Pavojus spalvingoje pižamytėje

keruliene-mergyte su pizama bega

Jurgitos Kerulienės nuotr.

Tikriausiai visi esate girdėję istorijų apie tai, kaip spalvota patalynė „išpaišė“ vaiko kūną ilgai nenuplaunamais piešiniais, kaip po pirmos nakties su nauja pižamėle mažylis kasėsi kelias dienas. Nors ant drabužio etiketės parašyta – 100 proc. medvilnė, jis gali būti vaikui visai netinkamas. Apie tai, kas užkoduota etiketėse, turėtų žinoti kiekviena mama.

Oda – didžiausias organas

Kūdikiai yra labai jautrūs bet kokiam išorės poveikiui ir lengvai pažeidžiami. Jų imunitetas nėra visiškai susiformavęs, o oda jautresnė ir pralaidesnė nei suaugusiojo. Vaikų įkvepiamo oro kiekis kūno masės vienetui irgi didesnis nei suaugusiojo, be to, jie kvėpuoja kur kas intensyviau.

Nuo mažų dienų mažyliai veikiami įvairių cheminių medžiagų,kurios juos pasiekiaper placentą, su mamos pienuku, su maistu ir vandeniu, per priežiūros priemones, žaislus, namų dulkes, aplinką ir namų orą, aprangą ir patalynę.

Dažnai mes net ir nesusimąstome, kad oda – didžiausias mūsų organas. Todėl labai svarbu, ypač mūsų mažiesiems, kokiais apatiniais drabužėliais juos rengsime.

[reklama}

Pluoštų įvairovė

Pažiūrėkime, ar tikrai tai, kas „natūralu“ yra sveika ir „nekalta“.

Šiais laikais audinių pasiūlalabai didelė:

Natūralūs pluoštai: vilna, šilkas, linas, medvilnė, kanapės

Sintetiniai pluoštai, gaminami iš naftos produktų: poliamidas, akrilas, poliesteris, nailonas, acetatas, spandeksas, melaminas

Daugelyje drabužių rasime elastano, likros

Kiti audiniai, gaminami iš celiuliozės – viskozė, ramie (augalinės kilmės pluoštas)

Sintetiniai pluoštai yra pigūs, juos lengva prižiūrėti, tačiau juos gaminant yra teršiama gamta, o virtę atliekomis jie yra labai lėtai, pvz., nailonas yra 30-40 metų. Iš celiuliozės gaminami audiniai labai mažina miškų kiekį. Peršasi išvada, kad natūralūs pluoštai saugo gamtą, neteršia aplinkos, kad nusipirkę medvilninį ar vilnonį drabužį, būsime sveiki. Tačiau tai nėra tiesa.

Natūralus pluoštas gali būti… nuodingas

Žaliavą, iš kurios gaminami natūralūs pluoštai, visų pirma reikia užauginti. Šio etapo metu gali būti smarkiai teršiama gamta (pesticidais, herbicidais, insekticidais), o augimui naudotų cheminių medžiagų likučiai gali būti randami pačiame pluošte.

Dažniausiai naudojamam natūraliam pluoštui – medvilnei – auginti yra naudojama tik 3 proc. dirbamos žemės (pasaulyje), tačiau insekticidų (priemonių vabzdžiams naikinti) sunaudojama net 25 proc., o herbicidų (priemonių piktžolėms naikinti) – 10 proc.! Jie teršia vandenį ir dirvą. Daugelis jų yra žinomi kaip potencialūs kancerogenai. Žmonės, dirbantys medvilnės laukuose, yra nuolatos jų veikiami.

Kol pluoštas tampa drabužiu, jam tenka įveikti ilgą kelią: verpimas, audimas, dažymas ir marginimas, kita apdaila (kad drabužis nesiglamžytų, neperšlaptų), siuvimas.

Dažant ir marginant audinį sunaudojama daug vandens ir cheminių medžiagų, kurios gali būti pavojingos tiek aplinkai, tiek žmogui. Didesnė jų dalis išmetama į aplinką (orą, vandenį).

Natūralus, bet gamybos metu stipriai chemiškai apdorotas vilnos, lino, medvilnės ar šilko pluoštas praranda savo gerąsias savybes. Taip jis tampa vis labiau panašus į sintetinį ir jo neįkainojamos savybės vis labiau prarandamos. Gamybos metu naudotos cheminės medžiagos dažniausiai išplaunamos iki leidžiamos normos, tačiau maži jų kiekiai vis dar gali būti randami drabužyje. Žmonės patiria nemalonumų dėl mažiausių cheminių medžiagų likučių audinyje. Ypač alergiški arba hiperjautrūs daug prakaituojantys žmonės. Suprakaitavus padidėja odos kontaktas su drabužiu ir odos laidumas.

Vilnoniai drabužiai apdorojami chemikalais tam, kad jų nepultų kandys, kad drabužiai nesiveltų ir nesitrauktų. Įsivaizduokit, jei šie chemikalai kenkia tokiems mažiems padarėliams, kaip kandys, tai ar jie nepakenks ir mums, ir mūsų mažyliams? Be to, chemiškai apdorotos vilnos plaukeliai sulimpa, todėl jie negali sugerti reikiamo kiekio drėgmės, atiduoti kūnui šilumos.

Pavojus spalvingoje pižamytėje

Kad drabužiai būtų spalvingi, puošnūs, nesilamdytų, nesitrauktų, lengvai neužsiliepsnotų, irgi naudojamos įvairios cheminės medžiagos. Net ir vaikiškos pižamos dažnai yra apdorojamos degumą mažinančiomis medžiagomis, kurios gali kauptis gyvūnų ir žmonių organizmuose bei veikti jų hormonų sistemą. Kad drabužis nesitrauktų, nesilamdytų ir nebluktų, dažnai naudojamas formaldehidas, kuris, manoma, gali sukelti net vėžį ar astmos priepuolius.Puošnūs, spalvingi ir linksmi paveiksliukai paprastai yra gaminami iš PVC (polivinilchlorido), į kurį dedama daug įvairiausių priedų, kad paveiksliukas netrūkinėtų, būtų atsparus tempimui. Šie priedai (ftalatai, organiniai alavo junginiai, švinas, kadmis) gali neigiamai veikti imunitetą, besivystančių vaikų nervų sistemą bei protinį vystymąsi, o patekę į aplinką analogiškai veikia ir gyvūnus. Tekstilėje gali būti apstu ir įvairių alergenų: dažuose naudojamų chromo ar β-fenilendiamino, kniedėse, užtrauktukuose, sagtyse naudojamo nikelio, kuris yra vienas labiausiai paplitusių alergenų.

Nors šių medžiagų kiekiai nėra dideli, tačiau jie po truputį skverbiasi pro odą ir kvėpavimo takus į mūsų organizmą, kaupiasi jame ir atlieka savo neigiamą darbą.

Parengė Nomeda Sabeckienė, Zita Dudutytė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − 4 =

Kitos temos: