geležies, ji blogai pasisavinama (geležis yra būtina, kad neatsirastų geležies stokos mažakraujystė, sutrikdanti kūdikių ir mažų vaikų protinį vystymąsi, augimą, atsparumą infekcinėms ligoms).
Per mažai cinko, vitaminų C ir nikotino rūgšties (niacino, vitamino PP).
Maitinamiems karvės pienu kūdikiams (rečiau antrų metų vaikams) atsiranda mikrokraujavimas (akimi nepastebimas kraujavimas) iš virškinamojo trakto, ir tai gali būti mažakraujystės priežastis.
Vietoje karvės pieno rekomenduojami kokybiški mišiniai, skirti vaikams virš 1 metų. Šie mišiniai atitinka mažų vaikų organizmo poreikius. Juose yra visi vitaminai, mikroelementai (pvz., kalcis, fosforas, geležis ir kiti) ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, užtikrinančios gerą mažo vaiko inkstų, virškinimo sistemų darbą. Šie mišiniai nepalyginamai geriau virškinami ir įsisavinami nei karvės ar ožkos pienas.
Mišiniuose esantis baltymų kiekis yra labai artimas baltymų kiekiui, kuris yra motinos piene. Be to, juose, kaip ir motinos piene, yra prebiotikų (medžiagų, skatinančių gerųjų organizmui bakterijų augimą žarnyne). Prebiotikai padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Prebiotikų nėra karvės piene. Tokie mišiniai tinkami košių gamybai. Mišinio reikia įpilti į košę, kai ji yra pagaminta. Taip išsaugomi mišinyje esantys vitaminai.
Tokie mišiniai tinka bet kurio amžiaus vyresniems nei vienerių metų vaikams ir suaugusiesiems.
Kaip išmokyti 1 metų 2 mėnesių vaiką kramtyti maistą? Jis ryja tik gerai sutrintą, o jei maiste yra gumuliukų, tai spjauna, žiaukčioja ir springsta.
Reikėtų maitinti neskubant tirštesniu maistu, vėliau maistu su gumuliukais, duoti į rankas kieto maisto ir leisti jį kišti burną bei trinti dantenomis. Vaikas „spjauna, žiaukčioja ir springsta“ todėl, kad jam laiku, pradedant devintuoju gyvenimo mėnesiu, nebuvo duodama tirštesnio su nedideliais gumuliukais maisto, nebuvo leidžiama laikyti rankose duonos plutos ar kito kieto maisto, kurį galėjo kišti į burną ir trinti dantenomis, t.y. mokytis kramtyti. O gal neleidote vaikučiui savarankiškai kabinti košę šaukšteliu.
Nuo ko primaitinti kūdikį, jei jis alergiškas?
Visuometįtariama, kam gali būti alergiškas kūdikis, ir to maisto jam neduodama (skirtingi kūdikiai gali būti alergiški skirtingiems produktams). Alergiški kūdikiai pradedami primaitinti tik nuo 6 mėnesių.
Prieš pradedant juos primaitinti tikslinga atlikti maisto alergenų tyrimą (maisto alergenų panelę). Jį turi apmokėti patys tėvai, nes ligonių kasos šio tyrimo neapmoka – jo kaina, priklausomai nuo tyrimo apimties, yra 150-180 Lt. Pradedant primaitinti duodama tos rūšies daržovių arba kruopų košė, kurioms konkretus kūdikis nėra alergiškas, pagaminta su kūdikio motinos pienu. Jei motinos pieno nėra, košę galima gaminti su aukštai hidrolizuotu pieno mišiniu. Jų yra įvairių, kurį iš jų vartoti, pataria gydytojas alergologas, įvertinęs maisto alergenų tyrimo duomenis.
Kaip taisyklingai maitinti 10 mėnesių kūdikį, kad jo nenutukintume? Kokia dienos norma ir meniu?
Šio amžiaus kūdikis turi gauti:
savo motinos pieno 2 kartus per parą,
kartą per parą 40 g trintos liesos mėsos (mėsa 1-2 kartus per savaitę gali būti pakeista paukštiena),
2-3 kartus per dieną skirtingų košių, t.y. daržovių košės ir vieną ar du kartus skirtingos rūšies kruopų (išskyrus manų ir kukurūzų) košės,
šviežių vaisių, daržovių tyrės arba tirštų sulčių.
Jeigu žindymas neįmanomas, duokite vieno iš pieno mišinių, pagamintų pagal gamintojo instrukciją. Košės porcija 160-200 g.
Ar visiems kūdikiams galioja tos pačios primaitinimo normos? Mūsų sūnelis gimė 4 kg svorio, o dabar, būdamas 5 mėnesių, sveria 8 kg. Iki šiol maitinu tik krūtimi, bet vaikas rodo begalinį susidomėjimą maistu. Gal galiu pradėti primaitinti mėnesiu anksčiau?
Primaitinimo laikas nepriklauso nuo gimimo svorio. Pagal dabartinį normalaus svorio priaugimo supratimą 5 mėn. amžiaus kūdikis savo gimimo svorį turi padvigubinti, o 11 mėn. – patrigubinti.
Permaitinami kūdikiai priauga viršsvorio, nutunka – o tai jau yra negerai. Žindomi kūdikiai nenutunka.
Papildomo maisto nuo 4 mėn. duodama tik tiems kūdikiams, kurių svoris blogai auga, motinos pienas netenkina mažylio organizmo poreikių.
Kaip priversti 11 mėn. kūdikį pavalgyti papildomo maisto (iki šiol valgo tik mano pieną). Svorio priauga gerai.
Labai abejotina,kad vien tik žindomas 11 mėn. kūdikis normaliai priaugtų svorio. Naujo produkto reikia pasiūlyti kasdien bent 15-20 kartų iš eilės, nes prie naujų skonių dalis mažylių sunkiai pripranta.
Kodėl vaikas, puikiai valgęs košes, sriubas, pieną, dabar nebeima į burną jokio skysti maisto? Kaip pripratinti valgyti sriubą? Dominykui 1,6 metų.
Antrais trečiais metais mažylio skonis keičiasi greitai. Su mažyliu nekovokite „dėl sriubos“. Jokio maisto negalima duoti prievarta, nes prievarta atgraso nuo bet kokio maisto, ne tik nuo sriubos. Be to, sriuba nėra pagrindinis mažų vaikų patiekalas. Dar viena priežastis – sriuba vaikui galėjo nepatikti, būti per karšta ar per šalta ir dėl to kurį laiką mažylis jos atsisako.
Jei 1 metų 4 mėnesių vaikas visiškai negeria pieno, bet valgo jogurtą ir varškę, ar jam pakanka pieno?
Jogurtas be konservuotų vaisių, uogų ar kitų priedų yra kur kas geriau negu pienas arba varškė. Jogurtas gaminamas iš pieno. Jį organizmas pasisavina lengviau negu pieną. Varškės, kaip koncentruoto pieno baltymų produkto, per parą mažam vaikui gali būti duodama 15-25 gramai (3-5 arbatiniai šaukšteliai).
Taigi, jei mažylis valgo jogurtą, rūgštų pieną, kefyrą arba vieną iš jų, viskas gerai.
Sūnų beria nuo jautienos. Kokia kita mėsa ją pakeisti, kad nepritrūktų geležies. Girdėjau, kad paukštiena ne tokia vertinga augančiam organizmui.
Kai beria nuo veršienos ar jautienos, duodama avienos, triušienos, nutrienos. Kūdikiui vienos iš minėtų mėsų per parą duodama 40 g, o mažam vaikui 50-80 g. Jeigu beria nuo jautienos, veršienos, toks vaikas taip pat netoleruos karvės pieno ir jo produktų. Kai vaikutis netoleruoja gyvūnų mėsos, jam reikia duoti neriebios paukštienos.
Parduotuvėse galima nusipirkti ožkos pieno. Ar jis geresnis už karvės (bent jau brangesnis tai tikrai).
Jokių stebuklingų savybių ožkos pienas neturi.Ožkos pieno galima duoti antrų metų ir vyresnio amžiaus vaikams. Jis turi specifinį kvapą ir dėl to ne visi vaikai jį mėgsta. Ožkos pienas turi daugiau energijos nei karvės pienas. Ožkos pieną galima duoti tik virintą.
Nuo kokio amžiaus kūdikiui galima duoti virto burokėlio ir burokėlių sulčių? Internete radau visiškas skirtingas dviejų gydytojų nuomones: vienas teigia, kad galima nuo 6 mėn., kitas nerekomenduoja, nes ši daržovė turi geležies pasisavinimą sunkinančių medžiagų. Kodėl tuomet burokėliai rekomenduojami nėščiosioms, kai žemas hemoglobinas?
Burokėliuose yra įvairių mineralinių medžiagų (kalcio, chloro, natrio, geležies, kalio, magnio ir kitų), vitaminų (A, B6, folio rūgšties). Jie, kaip ir kitos daržovės, yra naudingi, tačiau išskirtinių savybių, padedančių išvengti mažakraujystės, neturi. Burokėliai gali būti kaip viena kūdikio daržovių košės dalis tuomet, kai mažylis jau yra pripratęs valgyti kitas daržoves. Jų sultys gali būti duodamos tik sumaišytos su kitų daržovių ar vaisių sultimis. Burokėlių sultys yra savotiško skonio, todėl jei jos nepatinka, dėl jų vartojimo su mažyliu kovoti nedera. Kūdikių daržovių košės gamybai netinka rauginti, marinuoti, konservuoti burokėliai. Nėščiosioms burokėliai rekomenduojami dėl to, kad juose yra geležies ir folio rūgšties (jos daugiau yra raudonųjų burokėlių lapuose, o dar daugiau – lapiniuose burokėliuose mangolduose)
9 mėn. sūnelį maitinu savo pienu ir nieko kito neduodu atsigerti. Dėl to sulaukiu aplinkinių kritikos. Ar elgiuosi teisingai?
Žindomam bet kurio amžiaus kūdikiui jokie skysčiai, kai aplinkoje nėra karšta, yra neduodami. 9 mėn. kūdikiui jau turi būti duodama daržovių košės, liesos mėsos, kruopų košės, vaisių, daržovių tyrės. Šviežių sulčių duodama ne daugiau kaip 100 ml per parą, jei jų kūdikis nori, pvz., pavalgęs košės.
Kurie pirktiniai mėsos koldūnai geriausiai tinka mažiems vaikams?
Vaikams iki vienerių metų jokių koldūnų negalima duoti. Koldūnų retkarčiais gali valgyti vyresni vaikai, kai norima greitai pagaminti nebrangų patiekalą. Koldūnų yra įvairių, skirtingos ir jų kainos, kurios priklauso nuo to, kiek ir kokios mėsos yra koldūne. Kuo mėsos įdare yra daugiau, tuo koldūnai brangesni. Tenka neužmiršti, kad mėsai yra priskiriami ir kiaulienos lašiniai, kurie išvis yra neduodami mažiems vaikams. Prieš perkant gaminį būtina pasidomėti, iš ko jis susideda – kruopščiai perskaityti dažniausiai vos įskaitomomis raidėmis parašytą etiketę. Kuo menkesnę (procentais) koldūno dalį sudaro įdaras, tuo produktas yra mažiau vertingas (tokio ir kaina yra mažesnė). Be to, labai svarbu pasižiūrėti kokia mėsa yra naudota įdarui, pvz., raumeninis audinys ar kaulų nuograndos, lašiniai (t.y. subproduktai, kurių maistinė vertė yra maža, ir jie mažiems vaikams netinka). Jei koldūno įdaras yra 30-40 proc. jo visumos (masės), ir tik apie 20 proc. to įdaro sudaro raumeninis audinys, o visa kita yra lašiniai, kaulų nuograndos, sojų miltai, svogūnai, druska, prieskoniai ir pan. – tokie koldūnai yra mažaverčiai ir vaikams neduotini.
Vaikams tinka nebent tie koldūnai, kurių įdare mėsos yra daugiausia, pvz., 60 proc. ir daugiau, ir ta mėsa yra liesa jautiena, kuo mažiau yra įvairių priedų. Geriausia koldūnus gaminti namuose, nes pirktiniuose yra daugiau įvairių prieskonių, skonio stiprintojų, rūgštingumą reguliuojančių ir kitų leistinų maisto priedų, pažymėtų E raide su atitinkamais skaičiais. Bet kurio amžiaus vaikams daug prieskonių turintis maistas nėra gerai, nes vaikas turi pajusti natūralų įvairių produktų ir patiekalų skonį. Kuo maiste mažiau įvairių, kad ir leistinų priedų, tuo jis yra natūralesnis, organizmui priimtinesnis.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
