Nors galvijininkystė Lietuvoje sparčiai plėtojama, tačiau šiuolaikiniai vaikai naminius gyvulius dažniau pažįsta iš knygų puslapių ar kompiuterinių žaidimų. Dalis mieste užaugusių mažųjų niekada nėra gyvai matę karvės, kiaulės ar arklio, jau nekalbant apie retesnius naminius gyvulius ar paukščius – kalakutus, ožkas, triušius ar avis. Taip pat pastebima, kad nors vaikams gyvuliai labai įdomūs, tik labai nedidelė dalis jaunimo savo gyvenimą nori sieti su ūkininkavimu.
Šiemetinėje „AgroBalt“ parodoje lankytojai turės progą pažinti įvairių veislių naminius gyvulius – parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ne tik veiks veislinių gyvulių paviljonas, bet ir bus sukurta kaimiška idilė, kurioje vyks edukacinė programa šeimoms su vaikais.
Egzotinių gyvulių – vos vienas kitas
Specialistai vienareikšmiškai tvirtina, kad galvijininkystė Lietuvoje savo pozicijų neužleidžia.
„Matome, kad Lietuvos ūkininkai išlieka ištikimi pieno gamybai ir mėsinei galvijininkystei. Tie ūkiai, kurie galvijus auginta tam, kad parduotų produkciją, renkasi įprastas populiarias ir produktyvias veisles. Tuo tarpu egzotinių veislių gyvulių įvežama vos po keletą vienetų ir šie galvijai dažniausiai naudojami kaip ūkio puošmena, kaimo turizmo sodybose ar edukaciniais tikslais, bet tikruose ūkiuose jie dar nedominuoja“, – sako Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas Dr. Arūnas Šileika.
Anot jo, pieninėje galvijininkystėje populiariausia išlieka Holšteinų veislė, mėsinėje galvijininkystėje – Limuzinai, o sparčiausiai populiarėjančios veislės – Angusai ir Aubrakai.
„Holšteinizacija“ pastaruosius 20 metų intensyviai buvo taikoma visame pasaulyje, dėl to stipriai išaugo karvių pieningumas. Dėl padidėjusio produktyvumo, neužtikrinant visų priežiūros ir šėrimo poreikių, prastėja reprodukcinės savybės, silpnėja galvijų kojų būklė. Dėl šios priežasties veislininkystės specialistai kruopščiai parenka bulius, pastebima, kad vis labiau atsigręžiama į senesnes veisles“, – sako A. Šileika.
Žirgai – „ryšininkai“ tarp miesto ir kaimo
Pasak specialisto, bene labiausiai iš visų naminių gyvulių, kasdienybėje pasikeitė arklių ir žirgų vaidmuo, bet būtent jie vis dar išlieka tikrieji „ryšininkai“ tarp miesto ir kaimo ir yra ypač mėgstami vaikų.
„Šie galingi, be galo gražūs gyvuliai auginami kaime, ganosi pievose, ėda šieną, pakratams naudojami šiaudai, o pagrindiniai arklių naudotojai – sportininkai, lenktynininkai, ristūnininkai, laisvalaikio jojikai – dažniausiai gyvena mieste. Ir kartais vien pramoginiu tikslu į žirgyną atvestas miesto vaikas susižavi ne tik pačiu gyvuliu, bet ir susidomi kaimo kasdienybe, ta terpe, kurioje šie gyvuliai auginami“, – pastebi specialistas.
Pasak jo, žirgų svarba laikui bėgant labai keitėsi: pradžioje žirgai buvo karo bendražygiai, Azijos tautos vartojo arklieną ir maistui, vėliau, išmokus pritaikyti arklio jėgą įvairiuose darbuose, arkliai tapo labai svarbūs žemės ūkyje ir pramonėje. Mūsų laikais, kai arklius pakeitė mašinos, traktoriai ir kitokie mechanizmai, arkliai bei žirgai pamažu tapo išimtinai pramogų ir sporto objektu.
„Ne visi žino, bet niekas neaugina pramoginių arba vadinamų pasijodinėjimo arklių. Kiekvienas augintojas nori užauginti žirgą – olimpinį čempioną. Bet gaunasi tas, kas gaunasi….. Tie žirgai, kurie nepatenka į sporto arenas, ir tampa pramoginiais džiugindami žmones. Pastebime, kad populiarėja ponių klasės žirgai, nes vaikai pradeda savo raitelių karjeras nuo ponių – mažesnių, lengviau valdomų arkliukų“, – aiškina A. Šileika.
Su įvairių veislių naminiais gyvuliais gegužės 24-26 d. susipažinti, o gal net pirmą kartą kai kuriuos pamatyti, galės ne tik mažiausi parodos „AgroBalt“ lankytojai, bet ir visi besidomintys gyvūnais. Čia veiks veislinių gyvulių paviljonas, kuriame visas tris dienas bus demonstruojamos įvairių veislių galvijai, o jas atvežę ūkininkai miesto žmonėms papasakos apie pieno kelio ypatumus. Čia pat karvutė bus ir melžiama, tad bus galima paskanauti ir šviežio, tikro pieno.
Kaimiška idilė miesto viduryje
Nors, anot specialistų, žemės ūkis Lietuvoje neužleidžia pozicijų, tačiau tendencijos – grėsmingos: pastaruoju metu gyvulininkystės specialistų vis labiau trūksta.
„Dauguma šiuolaikinių vaikų neturi giminių kaime. Vaikai ne visada suvokia, kad žemės ūkio produktai nėra gaminami fabrikuose, kad ten jie tik apdorojami. Svarbu, ugdyti jų pagarbą žemės ūkio srityje dirbantiems žmonėms ir skatinti užsiimti žemės ūkiu ateityje“, – teigia A. Šileika.
Paskatinti atrasti žemės ūkio teikiamus džiaugsmus, bus kviečiami ir parodos „AgroBalt“ lankytojai. Čia susitiks ne tik verslininkai, ūkininkai, maisto pramonės atstovai, bet ir tie, kurie nori susipažinti su žemės ūkio naujovėmis, maisto produktų skoniais ar tiesiogiai smagiai leisti laiką su šeima. Specialiai šeimoms su vaikai bus įkurta „Pramogų pieva“ ir „Kaimo kiemas po ąžuolu“, vyks šakočio kepimas.
Vaikai žaisti ir pramogauti galės čia įsikursiančiame daugiau nei 100 kvadratinių metrų šiaudų labirinte, triušiukų slėnyje – susipažins su skirtingų rūšių Lietuvoje gyvenančiais ilgaausiais. Taip pat veiks ir „Darže ant palangės“ galės pasisodinti išsirinktą daržovę ar prieskoninę žolelę bei išmokti, kaip rūpestingai prižiūrėti daigelius.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai išpopuliarėjo „pasidaryk pats“ mąstysena. Žmonėms tapo įdomu viską daryti patiems: salotas gardinti savo užaugintais bazilikais ar arbatą virti iš šviežių, savo užaugintų ir ką tik nuskintų mėtų. Tad vis populiariau tampa įsirengti daržus gyvenamųjų namų balkonuose ar tiesiog kambaryje ant palangės. „Pramogų pievoje įsikursianti erdvė „Daržas ant palangės” – tai edukacinė erdvė, kurioje veiklos ras ir vaikai, ir tėveliai“, – pasakoja „Litexpo“ projektų vadovė Lilijana Dirsienė.
Vis dar švenčiame Lietuvos šimtmetį, tad daug dėmesio bus skiriama ir lietuviškoms tradicijoms.
„Tautiškos juostos pynimas, autentiškas šakočio kepimas, įvairūs tradiciniai lietuviški amatai – į viską bus galima ne tik pažiūrėti iš šalies, bet ir išbandyti pačiam. Vaikams tinginiauti neleis ir po visą parodos teritoriją išsibarsčiusios Smalsiųjų klubo užduotys, kurias įveikus mažųjų lauks prizai. Tiek vaikus, tiek ir jų tėvelius būti aktyviais kvies gražiausio veislinio gyvulio bei skaniausio ūkininko produkto rinkimai“, – laukiančias pramogas vardija L. Dirsienė
Paroda „AgroBalt“ gegužės 24-26 d. vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
