Ką daryti po persileidimo? Svarbiausia – nuraminti gimdą

eglė

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Sveiki, man 35 metai. Auginu 15 metų dukrą ir 12 metų sūnų. Su vyru pajutome, kad ilgimės mažo vaikelio – pagranduko. Netikėtai pastojusi net nesvarsčiau, gimdyti ar ne. Iki 3 mėnesių nėštumo viskas buvo gerai. 13-ą savaitę po varginančios kelionės pasirodė tamsių išskyrų. Į gydytoją nesikreipiau, trečią dieną pradėjo skaudėti pilvo apačią, pasirodė kraujo. Nuvažiavau tiesiai į ligoninę.

Gydytojas apžiūrėjęs pasakė, kad kaklelis uždaras, tik gimda kietėja. Didelės rizikos persileisti nėra. Begulint palatoje po 20 minučių pasirodė daug kraujo ir įvyko staigus persileidimas. Gydytojas pasakė, kad staiga atsidarė kaklelis. Per ankstesnius nėštumus ta pati bėda pasireikšdavo vėliau – apie (pirmą kartą apie 6, antrą kartą – apie 4,5 mėnesį). Prasiverdavo gimdos kaklelis ir susitraukinėdavo gimda.

Labai norėčiau specialistų nuomonės, patarimų. Kaip man elgtis toliau, jei vėl pastočiau? Ar man įmanoma išnešioti kūdikį? Esu sutrikusi, praradusi pasitikėjimą. Kas darosi su mano gimda? Kodėl gimda su kiekvienu nėštumu darosi vis jautresnė, o persileidimo rizika vis didėja? Kodėl gimda praranda gebėjimą išlaikyti vaisių? Ar todėl, kad nusilpo gimdos raumuo? Ar galima gimdą ir kaklelį sustiprinti?

Kur kreipti? Ar yra preparatų, kurie nėštumo metu atpalaiduoja gimdą, neleidžia atsiverti kakleliui? Mes taip norėtume pamėginti dar kartą… Padėkite mums.

Dalia

Kodėl moterys persileidžia

Neišnešiotumas – labai aktuali akušerijos problema. Priežasčių, dėl kurių įvyksta persileidimas – galybė.

Planuojant kitą nėštumą reikėtų jas išsiaiškinti, kad vėl neįvyktų tragedija. Persileidimas gali kilti dėl vaisiaus patologijų, mamos ligų, socialinių-ekonominių priežasčių, net dėl tėvo kaltės (dėl vyro spermos patologijų). Vis dėlto nemažai persileidimų yra neaiškios kilmės.

Ankstyvi persileidimai

Moterys klausia: ar persileidimas yra natūralioji atranka, kai pati gamta atsikrato nesveikų vaisių? Apie 40 procentų ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų. Jei sutrinka lytinių ląstelių brendimas, vystosi chromosominės patologijos. Kuo vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks lytinių ląstelių susidarymas. Apvaisinta kiaušialąstė po 6-7 parų pasiekia gimdą, kur implantuojasi. 7-14 dienos po apvaisinimo yra kritinis laikotarpis, kai bet koks žalingas veiksnys gali sukelti vaisiaus žūtį ir įvyksta ankstyvas persileidimas. Embrioniniu laikotarpiu (iki 12-14 nėštumo savaičių) visiškai susiformuoja individas, o žalingi veiksniai gali sutrikdyti atskirų organų ar sistemų vystymąsi. Persileidimas įvyksta dėl vaisiaus apsigimimo ar jo žūties dėl infekcijų.

Mamos sveikata

Motinos sveikata labai svarbi vaisiui išnešioti. Dažnai persileidimą sukelia gimdos patologija (miomų mazgai, pertvara gimdoje, vystymosi anomalijos). Ji nustatoma echoskopiniu tyrimu ar darant gimdos rentgeno nuotrauką. Apie 3-7 procentų visų vėlyvų persileidimų įvyksta dėl gimdos kaklelio nepakankamumo. Jis gali būti įgimtas arba įgytas (dėl įvairių traumų gimdant, aborto metu). Gimdos kaklelio nepakankamumas pradeda ryškėti nuo 4 mėnesio.

Didžiulę reikšmę turi motinos lėtinės ir ūmios infekcijos. Svarbu nėštumo metu nesirgti gripu, ūmia toksoplazmoze, citomegalija. Labai blogai, kai nėščioji serga chlamidine infekcija, makšties uždegimais.

Todėl dar prieš planuojamą nėštumą reikėtų išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, jas gydyti, o nėštumo metu vengti kontaktų su šiomis ligomis sergančiais žmonėmis. Persileidimas gali įvykti ir dėl motinos skydliaukės patologijos, hormoninių ligų.

Vaisiaus žūtį ir persileidimą gali sukelti traumos (kai smūgio metu atsiskiria placenta), grubūs lytiniai santykiai, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, psichinės traumos, stresas. Svarbu nėščiosios darbo ir gyvenimo sąlygos. Pastojusi moteris turėtų nedirbti sunkaus fizinio darbo, vengti kenksmingų darbo sąlygų, netinkamo gyvenimo būdo.

Vyro spermos patologija taip pat gali sukelti persileidimą.

Taigi priežasčių galybė ir kiekvienu atveju gydymas – individualus.

Ką daryti po persileidimo

Įvykus persileidimui patariu – pirmiausia bandykite išsiaiškinti priežastis. Tai ne visada pavyksta, bet bandyti verta. Kitą nėštumą būtinai planuokite, neskubėkite vėl be atodairos pastoti. Laikas Jums reikalingas, kad pailsėtumėte ir atliktumėte kelis svarbius tyrimus. Pirmiausia išsitirkite dėl lytiniu keliu plintančių ir bendrų organizmo infekcijų. Apylinkės ginekologas patars, kur kreiptis, kokius atlikti laboratorinius tyrimus.

Jei sužinojote, kad sergate chlamidijoze ar kita lytiniu keliu plintančia infekcija, būtinai prieš vėl pastodama išsigydykite. Net jei infekcijos židinys tėra neišgydytas dantis, verta išsigydyti, tarsi „suremontuoti“ visą organizmą, kad jis tvarkingas pasitiktų naują nėštumą.

Prieš vėl pastojant reikėtų atlikti hormoninius tyrimus, apie juos smulkiau irgi papasakos ginekologas, jei reikia, jis skirs siuntimą pas gydytoja endokrinologą. Būtinai atlikite echoskopinį bei rengenologinį gimdos tyrimą, gali daug kas paaiškėti (gal persileidimas įvyko dėl kokių gimdos patologijų). Lengva patarti, bet vis dėlto – prieš vėl pastodama pasistenkite susitvarkykite buitį, darbo ir poilsio sąlygas. Tik tada, gydytojui leidus, bandykite pastoti vėl.

Patarimai Daliai

Jums, Dalia, siūlyčiau pabandyti dar kartą. Kadangi jau turite du vaikus, manau, pagranduką išnešioti galite. Patarčiau pirmuosius 3 nėštumo mėnesius vartoti folinę rūgštį, vitaminus, turinčius daug magnio, vengti sunkaus fizinio darbo, atsiradus pirmiesiems gimdos apsitraukimams kreiptis į gydytoją dėl gydymo vaistais (nuo 16 savaitės galima naudoti medikamentus, mažinančius gimdos susitraukimus ir jos tonusą).

Daugybė moterų po persileidimo puola į neviltį, skuba bandyti vėl ir kuo greičiau. Neskubėkite, laiko dar turite. Jei būsite rami, neįsibauginusi, ir gimda bus ramesnė. Juk gimda yra jautri kūno dalis, ji reaguoja ne tik į fizinius dirgiklius, bet ir į moters nuotaikas. Kitaip tariant, dirglios moters ir gimda „dirgli“.

Sėkmės, Jums turi pavykti.

Konsultavo ginekologė Dalia Ulevičienė

„Mamos žurnalas“


Susiję straipsniai

Žymos: ,

2 Atsiliepimai kategorijoje “Ką daryti po persileidimo? Svarbiausia – nuraminti gimdą”

  1. Vilė
    2015/05/13 at 10:28 #

    Laba diena,

    Balandžio 4 dieną buvo persileidimas (skatino su vaistais), abrazijos nereikėjo.
    Vaikelis nostojo vystytis 10 nėštumo savaitę. Dariausi kraujo tyrimus, viskas gerai. Raudonukės ir citomegalo virusus esu persirgusi, imunitetą turių. Gyditoja sako, tai gamta atrinko. Gyditoja leido pastoti po pirmųjų mm. Taip pat vartoju elevit vitaminus. Pries tai vartojau folio rūgštį. Sakykite, ar persileidimas gali įtakoti vaisingumą? Nebus sunkiau pastoti? Labai norime leliuko, pirmųjų mm sulaukiua po mėnesio, tad jau bandysime pastoti. Ar tikimybė, kad antras nėštumas nutrūks mažesnė?

  2. Skaitytoja
    2016/11/11 at 22:02 #

    Pasiziurekite kokius vitaminus naudojate! Vitamino A nestumo metu negalima!!! Net zuvu taukus reik rinktis be sio vitamino! Moterys-klauskite gydytoju, o ne lakstykite pagal reklamas! Pasiskaitykite labaiu mokslines informacijos! Juk jiems terupi ju pelnai, o ne jusu sveikata! O reklama juk graziai skamba! Kaip ir kokola!!!

Palikite atsiliepimą


devyni − = 6

Kitos temos: