Pilvo diegliai – problema, su kuria susiduria ne viena šeima, auginanti kūdikį. Paprastai jie prasideda vakare: mažylis staiga be aiškios priežasties pradeda verkti, būna įsitempęs, nelaimingas, nepadeda jokios priemonės. Verkimo epizodas baigiasi po kelių valandų: taip pat staiga, kaip prasidėjo, ir be jokios aiškios priežasties. Tokie neramumo epizodai labai išvargina tėvus, sukelia daug baimių ir streso. Taigi natūraliai kyla klausimas, ar įmanoma padėti kūdikiui ir visai šeimai.
Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), www.pabiruciusveikata.lt
Ar įmanoma išvengti pilvo dieglių?
Pilvo diegliai – tai gerybinė būklė, su kuria gali susidurti 1 iš 4 kūdikių visame pasaulyje. Mokslinių tyrimų duomenimis, ši būklė vienodai dažnai pasireiškia žindomiems ir mišiniu maitinamiems, išnešiotiems ir neišnešiotiems kūdikiams, nepriklauso nuo lyties. Vis dėlto dažniausiai tai yra išsivysčiusių šalių problema.
Nors aiškios pilvo dieglių priežastys iki šiol nežinomos, manoma, kad įtakos turi ne vienas veiksnys.
1. Sutrikusi virškinamojo trakto veikla. Pastebėta, kad pilvo diegliai dažniau kamuoja tuos kūdikius, kurie turi maitinimosi sutrikimų: valgo nepakankamai arba per daug, valgydami prisiryja oro ir pan. Šią būklę gali pabloginti karvės pieno baltymo netoleravimas. Vis daugiau kalbama ir apie žarnyno mikrobiotos sutrikimus.
2. Nebrandi nervų sistema. Gimę kūdikiai negali savarankiškai judėti, jautriai reaguoja į aplinkos stimulus, nesugeba kontroliuoti savo emocijų. Pirmuosius tris mėnesius jiems reikia nepaprastai daug artimo kontakto su tėvais: nešiojimo, mylavimo, šilumos ir ramybės.
3. Psichosocialinės priežastys. Randama sąsajų tarp pilvo dieglių ir mamos nepasitikėjimo savimi, nerimo sutrikimų, įtemptų santykių šeimoje. Vis dėlto sunku atsakyti, kuris iš veiksnių yra priežastis, o kuris – pasekmė. Suprantama, kad nenuraminamas kūdikio verkimas paveikia tėvus ir gali sukelti neigiamų pasekmių: moterys dažniau serga depresija, neplanuotai nutraukia žindymą.
4. Nikotino poveikis. Rūkymas nėštumo metu arba po gimdymo susijęs su didesne pilvo dieglių rizika. Pastebėta, kad ši rizika padidėja net ir tada, kai moteris nėštumo metu vartoja pakaitinę terapiją, norėdama mesti rūkyti.
Kokie požymiai būdingi pilvo diegliams?
Verkia, nenurimsta ir nemiega – tokie epizodai būdingi kiekvienam sveikam kūdikiui. Pastebėta, kad nuo gimimo mažylio verkimas intensyvėja ir dažnėja, 6 savaičių amžiuje pasiekia piką ir labai sumažėja sulaukus 12 savaičių. Yra apskaičiuota net vidutinė įprasto verkimo trukmė: 2 valandos 5–6 savaičių kūdikiams, 1 valanda 10–12 savaičių kūdikiams.
- Ne kiekvienas verkimo ir neramumo epizodas yra priskiriamas pilvo diegliams. Dažnai ši būklė nustatoma remiantis „trejetų taisykle“:
• kūdikis verkia ne mažiau kaip 3 valandas per dieną,
• verkimo epizodai kartojasi ne rečiau kaip 3 dienas per savaitę,
• būklė trunka ne mažiau kaip 3 savaites.
Paprastai šie epizodai atsiranda vakare (18–24 val.), turi aiškią pradžią ir pabaigą bei pasireiškia tipišku elgesiu. Kūdikis pradeda verkti be jokios priežasties. Verksmas skiriasi nuo įprasto verkimo: būdingi garsūs, aukšti tonai (kartais panašūs į klykimą). Kūdikis yra įsitempęs, spardosi kojomis, riečiasi lanku ir nereaguoja į tėvų bandymus nuraminti. Gana dažnai epizodas pasibaigia išėjus dujoms arba pasituštinus.
Kada kreiptis gydytojo konsultacijos?
Susidūrus su intensyviu ir nenumaldomu kūdikio verksmu pirmiausia kyla klausimas: ar tai tikrai pilvo diegliai. Paprastai ši būklė nustatoma tada, kai yra atmestos kitos neramaus elgesio priežastys.
1. Ūmus susirgimas. Bendros būklės pokyčiai, pvz., vangumas, mieguistumas, pablogėjęs apetitas, karščiavimas, gali pranešti apie prasidėjusią ligą (ausų uždegimą, šlapimo takų infekciją ir pan.). Ūmiai atsiradęs vėmimas fontanu po kiekvieno maitinimo gali būti susijęs su skrandžio prievarčio susiaurėjimu. Visais atvejais kūdikio būklę turi įvertinti gydytojas.
2. Mitybos sutrikimai. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis gana dažnai sveikas naujagimis nemiega ir daug verkia, kai gauna nepakankamai maisto. Todėl svarbu suskaičiuoti pasišlapinimus, pasituštinimus, įvertinti alkio ir sotumo ženklus, svorio prieaugį. Būna ir taip, kad neramumas kyla persivalgius. Vis dėlto ši problema dažniau pasitaiko buteliuku maitinamiems mažyliams, kai neatsižvelgiama į jų sotumo ženklus. Kai kurie kūdikiai valgo labai godžiai (ryja dideliais gurkšniais, caksi, čepsi, springsta, kosėja) ir taip prisiryja daug oro. Mitybos sutrikimus gali sukelti ir trumpas liežuvio pasaitėlis. Tokius atvejus būtina aptarti su gydytoju, žindymo konsultantu.
3. Sutrikusi virškinamojo trakto veikla, kuri pasireiškia intensyviu pilvo pūtimu, žaliomis, gleivėtomis išmatomis, kraujo siūleliais jose. Kūdikiams pasitaiko karvės pieno baltymo netoleravimas, bet svarbu atmesti ir žarnyno infekcijas (ypač jeigu mažylis nežindomas, yra gydytas antibiotikais, turi kitų rizikos veiksnių). Gydytojas gali atlikti tyrimus, esant poreikiui, skirti gydymą.
Kaip padėti kūdikiui, kamuojamam pilvo dieglių?
Pilvo diegliai – tai ne vieną savaitę besitęsiantis maratonas. Tėvams prireikia daug jėgų ir kantrybės, kol jį išgyvena. Štai keli patarimai, kurie jums gali praversti:
1. Priimkite tai, kad verkimas yra kūdikio būdas susikalbėti. Taip jis praneša, kad jam reikalingas tėvų artumas, šiluma ir pagalba. Kūdikis neturi tikslo išnaudoti jus ar manipuliuoti jumis. Glauskite, nešiokite, myluokite ir nebijokite, kad pripras būti ant rankų. Atminkite, kad mažyliai nesugeba nusiraminti patys dėl nebrandžios nervų sistemos.
2. Priimkite visus kylančius jausmus ir pasidalinkite jais su artimaisiais. Kūdikio auginimas yra lėtas, tam reikia daug kantrybės. Ilgas verkimas vakare, kai visi pavargę po dienos darbų, gali išsunkti paskutines jėgas. Puiku, jeigu vaikučio priežiūra mama gali pasidalinti su kitais artimaisiais. Jai reikia bent trumpos valandėlės sau, kad būtų ramesnė, atsipalaidavusi ir vėl galėtų pasirūpinti kūdikiu.
3. Įvertinkite bendrą vaikučio būklę. Jeigu pastebėjote nerimą keliančių ženklų (vangumas, mieguistumas, karščiavimas, gausus atpylinėjimas ar vėmimas fontanu, pakitusios išmatos ir pan.), kreipkitės konsultacijos į gydytoją. Jis apžiūrės mažylį, esant poreikiui, skirs tyrimų ir gydymą.
4. Spręskite maitinimo sunkumus. Jeigu kyla įtarimų, kad kūdikis gauna per mažai maisto, būtina suskaičiuoti pasišlapinimus, pasituštinimus, įvertinti svorio prieaugį. Žindymo konsultantas įvertins žindymo padėtį, krūties apžiojimą, vaikučio gebėjimą žįsti, pamatys kylančius sunkumus dėl trumpo liežuvio pasaitėlio ir sudarys planą, kaip šias problemas išspręsti. Jeigu vaikutis maitinamas iš buteliuko, svarbu pasirinkti tokį, kad valgytų ramiai, srovė būtų ne per greita. Pravartu pasižiūrėti, ar maitinimo porcijos ne per didelės.
5. Spręskite pilvelio bėdas. Atminkite, kad diegliai nustatomi tada, kai yra atmestos kitos neramaus elgesio priežastys. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai vaikutis ne tik daug verkia, bet ir tuštinasi pakitusio pobūdžio išmatomis, dažnai atpylinėja, ant odos atsiranda bėrimų. Tokiomis situacijomis galima įtarti maisto alergiją ir žindančiai mamai skirti dietą (dažniausiai be karvės pieno produktų) arba pakeisti mišinį, jeigu kūdikis nežindomas.
6. Pasitarkite su gydytoju dėl maisto papildų vartojimo. Šiuo metu vaistinėse yra be galo daug maisto papildų: pradedant lašais nuo pilvo pūtimo ir baigiant virškinimo fermentais. Vis dėlto tai nėra rutiniškai rekomenduojamos priemonės, tad pirmiausia vertėtų pasikonsultuoti su vaikučio gydytoju. Kol kas nepakanka mokslinių įrodymų, kad viena ar kita priemonė būtų geriausia ir padėtų visiems kūdikiams, – būtina situaciją įvertinti individualiai.
7. Tradicinės priemonės kūdikiui nuraminti yra nekenksmingos ir gali padėti sunkiais vakarais. Tai mažylio nešiojimas stačiomis, tigriuko poza, sūpavimas ant kamuolio, maudynės šiltoje vonioje, baltasis triukšmas, pasivažinėjimas automobiliu. Nebijokite eksperimentuoti – kiekvieną kartą gali suveikti vis kita priemonė.
Apie autorę:
Dr. Audronė Mulevičienė – vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), kuri veda žindymo kursus besilaukiančioms šeimoms, pagimdžius konsultuoja dėl iškilusių sunkumų: dažno, skausmingo žindymo, atpylinėjimų, pilvo dieglių, blogai augančio kūdikio svorio ir kt.
Susiję straipsniai
