Kepenys yra didžiausias vidaus organas, užimantis beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkaulių lanku.
Jos yra didysis organizmo filtras, reguliuoja medžiagų apykaitą, atlieka daug kitų darbų:
Valo kraują – nukenksmina organizmui pavojingus medžiagų apykaitos produktus, nuodingas ir chemines medžiagas, tarp jų ir vaistus
Gamina (sintetina) baltymus, reikalingus darniai medžiagų apykaitai ir kraujo krešėjimą reguliuojančias medžiagas
Taip pat gamina tulžį – medžiagas, kurios paruošia maisto riebalus jų skaidymui
Kaupia angliavandenių atsargas, reikalingas pastoviam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti
Kontroliuoja cholesterolio kiekį kraujyje
350 kartų per parą perfiltruoja organizme esantį kraujo kiekį
Normalią kepenų funkciją išsaugosite, jei:
Saugositės nuo užsikrėtimo kepenų uždegimą sukeliančiais virusais
Vengsite kepenims kenkiančių vaistų ir joms nuodingų kitų cheminių medžiagų, pvz.
alkoholio
Iš vaiko aplinkos pašalinsite nuodingus augalus
Vengsite riebaus, saldaus, sūraus maisto
Kokie yra kepenų pažeidimo požymiai?
Kepenys neturi skausmo receptorių (nervų galūnėlių, juntančių skausmą) ir turi gebėjimą „atsistatyti“. Todėl neinfekcinės kepenų ligos pradžioje susirgęs žmogus nieko nejaučia arba ligos požymiai yra nedideli ir netipiški vien tik kepenų ligai (silpnumas, apetito stoka, pykinimas suvalgius riebesnio maisto). Vaikas greičiau pavargsta, atsisako judrių žaidimų, tampa vangus, liūdnas. Kitaip tariant, kepenų ligos pradžioje nerandama tik jai būdingų požymių. Vėlyvomis ligos stadijomis atsiranda kartumas burnoje, ypač pavalgius riebesnio maisto, pagelsvėja oda ir gleivinės, vargina pilvo pūtimas, skausmai, sutrinka virškinimas
Kas kenkia kepenims?
Neretai kepenys pažeidžiamos ir dėl vaistų vartojimo, todėl reikia vengti be gydytojo skyrimo gydytis vaistais arba maisto papildais, vaistų duoti tik taip, kaip skyrė gydytojas. Vaikams, nepasitarus su gydytoju, negalima duoti jokių maisto papildų, atvežtų vaistažolių arbatų. Neaiškios kilmės įvairūs augaliniai maisto papildai gali sukelti ne tik kepenų pažeidimą, bet ir sunkias, net gyvybei pavojingas nepageidaujamas reakcijas
Įrodyta, kad dažnai valgant greitąjį maistą, ypač gruzdintas bulvytes, jau po mėnesio galima pastebėti kepenų funkcijos pakitimų.
Bet kokio amžiaus vaikams nerekomenduotina mėsos ir/ar kaulų sultiniai („iš kubelių“ pagamintos sriubos, sausos sriubos iš pakelių), paukštienos odelės, mėsos subproduktai, pramoniniu būdu apdorota mėsa, rūkyti ir vytinti mėsos, žuvies produktai, dažnai riebi mėsa, bet kokios rūšies įtaigiai reklamuojamos dešrelės.
Nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis (per dieną priešmokyklinio amžiaus vaikui jų užtenka išgerti 100–150 ml).
Dera vengti bet kokių produktų su natrio benzoatu (maisto priedu, žymimu E 211)
Ar vaikui reikia duoti kepenis veikiančių vaistų tam, kad pagerėtų apetitas ir pradėtų virškinti?
Ne, nes apetitas priklauso ne vien nuo kepenų veiklą gerinančių vaistų. Virškinimui gerinti duodami tik tie vaistai, kuriuos skyrė gydytojas. Karčių vaistažolių, užaugusių Lietuvoje, arbatų apetitui galima duoti neilgiau kaip 2 savaites ir po to daryti 2–3 savaičių pertrauką, ir jei jos buvo efektyvios, dar kartą gerti irgi ne ilgiau kaip 2 savaites. Apetitą gerina mėtų, melisų, ramunėlių arbatos
Ar nuo kepenų priklauso tuštinimasis?
Susirgus hepatitu A išmatos tampa šviesiai geltonos spalvos, beveik baltos. Kai kepenys yra labai pažeistos, išmatose gali atsirasti kraujo. Pastebėjus šviesiai geltonas išmatas arba kraują jose, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dėl vidurių užkietėjimo žarnyne susikaupusios toksinės (nuodingos) medžiagos įsiurbiamos į kraują, ir kepenys turi papildomai jas perdirbti – tai labai apsunkina jų darbą
Kaip nustatyti kepenų uždegimą ir jo išvengti?
Kepenų uždegimai, vadinami hepatitais, dažniausiai yra infekcinės kilmės. Juos sukelia keli skirtingi virusai. Hepatitą A sukelia hepatito A virusas, kuris plinta per nešvarias rankas ir oro lašeliniu keliu. Hepatitu A užsikrečiama geriant virusu užkrėstą nevirintą vandenį ir per maistą, buitinio kontakto metu, pvz., naudojantis tais pačiais indais ir pan. Hepatitu A dažniausiai serga vaikai. Ligos slaptasis periodas – 2–6 savaitės. Ligos požymiai: karščiavimas, silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, pageltusi oda ir akių obuoliai, šviesiai geltonos spalvos išmatos, tamsus šlapimas, sunkumo jutimas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Aptikus minėtus požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kartais hepatitas A būna be aiškiai pastebimų ligos požymių. Tokie ligoniai yra pavojingi aplinkiniams, nes artimai su jais bendraujantiems padidėja rizika užsikrėsti. Šiuo metu Lietuvoje hepatitas A suvaldytas, tačiau iki galo neišnykęs. Nuo hepatito A 95 proc. vaikų apsaugo jų paskiepijimas dviem vakcinos dozėmis.