Yra 4 pogimdyminės krizės tipai. Kuris „ištiko“ jus?

pogimdyminis

Daivos Sirvydienės nuotr.

Pogimdyminis periodas labai svarbus moteriai, nes tuo metu vyksta daug fiziologinių ir emocinių pokyčių.

Fiziologiniai pakitimai

Pogimdyminis periodas trunka maždaug 6-8 savaites. Per tą laiką įvyksta didžiulių pakitimų visame organizme. Be to, iš esmės pasikeičia emocinė moters būsena.

Po gimdymo jums reikia gerai pailsėti, kad atgautumėte jėgas.

Prie savo normalaus dydžio gimda grįžta maždaug po 2 mėnesių. Iškart po vaiko gimimo ir po placentos išėjimo gimda sveria apie 1-1,5 kg, o po 1,5 mėnesio – jau apie 100 g.

Kraujingos išskyros gali tęstis 3-6 savaites. Gimdymo krepšelyje būkite pasiruošusios higieninių įklotų, kurie skirti šlapimui sugerti. Turėkite kelių dydžių, nes pirmomis dienomis reikės didesnį kiekį sugeriančių įklotų, vėliau – mažesnį. Pirmomis dienomis po gimdymo išskyros gausios, kaip ir per mėnesines. Gausesnės kraujingos išskyros iš makšties keliantis iš lovos pirmomis dienomis po gimdymo – natūralus reiškinys. Jeigu kraujavimas nesumažėja, tuoj pat reikėtų kreiptis į gydytoją ar akušerę.

Po gimdymo gimdos susiraukimai gali būti stiprūs ir skausmingi.  Kuo greičiau ir intensyviau susitraukia gimda, tuo mažiau moteris kraujuoja.  Maitinimas krūtimi skatina greitesnį gimdos grįžimą į pirmykštę būseną.

Maždaug po 1-2 parų gali atsirasti skausmas krūtyse. Tai signalas, kad gaminasi pienas. Pirmomis dienomis po gimdymo krūtys išskiria vaikui labai reikalingą maistą – krekenas. Jų yra nedaug ir išsiskiria lašeliais. Krekenose yra ypač vaikui reikalingų antikūnų, kurių dar negamina vaiko organizmas ir kurie jį apsaugo nuo infekcijos. Todėl nuo pat gimimo mama turėtų būti su vaiku vienoje palatoje, kad mama turėtų galimybę kuo dažniau jį maitinti. Vaiką atskirti galima tik esant ypatingiems atvejams.

Be to, nustatyta, jog ryšys tarp motinos ir naujagimio formuojasi pogimdyminiu laikotarpiu. Po gimdymo atskyrus kūdikį nuo mamos, psichologinis ryšys formuojasi sunkiau. Todėl šiuolaikinėse ligoninėse mamos būna su savo naujagimiais vienoje palatoje iškart po gimdymo.

Kaip teisingai vaiką maitinti krūtimi, jums turėjo paaiškinti moterų konsultacijoje. Jei informacijos negavote, reikalaukite, kad jus pamokytų po gimdymo, kol dar būsite ligoninėje. Priešingu atveju, jūs galite turėti su krūtimis daug problemų, ar išvis nesugebėti maitinti krūtimi.

Kai moteris maitina savo mažylį krūtimi, gali pajausti skausmą pilvo apačioje dėl to, kad traukiasi gimdos raumenys. Tuo pačiu metu gali pagausėti kraujingų išskyrų. Tai būdinga pirmomis dienomis po gimdymo. Nesijaudinkite dėl to, greit šie reiškiniai išnyks.

Po tarpvietės kirpimo ar plyšimo pirmomis dienomis jaučiamas skausmas. Susiūta žaizda užgyja maždaug po 7-10 dienų. Tuo metu ypač svarbu prisilaikyti higienos taisyklių:

dažniau keisti įklotus;

apiplauti ir nusausinti tarpvietę po tuštinimosi;

kol nesugis tarpvietė, negalima sėstis ant kieto pagrindo.

Tinkama higiena po gimdymo neleis infekcijai patekti ne tik į žaizdas, pasilikusias po plyšimų ar kirpimo, bet ir į visus gimdymo takus, kurie dar yra atviri.

Pirmomis dienomis po gimdymo gali atsirasti šlapinimosi problemų.  Dalis moterų visiškai nejaučia spaudimo šlapimo pūslėje, dalis jaučia norą šlapintis, tačiau negali pasišlapinti. Kitos moterys šlapinimosi metu gali jausti skausmą ar perštėjimą. Nežiūrint visų šių nepatogumų, būtina ištuštinti šlapimo pūslę praėjus 6-8 valandoms po gimdymo, kad išvengtumėte šlapimo takų infekcijos. Jeigu to padaryti nepasiseks pačioms, kreipkitės į akušerę.

Jūs galite padėti sau, jeigu:

kiek galėdama anksčiau atsikelsite po gimdymo ir pavaikščiosite;

jeigu dėl kokių nors priežasčių negalite nueiti iki tualeto ir priverstos pasinaudoti specialiu indu, pasistenkite tai daryti sėdėdama, o ne gulėdama;

po gimdymo dalis moterų pastebi, kad sunkiai sulaiko šlapimą kosėdamos, čiaudėdamos ar juokdamosi. Padės Kegelio pratimas: lyg norėdamos šlapintis, užlaikykite šlapimą, stipriai sutraukiant raumenis kelioms sekundėms. Pakartokite pratimą 10-15 kartų per dieną;

pilną šlapimo pūslę ištuštinkite neiškart, o palaipsniui, sulaikydama kelioms sekundėms šlapinimąsi;

naudokite įklotus šlapimui sugerti.

Po gimdymo būna sumažėjęs žarnyno tonusas, sulėtėjęs virškinimas. Atstatyti normalų žarnyno darbą padės sureguliuota dieta – grūdiniai patiekalai, daržovės, vaisiai, skysčiai (vanduo, sultys), padidėjęs aktyvumas, pašalinta įtampa. Jei negalite daug judėti – atlikite Kegelio pratimą.

Kartais po gimdymo problemų sukelia hemorojus (tiesiosios žarnos veninių mazgų išsiplėtimas). Pirmiausia būtina sureguliuoti mitybą, kad nebūtų kieti viduriai ir pasituštintumėte kasdien. Vidurius gerai reguliuoja slyvų kompotas, razinos, džiovinti vaisiai, trinta morka, bandelės su sėlenomis. Padeda pavilgai su ramunėlių nuoviru, šilti ir šalti kompresai, žvakutės ir t.t.

Kai kurios moterys po gimdymo gausiau prakaituoja. Nusiraminkite, taip iš organizmo pasišalina nėštumo metu susikaupę skysčiai. Šis nemalonus reiškinys praeina per keletą savaičių.

Lytinis gyvenimas po gimdymo

Kada pradėti lytinį gyvenimą, jums turėtų patarti gydytojas, apžiūrėjęs jus po gimdymo. Kai kurie vyrai lytinį bendravimą nori pradėti gana anksti, dargi pirmą mėnesį po gimdymo. Nežiūrint to, kad moteris šiuo metu nejaučia lytinio artumo potraukio, santykiai gali sukelti jai skausmą, lytinių organų uždegimą dėl infekcijos patekimo. Todėl iki to laiko, kol išnyks visi su gimdymu susiję reiškiniai, lytinių santykių nereiktų pradėti. Tačiau tam reikia ruoštis.

Kadangi gimdymo metu smarkiai ištempiami makšties raumenys, reikia kad jie greičiau grįžtų į pirmykštę būseną. Todėl kuo dažniau per dieną atlikite Kegelio pratimą.

Moteris, po gimdymo visa širdimi įsijautusi į naujagimio priežiūrą,  iš pradžių sunkiai atnaujina pilnavertį lytinį bendravimą su vyru. Esmė ne tik tai, kad kurį laiką sumažėja reakcija į lytinius dirgiklius. Pasąmonėje jos dėmesys nukreiptas į vaiką. Kiekvienas jo judesys, garsas ar verksmas atitraukia jos dėmesį nuo vyro. Be to, gana dažnai siūlė po tarpvietės kirpimo ar plyšimo daro lytinius santykius skausmingus.

Todėl santykių su vyru atkūrimas labai daug priklauso nuo jo dėmesio ir švelnumo. Pilnaverčiam lytiniam gyvenimui gali trukdyti ir baimė pastoti. Į tai reiktų atkreipti ypatingą dėmesį. Kol jūs maitinate mažylį krūtimi, pastojimo galimybė (ypač pirmais mėnesiais) labai maža. Tačiau palaipsniui tikimybė pastoti didėja, nors jūs dar maitinate ir nėra mėnesinių. Kadangi nėra mėnesinių, negalite žinoti savo ciklo. Antra, pastojus maitinant, jokių nėštumo požymių dažniausiai nėra, todėl apie nėštumą galite sužinoti tik tada, kai… pajusite „dažnai judant žarnoms“. Taip moterys apibūdindavo jau atsiradusius vaisiaus judesius.

Pogimdyminės psichologinės krizės

Gimus vaikui, jus staiga gali apimti baimės būsena, nepaaiškinamas dirglumas, agresyvumas ir verksmingumas. Suprantama, dėl ko atsiranda šie reiškiniai: juk visas atsakingumas dėl vaiko tenka visų pirma jaunai mamai. Ir tai gali sukelti pogimdyminę depresiją. Kai kurie mokslininkai teigia, jog 80 proc. moterų po gimdymo turi pogimdyminės depresijos požymių.

Yra 4 pogimdyminės krizės tipai:

1. „Beibi-bliuz“ sindromas. Po vaiko gimimo  jūsų organizme  labai greitai vyksta hormoninis persitvarkymas. Jau po paros hormonų kiekiai sumažėja iki to lygio, kuris buvo prieš pastojimą. Kitos endokrininės liaukos irgi padidina jūsų jautrumą išoriniams ir vidiniams dirgikliams. Atsiranda baimė, prislėgtumas, depresija, apatija, sumažėja fizinės jėgos. Todėl reikėtų iš anksto pasiruošti tokiai būsenai. Perspėkite savo artimuosius, kad jie jums padėtų pergyventi šį emocijų kaitos periodą. Dažnai pogimdyminė krizė ne visada krenta į akis aplinkiniams ir todėl toks elgesys suprantamas, kaip nepatyrusios jaunos mamos kaprizai. Šiuo momentu ypač vertinga yra vaiko tėčio parama. Dažnai jaunai mamai užtenka žodžių, kad ji, kaip ir anksčiau, yra mylima ir jos būsena pagerėja.

Apsunkinti jūsų nervinę būseną gali miego trūkumas ir nuovargis. Todėl pamaitinus mažylį, kol jis miegos, būtų gerai, kad ir jūs pamiegotumėte. Taip jūs greičiau atstatysite savo jėgas. Pagaliau, kuo daugiau aplinkiniai jums padės, tuo bus lengviau išgyventi šį periodą.

Viena iš krizės priežasčių gali būti netekties, išsiskyrimo jausmas, nes gimdymo metu nutrūksta simbiotinis motinos-vaiko ryšys. Dėl to kenčia abu. Pastebėta, kad moterys, kurios po gimdymo yra atskirtos nuo savo vaikų, labiau linkusios į pogimdyminę depresiją.

Šio sindromo metu bet koks šiurkštus žodis išspaudžia ašaras. Kai kurios moterys reaguoja labai agresyviai ir barasi su aplinkiniais.

2-3. Išsekimas ir depresija. Nors po gimdymo biologinis atstatomasis periodas trunka vidutiniškai 6-8 savaites, tačiau to laiko nepakanka visiškai atstatyti savo fizinei ir psichologinei formai, darbingumui. Jūsų gyvenimas dabar ne tik jūsų, bet ir jūsų vaiko „rankose“. O jūsų pagrindinis uždavinys dabar yra išmaitinti krūtimi vaiką.

Dar viena problema, su kuria galite susidurti po gimdymo – draugų atšalimas, ypač jeigu jie patys neturi vaikų. Tačiau gali būti ir atvirkštinis variantas – ypač įkyrus draugų ir giminių dėmesys. Iš pradžių reikėtų apriboti lankytojų. Pageidautina, kad apie mėnesį jūsų namuose nebūtų pašalinių žmonių, išskyrus jūsų šeimos artimuosius. Pirmiausia jūs dar esate neatsigavusi po gimdymo, greitai pavargstate, todėl jums ypač reikia poilsio. Iš kitos pusės, mažyliui dar reikia laiko priprasti prie namų aplinkos, nes jis yra imlesnis infekcijai.

Jeigu praėjus kai kuriam laikui po gimdymo jūs pajusite galvos skausmus, atsiras virškinimo trakto sutrikimų, jums nuolat bus šalta – tai rodo pogimdyminį išsekimą. Dažniausiai jis atsiranda 2-3-ąjį mėnesį po gimdymo. Jeigu prie šių reiškinių dar prisideda ir dvasiniai išgyvenimai, nepasitikėjimas tuo, kad jūs gera motina, galima lengvai „įkristi“ į pogimdyminę depresiją. Tada moteris praranda motinystės džiaugsmą, nustoja rūpintis savo išore, vengia bendrauti, sunkesniais atvejais atsiranda potraukis alkoholiui, vaistams. Depresijos priežastis dažniausiai būna nuovargis, kai visi namų rūpesčiai gulasi ant moters pečių.   Todėl poilsis, pakankamas miegas – pagrindiniai jūsų geros sveikatos ir savijautos veiksniai.

4. Pogimdyminė psichozė dažniausiai atsiranda 7-21-ąją dieną po gimdymo. Esant pogimdyminei psichozei, moterys praranda kontaktą su aplinka, blogai orientuojasi. Gali jausti persekiojimo baimę, atsiranda haliucinacijos, girdi vidinius garsus, kamuoja nemiga, baimė, sąmonės aptemimai. Gali atsirasti noras nusižudyti ar nužudyti vaiką. Tokioms moterims reikalinga psichiatro pagalba. Ir kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo daugiau galimybių greičiau pasveikti.

Sutuoktiniai po gimdymo

Vyro reakcija į vaiko gimimą būna sudėtinga. Iš vienos pusės tai, be abejo, džiaugsmas. Tačiau iš kitos – pasąmonės jausmas, kad jis yra nereikalingas. Šis jausmas gali pasireikšti per dideliu dirglumu, siekiu dažniau praleisti laiką draugų kompanijoje.

Jaunas tėtis privalo prisiminti, kad jo žmonai šiuo metu daug sunkiau,  nes ant jos pečių gulasi visas rūpestis mažyliu, slegia didžiulė nervinė, fizinė ir psichologinė įtampa. Būtent šiuo metu ypač reikalinga vyro tiek fizinė, tiek ir psichologinė pagalba, moralinė parama ir meilės išreiškimas. Padėdamas žmonai buityje bei prižiūrėdamas mažylį, jaunas tėtis pats pasijaus reikalingu, stiprės šeimos ryšiai. Stebėjimai rodo, jog dvasinis artumas, tarpusavio supratimas, draugiški santykiai tarp tėvo ir vaiko lengviau formuojasi tose šeimose, kur tėtis anksti, nuo pirmų mažylio gyvenimo dienų, dalyvauja vaiko auginime. Tik nuolat bendraudamas su vaiku tėtis pajaus tėviškos meilės „skonį“.

Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo nepamirškite apsilankyti moterų konsultacijoje. Tai pogimdyminio periodo pabaiga. Visas jūsų organizmas grįžta į pradinę būseną, kuri buvo prieš pastojant.

Po gimdymo atsistatinėja oda

Oda – vienas svarbiausių mūsų kūno organų. Nėštumo metu jos vaidmuo buvo didžiulis, nes dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos ji sunaudodavo daugiau deguonies ir išskirdavo didelį kiekį kenksmingų medžiagų (toksinų). Oda palengvindavo suintensyvėjusią virškinamojo trakto ir inkstų veiklą.

Tačiau nėštumo hormonai odą smarkiai paveikė, ir dabar ji turės sugrįžti į įprastą būklę.

Kai kurios moterys pastebi, kad po nėštumo liko padidėjusi odos pigmentacija. Tai gali būti truputį patamsėjusi veido odos spalva, apgamai, strazdanos, pigmentinės dėmės. Tai – normalus reiškinys.

Pigmentacija suaktyvėjo dėl hormoninių pakitimų organizme. Paprastai pigmentinių dėmių atsiranda ant kaktos, žandų, nosies, ypačtamsiaplaukėms moterims. Dėmių gali būti daugiau, jei nėščia moteris būdavo atviroje saulėje. Po vaiko gimimo pigmentinės dėmės praeis, o kad tai vyktų sparčiau, galima naudoti specialią kosmetiką.

Sausa oda nėštumo metu tapo dar sausesnė. Išsausėjusi ji neteko drėgmės, todėl pleiskanoja, šerpetoja, niežti. Atstatyti odos drėgmės balansą padės  drėkinantys losjonai ir kremai, kuriuos reiktų naudoti reguliariai. Gali būti, jog riebią odą nėštumas išprovokavo tapti dar riebesne. Tokiu atveju reikia naudoti kremus, skirtus riebiai odai. Svarbu, kad priemonės būtų kokybiškos ir nedirgintų odos.

Tačiau viena pagrindinių odos problemų – nėštumo metu ji buvo stipriai ištempta. Neveltui nėštumo metu moterims patariama odą prižiūrėti stropiau nei įprastai. Pavyzdžiui, kasdien maudytis po dušu kūno temperatūros vandenyje, naudoti drėkinamuosius kremus, valgyti suderintą maistą, gerti daug skysčių. Jeigu oda nepakankamai elastinga, nėštumo metu gali būti atsiradę randų – strijų, dažniausiai pilvo ir šlaunų srityje. Tai visiškai nepavojingas reiškinys, tačiau be pėdsakų jis neišnyksta.

Speciali gimnastika, aktyvus gyvenimo būdas, masažai, specialūs drėkinamieji kremai padės jūsų odai vėl tapti elastingai, gražiai ir sveikai.

Akušeris Romualdas Šemeta 8*687 64757

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

 

 

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


3 − = nulis

Kitos temos: