Apie plaukimo naudą vaikams daugelis yra girdėję – fizinis kūno lavinimas, gerinama koordinacija ir ištvermė, minimali traumų tikimybė. Pagaliau ir laikas praleistas baseine mokantis plaukti daug naudingesnis už laiką žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Visgi plaukimo pamokos apipintos daugybe mitų, kurie atgraso tėvus nuo minties leisti vaiką mokytis plaukti.
Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija jau ne pirmus metus dalyvauja Lietuvos plaukimo federacijos vykdomoje sertifikuotoje mokymo plaukti programoje, kurios metu dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Pradinių klasių mokytoja Daiva Švedienė ir programoje dalyvaujančios pradinukės mama Greta Ancevičienė sutiko pasidalinti savo patirtimi. Taigi, kokios yra dažniausios tėvų baimės ir ar jos pagrįstos?
1. Paniška vandens baimė – priežastis nemokyti plaukti
Kartais tėvai, matydami, kaip vaikas bijo vandens, nusprendžia jo „nekankinti“ ir nemokyti plaukti. Visgi vandens baimė neapsaugo vaiko nuo nelaimingų atsitiktinumų – juk bet koks prisiartinimas prie vandens tampa pavojingu.
Būtent dėl to, kad dalis vaikų bijo vandens, pirmosios pamokos baseine yra skiriamos pripratimui prie vandens aplinkos, paprasčiausiems apsipylimams. Tik tuomet, kai vaikai nebebijo vandens, jiems galima mokytis toliau.
D. Švedienės teigimu, jos klasėje buvo vaikų, kurie iš tiesų bijo plaukti, tačiau net ir jie ilgainiui įveikė šią baimę. „Vieni greičiau, kiti lėčiau, tačiau visi vaikai šią baimę nugalėjo. Buvo tokių, kurie bijojo net niurktelti į vandenį, tačiau po kelių pamokų jau nėrė į vandenį ieškodami kamuoliukų“, – pasakojo pedagogė.
2. Vaikas pervertins savo jėgas
Kai kurie tėvai baiminasi, kad išmokę plaukti vaikai pervertins savo jėgas ar norės pasipuikuoti per bendraamžius, tad gali nuskęsti. Tačiau jie pamiršta, kad būtent plaukimo pamokose vaikai įgyja turbūt svarbiausią įgūdį – išmoksta plūduriuoti vandenyje.
„Vaikai išmoksta, kad bet kuriuo metu gali sustoti ir plūduriuodami sulaukti pagalbos. Mokydamiesi su profesionalaus specialisto pagalba jie išmoksta apskaičiuoti savo jėgas, žino, kad vandenyje reikia elgtis ramiai, net ir kritinėse situacijose nesimaskatuoti. Saugumas prie vandens ir vandenyje yra prioritetas – tą treneriai nuolat pabrėžia mokiniams. Mano klasėje visi trečiokai moka saugiai elgtis prie vandens“, – pasakoja D. Švedienė.
3. Vaiko baseine neprižiūrės
Lietuvos mokyklose klasės yra pakankamai didelės – dvidešimt ir daugiau vaikų. Nenuostabu, kad tėveliai jaudinasi, ar baseine jų vaikais bus pasirūpinta tinkamai. „Dėl mokinių saugumo jaudintis tikrai nebūtina. Vaikus prižiūri tiek plaukimo treneriai, tiek mokyklos mokytojas, tiek jiems talkinantis personalas. Nors galbūt ir sudėtinga suvaldyti didelę klasę baseine, tačiau specialistai, kasdien dirbantys su mokiniais, žino, kaip tai padaryti“, – teigia Greta Ancevičienė.
4. Vaikas neišmoks plaukti
Kartais pasigirsta nuomonių, kad vaikai po plaukimo pamokų taip ir neišmoksta plaukti. Lietuvos plaukimo federacijos specialistų patirtis rodo, kad norint to išvengti, reikia sertifikuotos, nuoseklios ir profesionalų patvirtintos programos. Pradinių klasių mokytojos Daivos Švedienės mokomi trečiokai programoje dalyvavo nuo rugsėjo mėnesio, ir per 32 pamokas visi išmoko plaukti.
5. Vaikas susirgs
Šaltasis metų laikas atneša ir ligų sezoną bei verčia tėvus baimintis, kad vaikų sergamumas dėl treniruočių baseine tik padidės. „Šiek tiek jaudinausi dėl savo dukros – ji turi ilgus ir storus plaukus, kurie ilgai džiūsta. Tačiau nepastebėjau, kad dėl treniruočių ji pradėtų dažniau sirgti“, – pasakoja G. Ancevičienė.
Mokytoja D. Švedienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, jog vaikai turėtų šalikus ir kepures ir juos dėvėtų. „Visuomet sužiūriu, ar vaikai išsidžiovinę plaukus, ar tinkamai apsirengę. Jeigu tik tėvai gali, paprašau ir jų apsilankyti treniruotėje, padėti mergaitėms išsidžiovinti plaukus.
Treniruotės baseine yra ne tik puiki fizinė veikla, bet ir grūdina vaikus. Svarbiausia, tinkamai joms pasirengti“, – sako mokytoja.
