
Psichologės Erikos Kern paklausėme: Ką daryti tėvams ir auklėtojoms, jei vaikas nenori darželyje miegoti pietų. Ar leisti tyliai žaisti rūbinėje (bet tada pavydės kiti vaikai), ar liepti tyliai gulėti atmerktomis akimis.
Dažnai sunku suprasti, ar vaikui tikrai nereikia miego, ar tiesiog jis nenori miegoti. Kai klausimus sprendžiame iš psichologinės pusės, visada svarstome, kokia iš to nauda vaikui, šeimai, ką iš to gauna vaikas šiandien ir kokį patyrimą formuoja rytdienai. Kiek visa tai turės įtakos jo asmenybės vystymuisi.
Kaip sakė gydytoja, ne visiems vaikams reikia tiek daug miego. Kaip žinoti, ar jūsų vaikas – vienas iš jų? Visų pirma prisiminkite, kiek Jūsų mažylis miegojo kūdikystėje. Ar jis miegojo tiek, kiek ir kiti bendraamžiai, ar niekaip negalėjote jį įkalbinti „išmiegoti“ rekomenduojamas valandas? Jei nuo kūdikystės jūsų vaikui reikėjo mažiau miego, žinoma, darželyje jam staiga tas noras neatsiras. Didelė dalis labai judrių vaikų miega mažiau. Tad priverstinis gulėjimas šiems vaikams bus tikra kančia.
Ramių vaikų miegas
Kai kalbame apie gulėjimą atmerktomis akimis, turime gerai pagalvoti, ar tai tinka, ar netinka vaikui. Ramesnis vaikas, kuriam miego reikia mažiau, galės išgulėti nemažai laiko, jis tiesiog svajos, mintimis pieš piešinius ant lubų, nes jis – svajotojas. Svajotojui ne problema, ką veikia jo kūnas, svarbu, kad būtų pakankamai erdvės mintims. Gali būti, kad miego valanda tokiam vaikui bus tikra atgaiva, nes jis pavargsta nuo triukšmo ir nuolatinio bendravimo. Tačiau jei jam nereikia miego – gulėjimas irgi neprivalomas. Jis gali pabūti ramiai ir kitoje vietoje.
Judrių vaikų miegas
Judriems vaikams gulėjimas lovoje, kai neesi pavargęs ir nenori miego – tikra kančia. Kodėl? Todėl, kad ypač judriems vaikams gera savijauta ir poilsis yra judėjimas. Jie pailsi galėdami pabėgioti, pasikarstyti. Nedidelėje grupės patalpoje yra daug vaikų, tad jų judėjimo laisvė varžoma – draudžiama bėgioti, dūkti. Neretai auklėtojos nelabai noriai vedasi vaikus į lauką („nes jų tiek daug, kol visus aprengi, o ir oras ne pats nuostabiausias“). Intensyvus bendravimas su bendraamžiais vargina daugumą vaikų, tad reikia poilsio. Judriems vaikams poilsis yra judėjimas.
Tad jei nebuvo leista pabėgioti grupėje, nebuvo pasivaikščiota gryname ore ir dar reikia nejudant dvi valandas pagulėti lovoje – judriam vaikui tai daugiau nei sunkus darbas. Ar tikrai tokia sistema padeda vaikui vystytis?
Miegas – namų ritualas
Miegojimas darželyje gali būti susijęs ir su kitais klausimais. Jei Jūsų vaikas „kaip visi“, jam tikrai reikėtų pailsėti. Net jei mažylis namuose savaitgaliais puikiai išsilaiko nemiegodamas, darželyje jis labiau nuvargsta vien dėl to, kad turi bendrauti su bendraamžiais, o tai reiškia, kad kasdien jis mokosi būti kartu, dalytis, žaisti, atsiriboti nuo triukšmo. Visa tai vargina, ir nervų sistemai reikia poilsio. Nepriklausomai nuo to, pietų miego vaikas bijo kaip vilko. Kodėl? Ypač mažesniems 2-3 metų vaikams miegas, nepriklausomai nuo to, ar tai pietų, ar nakties miegas, asocijuojasi su namais. Jiems ne tiek svarbu užmigti, kiek nubusti namuose. Šio amžiaus vaikams dažnai kyla pasipriešinimas miegui vien dėl to, kad vaikas nenori darželio iškeisti į namus. Tai nuoširdus ir labai gražus noras.
Jei vaikas labai „bijo“ pietų miego, tėvai įvairiai sprendžia šias problemas. Kai kurie veda į darželį iki pietų miego. Kiti paima vaikus iš karto po pietų miego, treti tiesiog laukia, kol vaikas paūgės, ir šis klausimas jam taps ne toks svarbus. Tokiems vaikams tinka patarimas pagulėti atsimerkus, nes taip jie nurimsta ir gali užmigti. Jei juos versite užsimerkti, jie jausis skriaudžiami. Tad šiuo atveju pakalbėti teks ne tik su vaiku, bet ir su auklėtoja – jos paprašyti, kad jūsų vaikui būtų leidžiama gulėti atsimerkus.
Nemiegosiu pietų – būsiu didelis
Kai kurie vyresni nei 4 metų vaikai nenori miegoti pietų dėl visiškai su miegu nesusijusių priežasčių. Gali būti, kad jie nori nustoti miegoti, nes nenori būti „mažais vaikais“, nori būti tokiais dideliais, kaip sesuo ar brolis, kurie nemiega. Šiuo atveju miego klausimas – kitos problemos išraiška, ir reikia spręsti pastarąją. Reikėtų padėti vaikui jaustis dideliu savo amžiuje.
Kita priežastis gali būti konkurencija. Jei Simui ir Domui auklėtoja leidžia nemiegoti, aš irgi noriu nemiegoti. Iš tiesų tai auklėtojų reikalas. Jei nemiega tik tie vaikai, kurių mamos paprašė, kad jie nemiegotų, atsiranda konkurencija, ir kiekvienas pasistengs įtikinti savo mamą, kad ir jis galėtų tapti privilegijuotu. Geriausia būtų, jei auklėtojos keistų politiką ir bandytų vaikams leisti pasirinkti, miegoti ar ne. Paprastai vaikai, kuriems reikia miego, jaučiasi pavargę ir suirzę vakare, jei nepamiegojo pietų, tada būtų logiška vaikui pasiūlyti kitą dieną pailsėti, kad po pietų būtų geresnė nuotaika. Jei sunku žengti šį žingsnį, galima prašyti vaikų pagulėti bent pusvalandį, ir jei per šį laiką neužmigo, leisti keltis.
Ar kovoti su darželiu
Na ir paskutinis klausimas – ar kovoti su darželiu, ar ne? Visada pagalvokite, ką iš to išmoks jūsų vaikas. Jei kovosite, rodysite aroganciją, pyksitės su auklėtojomis, darželio direktore, jūsų vaikas išmoks, kad aplinkinis pasaulis yra priešiškas, ir reikia būti agresyviam, kad gautum tai, ko tau reikia. Vėliau sunku atpažinti, iš kur atsirado vaikų agresyvumas, kodėl jie skriaudžia bendraamžius, tad geriau jiems nerodykime pamokų, kaip tapti agresyviu.
Visada stenkitės surasti išeitį bendradarbiaudami. Ne visada auklėtojos turi laisvę rinktis, kaip elgtis su vaikais. Ne visada jus teisingai supras, tačiau visada galite stengtis, bandyti, kalbėtis. Jei stengsitės suprasti kitų požiūrį, daugiau šansų, kad ir kiti stengsis suprasti jūsų požiūrį. Gali būti, kad nepasieksite maksimalių rezultatų, tačiau agresyvumu pasiekti rezultatai gali atnešti ir nenumatytų pasekmių, tokių kaip auklėtojų antipatija jūsų vaikui.
„Mamos žurnalas“