Žiemą vaikučiui dar pakako per vasarą ir rudenį sukauptos energijos, bet išaušus pavasariui mažylis vis vangenis ir liūdnesnis. Vitaminų ir saulutės pasiilgusiam organizmui galime padėti. Apie vitaminus ir imunostimuliatorius kalbamės su pediatre Enrika Didžiuliene.
Kodėl pavasarį nusilpsta vaikų imunitetas?
Į imuninį nepakankamumą ar imunodeficitą linkę nemažai Lietuvos vaikų. Imunodeficitas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis – genetiškai paveldimas, jį reikia rimtai gydyti. O štai antrinis imunodeficitas vaikams būna gerokai dažniau, ypač pavasarį, kai organizmas nusilpęs.
Imunodeficitą gali sukelti mikroorganizmai (bakterijos, virusai, pirmuonys, ypač jų virulentiškos padermės). Imunodeficitas pasitaiko ir vaikams, kurie pernelyg dažnai be reikalo gydomi įvairiais vaistais. Žiemą vaikai dažnai serga, vartoja antibiotikų. Be to, tuo metu tiesiog siautėja virusai ir kiti mikroorganizmai. Taigi pavasarį vaikai pasitinka nusilpę.
Kaip suprasti, kad vaiko imunitetas silpsta?
Imunodeficitas dažniausiai pasireiškia kvėpavimo organų (30-50 proc. vaikų), odos ir gleivinės, virškinamojo trakto ir urogenitalinės sistemos pažeidimu. Tokie vaikai silpni, linkę sirgti nuolat vis pasikartojančiomis infekcinėmis, autoimuninėmis ligomis, jiems dažnai būna lėtinės infekcijos židinių (sinusitas, bronchitas ir t.t.).
Vaistinėse galima pasirinkti įvairių imunostimuliatorių. Ar imunostimuliatorius galima vartoti profilaktiškai, ar tik tada, kai vaikas jau serga?
Yra įvairių imunostimuliatorių, kurie vartojami tiek profilaktikai, tiek kartu su kitais vaistais (pvz., antibiotikais) ligoms gydyti.
Nustatyta, kad įvairūs imunostimuliatoriai aktyvina mononuklearinių fagocitų sistemą, lemiančią organizmo reaktyvumą (atsparumą). Tačiau įvairūs imunostimuliatoriai ne vienodai veikia įvairius imuninio atsako etapus ir komponentus. Remiantis šiais tyrimais, galima skirti ne bet kurį, o būtent reikiamą imunostimuliatorių. Todėl jei vaiko imunitetas nusilpęs, dėl imunostimuliatorių reikėtų pasitarti su gydytoju.
Ar įmanoma vitaminų perdozuoti?
Vitaminai – vaiko organizmui gyvybiškai būtinos biologiškai aktyvios organinės medžiagos. Svarbiausias vitaminų šaltinis – maistas, žarnyno mikroflora, o kūdikiams – motinos pienas. Maiste yra provitaminų, kurie organizme virsta vitaminais. Pagal fizines ir chemines savybes, vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje ir tirpius riebaluose. Pastarieji (A, D, E) atsparesni temperatūros, rūgščių ir šarmų poveikiui.
Organizme gali susikaupti šių vitaminų perteklius – hipervitaminozė. Įsidėmėtina, kad vitaminų, ypač A ir D, perteklius neretai esti pavojingesnis už jų stoką, ypač nėščiosioms. Vandenyje tirpūs vitaminai (C, P, B1, B6, B12, B15, PP, U, folinė rūgštis, cholino chloridas, lipoinė rūgštis) neatsparūs temperatūrai, šarmams. Jų atsargų organizme nesusidaro.
Kodėl vieniems vaikams pakanka iš maisto gaunamų vitaminų, o kitiems – ne?
Vaikų hipovitaminozės (vitaminų trūkumo) priežastys labai įvairios. Hipovitaminozių dažniau pasitaiko lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams (celiakija, cistine fibroze). Jų sutrikusi vitaminų rezorbcija (pasisavinimas). Vitaminų trūksta sunkiai ir ilgai sergantiems įvairiomis ligomis vaikams (ypač gydomiems plataus veikimo spektro antibiotikais, kurie slopina vitaminus gaminančią žarnyno mikroflorą). Hipovitaminozę sukelia ir kirmėlių invazija. Sergantiems kepenų ligomis sutrinka vitaminų aktyvios formos – kofermentų – gamyba. Hipovitaminozė gali būti ir netinkamai maitinamiems vaikams.
Kada vitaminų vaikui reikia daugiau nei įprasta?
Tam tikrais gyvenimo tarpsniais – sparčiai augant, dygstant ir keičiantis dantims, lytiškai bręstant – vitaminų reikia gerokai daugiau.
Papildomai vitaminų reikia vartoti tik tada, kai jų trūksta ar kai padidėjęs jų poreikis nepatenkinamas valgant natūralų maistą. Vitaminai, kaip maisto papildai, reikalingesni vėlyvo rudens, žiemos ir ypač pavasario mėnesiais.
Kodėl pediatrai skiria vaikams vitamino C?
Vitamino C (askorbino rūgšties) daugiausiai yra erškėtuogėse, kopūstuose, krienuose, pušų spygliuose, citrinose, apelsinuose ir kituose vaisiuose bei uogose. Ilgai laikomose ir termiškai apdorotuose vaisiuose ir daržovėse askorbino rūgšties labai sumažėja. Šiek tiek jos yra gyvulių kepenyse, smegenyse, raumenyse. Žmogaus organizmas Vitamino C nesintetina.
Askorbino rūgštis ir jos metabolitai pasišalina per inkstus. Greičiau pasišalina didelės jos dozės. Todėl netikslinga vaikams skirti per didelių vitamino C dozių. Askorbino rūgšties gydytojai vaikams skiria, kai yra arba gresia vitamino C hipovitaminozė. Ši būklė atsiranda, kai vitamino C trūksta maiste, sutrinka jo rezorbcija ar jos daugiau reikia organizmui. Vitamino C rezorbcija iš žarnyno sutrinka vaikams, sergantiems hiperacidiniu gastritu, gastroduodenitu, enterokolitu, virškinimo trakto diskinezija, kepenų ir kasos ligomis, helmintozėmis. Daugiau šio vitamino reikia sergantiems sunkiu plaučių uždegimu, pūliniu meningitu, intensyviai augančiam vaikui iki 2 metų, 6-8 metų vaikams bei lytiškai bręstant. Askorbino rūgšties skiriama kompleksiškai gydant kvėpavimo, virškinamojo trakto, kepenų ligas. Kadangi Vitaminas C skatina vaiko imunitetą, jo tikslinga skirti infekcinėms virusinėms ligoms gydyti ir profilaktikai. Jo duodama ir vaikams, kuriems yra anoreksija ir hipotrofija. Profilaktinė Vitamino C paros dozė 1-3 metų vaikams yra 40 mg.
Ar yra kokių nors vitaminų vartojimo taisyklių?
Reikia prisiminti, kad vitaminai nėra saldainiai. Juos reikia vartoti apdairiai. Negalima patiems didinti dozių, o norint koreguoti dozavimą, pasitarti su gydytoju. Vitaminai turi ir nepageidaujamų poveikių. Tarkime, per didelės vitamino C dozės dirgina skrandžio gleivinę, sukelia pykinimą, vėmimą, kartais skatina šlapimtakiuose susidaryti oksalatinių akmenų, gali sukelti dilgėlinę, angioneurotinį patinimą, nemigą. Nuo ilgai vartojamų didelių dozių, kraujyje padaugėja dehidroaskorbino rūgšties. Ši rūgštis slopina insulino sintezę, todėl vaikams, turintiems genetinį polinkį, gali prasidėti cukrinis diabetas.
Tiek riebaluose, tiek ir vandenyje tirpius vitaminus bei polivitaminus reikia gerti bevalgant ar po valgio – tuomet jie geriau pasisavinami, nes lėčiau praeina pro virškinamąjį traktą.
„Mamos žurnalas“
