Tikriausiai esate girdėję apie „pliusų ir minusų“ metodą, kuris padeda tais atvejais, kai vaikų elgesys pasidaro nebepakenčiamas arba sunkiai valdomas. Nesvarbu, ar šeimoje, ar mokykloje. Logiška ir konkreti pliusų ir minusų kalba padeda neklaužadoms nurimti ar „tinginėliams“ atlikti savo kasdienes pareigas. Taikydami elgesio ugdymo sistemą, tėvai mato, kad ji veiksminga beveik visiems vaikams, jei tik tos sistemos laikomasi ilgą laiką, nuosekliai ir empatiškai. Kartais reikia ir daugiau pagalbos iš šalies, o psichologas būtinai padės sudaryti pagalbos planą.
Konsultuoja vaikų ir paauglių psichologė Inga Čepelionė ir medicinos psichologė Ieva Salialionė
Kas yra elgesio ugdymo sistema
Elgesio ugdymo sistema – tai lentelė, kurioje surašyti reikalavimai vaikui, savaitės dienos, kriterijai, kada diena ir savaitė bus laikoma sėkminga, bei dienos ir savaitės skatinimai už gerą elgesį.
Elgesio ugdymo sistema yra vienas iš elgesio terapijos metodų, pagrįstas moksliškai. O patogus tuo, kad tėvai gali matyti vaiko elgesio pokyčius per tam tikrą laiką, įtraukdami patį vaiką į aktyvų dalyvavimą.
Pakalbėsime plačiau, kokiems vaikams ir kokiais atvejais pliusai ir minusai rekomenduojami.
Kokio amžiaus vaikams tai tinka
Elgesio problemų gali kilti jau nuo pirmųjų metų, tačiau elgesio ugdymo sistema rekomenduojama maždaug nuo penkerių metų, kai vaikas jau suvokia susitarimo sąlygas ir taisykles. Šis metodas reikalauja vaiko ir tėvų bendradarbiavimo, o 1–4 metų vaikui tai gali būti per sudėtinga užduotis. Mažyliui galima rodyti pavyzdį, kartu su vaiku „mokytis“, girti ir t.t.
Metodas tinka tiek darželinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikams.
Kaip sudaryti elgesio ugdymo lentelę (pavyzdys teksto apačioje)
Lentelė neturėtų būti per didelė ir sudėtinga. Pirmiausia įrašykite tuos punktus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą. Jei vaikas mušasi su broliais ir seserimis, įrašykite taisyklę nesimušti. Jei dažnai atsikalbinėja ir neklauso, – taisyklę klausyti tėvų. Jei nesitvarko kambario, – taisyklę susitvarkyti. Jei pavalgęs nenuneša ir neišsiplauna indų, – įrašykite šį punktą. Kiekviena šeima ras keletą pačių aktualiausių punktų, koks vaiko elgesys turėtų būti koreguojamas. Reikalavimai turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jų turėtų būti ne daugiau nei vaikui yra metų, antraip laikytis susitarimų jam bus per sudėtinga.
Jei vaikas nemoka skaityti, reikalavimus lentelėje perteikite paveikslėliais.
Lentelėje savaitę geriau pradėti nuo šeštadienio ir baigti penktadieniu, nes savaitgalį yra lengviau nei darbo dieną suorganizuoti vaikui didįjį savaitės prizą – išvyką.
Vaikas turi pajusti sėkmę. Dėl to gerų dienų ir gerų savaičių turėtų būti daugiau nei blogų. Jei vaikui vis nesiseka atitikti geros dienos kriterijaus ir gauti paskatinimo, vadinasi, reikalavimai yra per aukšti ir juos reikia sumažinti.
Kokie gali būti skatinimai
Prieš pradėdami taikyti šią sistemą, numatykite prizus už gerą elgesį. Skatinimai turi būti aktualūs konkrečiam vaikui – vaikas turi norėti juos gauti ir dėl jų stengtis tinkamai elgtis. Pakvieskite vaikus padėti sugalvoti, kokie prizai būtų jiems geriausi, laukiami.
Prizai turi būti realistiški, ir tėvai turi tiek galėti juos suteikti už vaiko gerą elgesį, tiek galėti neteikti, jei vaikas elgėsi prastai. Tad netinka įtraukti į lentelę kelionės į užsienį, kurią tėvai jau nupirko ir bet kokiu atveju visa šeima į ją vyks. Netinka ir tokie prizai, kurių piniginė vertė per mėnesį viršys tėvų numatytas mėnesio išlaidas vaiko pramogoms.
Skatinimai turi būti dienos ir savaitės. Dienos skatinimai leidžia vaikui greitai pajusti savo elgesio pasekmes, o savaitės – moko siekti ilgalaikių tikslų. Dienos apdovanojimas yra mažesnis nei savaitės apdovanojimas. Dienos apdovanojimu gali būti leidimas pažiūrėti filmuką, arbatos gėrimas su šeimos nariu, kurį vaikas pasirenka, stalo žaidimas su tėčiu, piešimas kartu su mama, naujas sąsiuvinis, kurį vaikas pats išsirenka, ar pan. Savaitės apdovanojimas gali būti picos valgymas su šeima kavinėje, filmas kino teatre ir pan. Be abejo, vaikui tos veiklos turi būti mėgstamos, smagios, vertinamos.
Kokie prizai labiausiai patinka vaikams? Tikrai ne tie, kurie kainuoja daugiausia pinigų. Tai mes, suaugusieji, galbūt labai apsidžiaugtume gavę naują megztinį ar buities daiktą. Vaikams kur kas daugiau džiaugsmo teikia emocija ir laikas, praleistas drauge. Kartais prizas už surinktus pliusus gali būti ir pirkiniai, bet vaikai ne mažiau apsidžiaugs, jei kartu su jais pažaisime stalo žaidimus, kartu kepsime pyragą ar visi drauge namuose žiūrėsime šeimai skirtą filmą. Vaikams didžiausią vertę turi laikas, praleistas kartu, ir kokybiškas bendravimas. Tai turėtų būti empatiškas, draugiškas, žaismingas santykis ar pabuvimas. Kartais galima suderinti keletą malonumų tuo pat metu – už pliusus galima eiti suvalgyti picos. Tada vaikas gaus ne tik mėgstamą picą, bet ir praleis laiką su visa šeima, kai pietaujama neskubant, kalbantis, juokaujant.
Svarbu atskirti skatinimus nuo vaiko poreikių. Skatinimai – tai prizai, kurių vaikas nori ir kuriuos tėvai gali suteikti, o gali ir neteikti. Bet kad ir kaip vaikas prastai elgtųsi, jo poreikius privalu patenkinti: vaikas vis tiek turi būti pamaitintas, nuramintas, galėti bendrauti, žaisti, būti gryname ore ir kita.
Kaip taikyti elgesio ugdymo lentelę
Svarbu prieš pakabinant lentelę vaikui išaiškinti, kodėl tų pliusų ir minusų reikia, smulkiai aptarti taisykles, kada bus rašomas pliusas, kada minusas. Pasakyti, kad bus vedama dienos „buhalterija“, paskui – savaitės ir mėnesio. Kaip tėvai už savo darbą mėnesio gale gauna atlyginimą, taip ir vaikas už savo rezultatus gaus skatinimą arba jo negaus.
Kiekvieną vakarą su vaiku aptarkite, koks veidelis – besišypsantis ar nuliūdęs – pažymėtas tą dieną lentelėje. Jei daugiau pliusų, – šypsenėlė. Daugiau minusų, – veidelis nuliūdęs. Už šypsenėlę vaikui skirkite iš anksto sutartą apdovanojimą.
Savaitės pabaigoj apžvelkite, kaip sekėsi septynias dienas. Jei savaitės „buhalterija“ rodo, kad gerų dienų buvo daugiau nei blogų, vaikas gauna sutartą savaitės prizą; o jei daugiau buvo blogų dienų, prizo vaikas negauna.
Jei vaiko diena ar savaitė buvo bloga, svarbu nesuteikti skatinimų, nepaisant vaiko liūdesio ar pykčio. Tokiu atveju verta vaiką padrąsinti, kad kita diena ar savaitė galbūt bus geresnė.
Tėvai gali padėti vaikui patirti sėkmę, draugiškai laiku primindami jam taisykles ir laukiamus prizus, drąsindami elgtis tinkamai, pasidžiaugdami, kai vaikas „susiima“, – liaujasi elgtis netinkamai ir pasielgia tinkamai. Vaikui apsispręsti, ar atlikti pareigą, gali padėti garsus skaičiavimas iki 10, kai priminus vaikui taisyklę suteikiama šiek kiek laiko pagalvoti, kaip naudingiau pasielgti.
Svarbu kantrybė ir nuoseklumas
Tėvai turėtų nusiteikti, kad rezultatas bus pasiektas ne per mėnesį, – galbūt prireiks kelių mėnesių, o gal net metų. Svarbu išlikti nuosekliems ir taikyti šį metodą be pertraukų.
Nereikėtų tikėtis, kad vaikai visuomet vienodai gerai laikysis „lentelės taisyklių“. Vaikai ir džiaugiasi, ir pyksta dėl lentelių. Kartais jie apie lentelę atsilieps teigiamai, kartais neigiamai. Svarbu, kad mes, tėvai, liktume nuoseklūs ir taisyklių nekeistume. Juk mes geriausiai ir galime suprasti, kodėl lentelės yra reikalingos.
Kuo elgesio ugdymo lentelės naudingos
Gal nuskambės keistai, tačiau elgesio ugdymo sistema padeda pasijusti geriau ne tik vaikams, bet ir patiems tėvams. Juk kaip dažnai už vaiko „ožiavimąsi“, netinkamą elgesį ar tingėjimą mes linkę kaltinti save, kad blogai išauklėjome. Pliusai ir minusai padeda nedaryti apibendrintų išvadų, kad esame blogi tėvai. Šis metodas leidžia pamatyti konkrečius elgesio epizodus, kurie yra koreguotini. O jeigu dar tėvai bendradarbiauja su specialistu, – vaikų psichologu – ir kartkartėmis aptaria tą savotišką elgesio buhalteriją, tai gali ir labai padidinti jų pasitikėjimą jų – kaip tėvų – jėgomis.
O vaikams aiškios taisyklės ir nubrėžtos ribos patinka, nes taip jie gali pasijusti saugiau. Matydami pliusus ir minusus, jie žino, kad už vieną elgesį bus apdovanoti, o už kitą, priešingai, praras apdovanojimą. Tam tikra prasme vaikai mokosi skirti gėrį nuo blogio. Lentelės pildymas ir aptarimas prilygsta savotiškam žaidimui. Vaikai laukia dienos pabaigos, kad pamatytų, kas laimėjo, – pliusiukai ar minusiukai. O jei savaitės pabaigoje laukia didesnis prizas, tai didina žaidimo azartą, norą pasistengti.
Lentelės leidžia pastebėti vaiko pastangas ir visus gerus vaiko darbelius, atliktus per dieną. Suaugusieji kartais linkę atkreipti dėmesį į vaikų elgesį tik tada, kai vaikai neklauso ar išdykauja, – ir daugiau kalbėti su vaiku apie jo netinkamą elgesį, o tai kelia nemalonių išgyvenimų tiek tėvams, tiek vaikui. Girdėdamas daugiau kritikos nei pagyrimų, palaipsniui vaikas gali pradėti jaustis nevykėliu. Tuo tarpu lentelių taikymas yra puiki proga tiek tėvams, tiek vaikams pasidžiaugti, kiek daug dalykų vaikas per dieną atliko gerai. Taip gerėja vaiko savivertė ir tėvų pasitenkinimas savo vaiku bei tėvyste.
Lentelės aiškiai parodo, ar vaikas daro pažangą sprendžiant vieną ar kitą jo elgesio problemą. Kartais tėvai sako, kad vaikai jų negirdi. Analizuojant lentelių rezultatus, ilgų pamokslų nereikia, nes šie aritmetiniai parodo – „gerai“ arba „blogai“. Lentelės išryškina problemas, padeda išvengti beprasmių kivirčų, skatina keistis. Remdamiesi lentele, tėvai labai argumentuotai gali parodyti, kas yra gerai, o kur vaikui dar reikia pasistengti. Vis dėlto teigiamo rezultato nebus, jei tėvai lenteles taikys labai griežtai, tarsi bausmių sistemą. Lentelės vaikams neturėtų kelti baimės – jos tik įrankis konkrečiam rezultatui pasiekti.
Ar tinka elgesio ugdymo lentelė hiperaktyviems vaikams?
Šeima, auginanti hiperaktyvų vaiką, labai dažnai susiduria su netinkamu jo elgesiu. Ar galėtų pliusai ir minusai padėti tokiam vaikui? Lentelės tinka ir hiperaktyviems vaikams, tačiau kartais vien lentelių nepakanka. Dažniausiai specialistai rekomenduoja pliusų ir minusų sistemą taikyti su kitais terapijos metodais. Hiperaktyviems vaikams būdingas nerimas, kuris jaučiamas vos ne somatiškai. Jis susijęs su impulsu veikti iš karto. Pavyzdžiui, jei per pamoką kas nors nepasisekė, hiperaktyvus vaikas gali pradėti keiktis ar kitaip netinkamai elgtis. Vaiko smegenyse, kitaip nei suaugusio žmogausų, dominuoja limbinė sistema, atsakinga už emocijas. Vaikui sunku kontroliuoti savo reakcijas, susivaldyti. Kartais hiperaktyviems vaikams rekomenduojama tarp veiklų daryti pertraukėles, kad smegenys pailsėtų, protinę veiklą keisti fizine veikla, pamokų ruošą – judriaisiais žaidimais, pašokinėjimu ant batuto ar panašiai. Tinka pertraukėlės metu pagniaužyti relaksacinį kamuoliuką – tai veikia teigiamai. Hiperaktyviam vaikui kartu su terapinėmis priemonėmis turėtų būti taikoma ir speciali mityba, ribojamas saldumynų kiekis, atsisakoma saldžių gazuotų gėrimų.
Ar visiems šeimos vaikams taikyti elgesio ugdymo sistemą?
Jei šeimoje auga keletas vaikų, bet nerimą kelia tik vieno jų elgesys, vis vien sistema turėtų būti taikoma visiems vaikams. Visų vaikų lentelėse, psichologės Ingos nuomone, galėtų būti įrašai „išsivalyti dantis, pasikloti lovą, paruošti pamokas“, svarbus būtų atitikimas pagal amžių. Vaiko, dėl kurio šeima ir ėmėsi šio metodo, lentelėje galėtų būti įrašomi konkretūs, jo elgesį nusakantys punktai.
Jei vaikas sutinka, lentelė galėtų būti pakabinta matomoje, prieinama visiems vaikams vietoje, kad patys galėtų matyti savo elgesio vertinimus. O savaitės pabaigoje visa šeima, jei vaikas sutinka, arba, jei nesutinka, – tuomet vaikas su tėveliais ar globėjais – turėtų aptarti elgesio rezultatus.
Ar pranešti apie pliusų ir minusų taikymą šeimoje vaiko pedagogams?
Kartais vaiko elgesys kelia problemų tik namuose, o mokykloje ar darželyje vaikas elgiasi puikiai. Tokiu atveju pedagogus įtraukti į šeimos taikomą elgesio ugdymo sistemą netikslinga. Vis dėlto, jei auklėtojos ar mokytojai skundžiasi vaiko elgesiu, metodą galima taikyti tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje, įrašant skirtingus punktus.
Stebėkite vaiko reakciją į lentelių taikymą mokyklos aplinkoje. Jei vaikas nesutinka su šiuo metodu, jam nepatinka, jis gėdijasi kitų mokinių reakcijų, derėtų galvoti apie kitus metodus. Yra mokyklų, kurios ir pačios taiko šią sistemą, jei vaiko elgesys ugdymo įstaigoje neatitinka lūkesčių. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra individualus, o vaiko nuomonė – svarbi. Neturėtų būti primetamo, priverstinio viešo lentelės taikymo, nes gali kilti dar rimtesnių problemų.
Kuo gali padėti psichologas
Prieš taikant lenteles, tėvams rekomenduojama pasitarti su vaikų psichologu. Specialistas padės sudaryti lentelę tinkamai, duos rekomendacijų, padrąsins tėvus, pastebės stipriąsias puses arba nukreips tėvus ieškoti kompleksinės pagalbos, kai situacija yra sudėtinga.
Dažna ugdymo įstaiga turi vaikų psichologą, kuris mielai bendradarbiaus tėvams rūpimais klausimais. Vaikų psichologai dirba poliklinikose, nevyriausybinėse organizacijose bei privačiai. Rinkitės psichologą, kuris Jums tinka, kai jaučiate, kad lengva bendrauti, kuris Jus supranta.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
