Norime pristatyti ypatingą lietuvišką gaminį – pirmąjį išmanųjį laikrodį-telefoną mažyliams. Pokalbiui pakvietėme vieną iš „Gudručio“ kūrėjų Paulių Sirevičių.

Kas yra „Gudrutis“

Tai ant rankos segamas spalvingas laikrodukas, kuriame įmontuota navigacinė sistema. Tėvai, įsidiegę lietuvišką programėlę, gali savo telefone matyti vaiko buvimo vietą ir judėjimą. Prietaise integruotas žingsniamatis.

Pirmiausia „Gudrutis“ kurtas kaip vaikų stebėjimo prietaisas, turintis GPS navigaciją, dabar šis laikrodukas labiau naudojamas kaip pirmasis vaiko išmanusis telefonas. Vaikas gali susisiekti su 10 abonentų, artimieji irgi gali paskambinti vaikui „į laikrodį“. Tačiau svetimi, kurių telefonai nesuvesti į vaiko laikroduką, jam neprisiskambins. Vaikas bus apsaugotas nuo piktavalių žmonių skambučių.

Laikroduke įmontuotas fizinis pagalbos mygtukas, jį paspaudus, laikrodis automatiškai renka tris nurodytus numerius iš eilės. Laikrodžiai turi geotvoros nustatymo galimybę, vaikui išėjus iš numatytos zonos, automatiškai išsiunčiama SMS žinutė tėvams.

Laikrodukas skirtas pradinukams, kurie jau gana daug laiko praleidžia savarankiškai, nelydimi tėvų. „Tačiau yra tėvų, kurie perka „Gudručius“ ir 12 metų vaikams, nes… tokios namų taisyklės – tikru telefonu vaikas gali naudotis tik namuose, kad neišsivystytų priklausomybė, kad neblaškytų savo ir kitų dėmesio per pamokas“, – sako Paulius.

Net nemokantis skaityti vaikas gali valdyti „Gudrutį“, nes jo meniu sudaro animacinės ikonėlės, o abonentai sunumeruoti.

Beje, šiuos telefonus perka ir 2 metų vaikams… kad matytų, kur auklė su vaiku leido laiką, kur ėjo pasivaikščioti. Tuomet „Gudrutį“ sega ne ant rankytės, o įdeda į vežimuką.

Skaitančiam vaikui galite į laikroduką rašyti SMS žinutes, pavyzdžiui, kai jis laksto kieme, galite žinute jį pakviesti valgyti.

Dukrytė jau gavo „Gudrutį“

Pauliaus dukrytei Lėjai dabar 4,5 metų. Ji jau turi savo „Gudrutį“ – kol kas tikrai ne dėl to, kad lauke vaikšto viena ir yra galimybė pasiklysti, o daugiau kaip žaisliuką. Jei pamenate filmus apie agentą Maksvelą Gudrutį, įsidėmėjote, kad visus reikalus jis tvarko kalbėdamas į savo laikrodį. Vaikams toks bendravimas labai patinka, Lėja iš pradžių skambino mamai keliasdešimt kartų per dieną, net sėdėdama tame pačiame automobilyje.

Kito „Gudručių“ kūrėjo Ričardo Bernotavičiaus vaikai vyresni: 6 ir 8 metų, tokio amžiaus kategorijai šis gaminys ir skirtas.

Ką sako tėvai

„7 metų sūnui padovanojome „Gudrutį“, kai pradėjo lankyti pirmą klasę. Mokytoja per tėvų susirinkimą pasakė, kad mobiliųjų telefonų klasėje netoleruos. Tačiau mums buvo labai neramu išleisti vaiką visai dienai be kontrolės (po pamokų jis eina į pailgintą grupę). Sutarėme, kad per pertraukas, jei norės, paskambins mums iš laikroduko. Patikėkite, pirmus mėnesius skambučių sulaukdavau per visas pertraukas!“

„Gyvename dideliame daugiabutyje, į kurį prieš 8 metus įsikėlė daugiau kaip šimtas naujakurių – jaunų šeimų. Vaikų visada pilnas kiemas, o kadangi namo teritorija aptverta, savo šešiametę kartais išleidžiame ir vieną. Bet be mamos ar tėčio išbūti neįmanoma – vis atbėga per domofoną papasakoti, koks vaikas skriaudžia, kas susikeikė, pataikė kamuoliu per galvą. Ir tokia gudruolė ne tik mūsų dukra. Visi pypliai, kuriems dar nėra 10, prilipę prie domofono kaip musės. Domofonu aptariami orai, pietų laikas ir daugybė kitų temų. Kai bendrijos susirinkime buvo iškeltas klausimas, kad domofonu gyventojai naudojasi ne pagal paskirtį, ėmėme ieškoti kitų išeičių. Mobiliojo telefono į smėlio dėžę vaikui neįduosi. Tada sužinojome apie „Gudrutį“, laikroduką-telefoną ant rankos. Gabrielė mielai jį nešioja, nes jis gražus kaip aksesuaras. O mums ramiau, kad vaikas pasiekiamas bet kuriuo metu“.

„Mūsų sprendimas pirkti „Gudrutį“ – dėl to, kad sūnus (jam dabar 9 metai) neatsparus išmaniajam telefonui – žaidžia ir per pamokas, ir per pertraukas. Namie esame skyrę ribotą laiką pažaisti su telefonu, bet tik tada, kai nudirbti visi dienos darbai (paruoštos pamokos, sutvarkytas kambarys). Valandos prie išmaniojo telefono visiškai pakanka, o kitu laiku vaikas naudojasi „Gudručiu“. Manėme, kad jam bus nesmagu, kai klasės draugai išsitrauks išmaniuosius, o mūsiškis kalbės su laikrodžiu, tačiau įvyko atvirkščiai. Keli klasės draugai susižavėjo tuo laikroduku, ir patys įsigijo, nes kalbėdami į laikrodžius jie sau panašūs į Džeimsus Bondus“.

„Dukrai padovanojome „Gudrutį“, nes ji NIEKADA neatsiliepdavo telefonu – negirdėdavo nei skambučių, nei žinučių, nes telefonas būdavo rankinėje. Nuolatos jaučiau įtampą, nes visada atrodydavo, kad dukrai kas nors nutiko. Dabar visada galiu susisiekti, ir net žinau, kur ji vaikšto!“

Sumanymai nesibaigia

„Gudrutis“ – ne pirmas ir ne paskutinis Pauliaus ir Ričardo sumanymas.

Pirmiausia jis sukūrė pagalbos apyrankę su mygtuku senoliams. Tokie prietaisai populiarūs JAV ir Skandinavijos šalyse: jei sušlubuoja sveikata, žmogus išgriūna ar pasijaučia blogai, jam reikia tik paspausti mygtuką, esantį ant apyrankės, ir pagalbos skambučių centras gauna pranešimą. „Kelerius metus kūrėme ir vystėme šį produktą, naiviai tikėjomės, kad prisidės valstybė su savo parama, kad suaugę vaikai noriai pirks tokias pagalbos apyrankes savo seniems tėvams.

Įrodyta, kad gyvenant savo namuose (o ne globos namuose) žmonių gyvenimo trukmė būna ilgesnė, o pagalbos mygtukas leidžia ilgiau gyventi savarankiškai, nes suteikia saugumo jausmą“, – pasakoja Paulius.

Prieš dvejus metus Paulius su Ričardu ėmėsi kuri „Gudrutį“, o dabar, kai šis „vaikas“ jau pastatytas ant kojų („Gudrutis“ pernai gavo „Topocentro“ Metų gaminio apdovanojimą), kūrėjų komanda dirba prie naujų sumanymų – naminių augintinių sekimo sistemomų, rodančių augintinio buvimo vietą esamuoju laiku.

Ko tėvai klausia apie „Gudrutį“

Ar vaikas jo nesuniokos labai greitai?

Tikrai ne, laikrodukas atsparus vandeniui ir smūgiams. Žinoma, su laikrodžiu lįsti į vonią nepatariama, tačiau jeigu jis netyčia sušlaps, aplis, jam nieko nenutiks.

Stikliukai stiprūs, sutvirtinti guma, korpusai vientisai išlieti.

Kartais po 1,5–2 metų nešiojimo reikia pakeisti apyrankę.

Ar nusipirkus šį laikroduką reikės papildomų mėnesio įmokų?

Taip, nes tai – maža tikro telefono kopija su SIM kortele. Arba jam pirksite duomenų papildymo kortelę, arba tapsite telekomunikacijų įmonės klientu ir kas mėnesį mokėsite nedidelį mokestį už sunaudotus duomenis (apie 3–5 eurus per mėnesį). Šis telefonas sunaudoja labai mažai duomenų, apie 50 MB per mėnesį.

Galima nusipirkti specialią „Gudručio“ kortelę  kurios kaina 35 eurai – tų duomenų pakanka metams.

Ar laikroduką reikia įkrauti į tinklą?

Taip, kaip ir kiekvieną telefoną. Naujausių modelių krovikliai turi magnetus, nereikia kišti kištuko į patį laikrodį, o tik priliesti daviklį. Įkrauti reikia maždaug kas 3 dienas.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“