Maži vaikai mėgsta krapštyti nosį ir jiems nepaaiškinsi, kad tai socialiai nepriimtina. Vis dėlto reikėtų stebėti, kad šis įprotis neišsikerotų, nes, kišant pirštą į nosį, į ją įnešami kvėpavimo takų ligų sukėlėjai, be to – gali pradėti kraujuoti.
Mažieji krapšto nosį, kai:
Joje susikaupia drėgnų ar sausų nosies gleivių perteklius, kuris erzina.
Nosį niežti.
Vaikas patiria stresą.
Nuobodžiauja.
Patalpoje per sausa.
Kai tik pastebite, kad vaiko pirštas nosyje, sukluskite – ieškokite priežasčių, jas šalinkite, neleiskite, kad pirštas nosyje taptų įpročiu ir paguoda. Dažniau karpykite nagus ir juos pagludinkite, kad nebūtų aštrūs.
Kai pamatote pirštą nosyje:
Audringai nereaguokite, neparodykite susierzinimo, nes jei parodysite, kad susijaudinote, vaikas supras, kad įgijo jūsų valdymo ginklą.
Jei nuolatos kartosite „nekrapštyk nosies“, leisite vaikui suprasti, kad nosies krapštymas yra priemonė iš jūsų „išpešti“ daugiau dėmesio.
Ramiai nusiteikę pasiūlykite vaikui pažaisti taip, kad būtų užimtos abi jo rankos.
Kad ir labai nepatinka nosies krapštymas, su vaiku elkitės pagarbiai. Kritikuokite elgesį, o ne vaiką. Negalima sakyti: „Esi bloga mergaitė/berniukas, nes elgiesi netinkamai“.
Lyg tarp kitko vaikui paaiškinkite, kad piršto kaišiojimas į nosį ir jos krapštymas kitiems vaikams gali atrodyti juokingai. Juk niekas nenori, kad iš jo šaipytųsi kiti.
Vaikui paaiškinkite, kodėl nedera kaišioti pirštų į nosį. Ne tik nemandagu, bet ir nesveika, nes gali į nosį įnešti ligų sukėlėjus.
Pasirūpinkite, kad visada šalimais būtų vienkartinių servetėlių, išmokykite tinkamai jomis naudotis, padėkite išsišnypšti nosį. Mokykite nosį išsišnypšti niekam nematant, pvz., vonios kambaryje.
Jei įtariate, kad nosies krapštymo priežastis gali būti sausas kambarių oras naudokite druskingus nosies purškalus.
Pagirkite vaiką už tai, kad ilgai nekrapštė nosies. Psichologai teigia, kad pagyrimai tampa daug kartų efektyvesni, kai jie tampa „gandais“ (pasiekia vaiką per „trečiuosius asmenis“). Galite garsiai pašnibždėti mažylio meškiukui: „Man labai patinka, kad Austėja nustojo kaišioti pirštą į nosį ir ją krapštyti“. Vėliau pakartokite tą patį pagyrimą kitam vaiko mėgstamam žaislui.
Stenkitės, kad vaikas nesusiteptų pirštų aštriais padažais, čili milteliais, nes jiems patekus į nosį atsiranda stiprus skausmas, perštėjimas, niežėjimas jos viduje, ir tai paskatina ją dar labiau krapštyti.
Jei nosies krapštymo atsisakyti nepadėjo visos aptartos priemonės, pasitarkite su vaiko gydytoju. Jei manote, kad vaikas „kankina nosį“ dėl to, kad yra nervingas, per dažnai susijaudina, pasitarkite su vaikų neurologu.
„Mamos žurnalas“
