Jei šeima neplanuoja pametinukų, po gimdymo vienas iš „galvos skausmų“ – apsisaugojimas nuo naujo nėštumo. Akušerė Agnė Škudienė keliuose žurnalo numeriuose išsamiai papasakos apie įvairius apsisaugojimo metodus. Pataria akušerė Agnė Škudienė.
Natūralus šeimos planavimas
Populiariausia natūralios gimstamumo kontrolės forma yra natūralus šeimos planavimas (NŠP). Ši praktika riboja lytinius santykius vaisingais moters gyvenimo periodais ir ją praktikuojant neleidžiama naudoti kitos kontracepcijos (pvz., prezervatyvo ar nutraukto lytinio akto potencialiai vaisingomis dienomis). Pasaulyje ši praktika dar vadinama vaisingumo pažinimu (Fertility Awareness), tačiau dažniausiai vartojamas terminas – natūralus šeimos planavimas.
Yra trys pagrindiniai NŠP tipai:
- Laktacinė amenorėja (žindymo laikotarpis)
- Kalendorinis
- Simptoterminis
Apie viską pakalbėsime plačiau.
Laktacinės amenorėjos metodas
Po gimdymo daugeliui moterų menstruacijos neatsinaujina mažiausiai du mėnesius. Jei moteris išimtinai žindo naujagimį, menstruacijos gali atsinaujinti ir daugiau nei po 12 mėn. Ši būsena, kai žindančiai moteriai nevyksta menstruacijos, vadinama laktacine amenorėja ir gali būti pritaikoma kaip natūrali kontracepcijos priemonė. Kad metodas būtų efektyvus, žindanti moteris turi žinoti kelias sąlygas:
- Po gimdymo dar nebuvo mėnesinių.
- Kūdikiui ne daugiau kaip 6 mėn.
- Kūdikis išimtinai žindomas (maitinamas tik motinos pienu, tik iš krūties, neduodant jokio papildomo maisto ar vandens).
- Žindoma ne rečiau kaip kas 4 val. dieną, nakties metu galima viena 5–6 val. pertrauka.
Įgyvendinus šias sąlygas, laktacinės amenorėjos metodas yra efektyvus kurį laiką po gimdymo. Taip pat svarbu prisiminti, kad nė vienas kontracepcijos metodas nėra 100 proc. efektyvus, išskyrus susilaikymą nuo lytinių santykių. Pirmasis „langas“ apvaisinimui atsiranda, likus maždaug porai savaičių iki pirmųjų mėnesinių, kai įvyksta ovuliacija. Ją nuspėti sudėtinga, tačiau dažnai pirmieji ciklai po gimdymo būna anovuliaciniai (nėra kiaušialąstės, kurią būtų galima apvaisinti). Vis dėlto, remiantis moksliniais duomenimis, jei šeima atitinka nurodytas sąlygas, kontraceptinis metodo aktyvumas siekia 98 proc.
Kalendorinis metodas
Kalendorinis ir simptoterminis metodai rekomenduojami daugmaž reguliarius ciklus turinčioms sveikoms moterims. Moters vaisingas laikotarpis ciklo metu priklauso nuo kiaušialąstės ir spermatozoidų „gyvenimo“ trukmės. Kiaušialąstė apvaisinta gali būti iki paros po ovuliacijos, o spermatozoidai moters kūne gali būti gyvybingi maždaug 6 paras, taigi per mėnesį moteris vaisinga yra maždaug savaitę: 5 dienas iki ovuliacijos, ovuliacijos dieną ir 1–2 dienas po ovuliacijos. Tai yra bendri metodologijos bruožai, tačiau moterys yra skirtingos, todėl naudinga šių metodų mokytis pačioms ir mokyti jaunas merginas, kad pažintumėte savo ciklą, suprastumėte, kas vyksta kūne, ir laiku pastebėtumėte ligas (policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušidės cista, endometriozė, skydliaukės patologija, gimdos kaklelio vėžys ir kt.).
Kalendorinis metodas numato vaisingų dienų tikimybę, remiantis buvusiais menstruacijų ciklais. Norint jį taikyti, rekomenduojama žymėti menstruacijų dienas kalendoriuje ar specialiose programėlėse bent 6 mėnesius, o geriau ir ilgiau. Tik tada, kai bus atsiradęs cikliškumo pojūtis ir nuojautos, galima naudotis šiuo metodu – kaip natūralia kontracepcijos priemone.
Ritmo variantas: norint apskaičiuoti galimos vaisingos fazės ilgį, iš trumpiausio pastarųjų metų ciklo, pvz., 26 d., atimame 19 dienų (maždaug 14 d. nuo ovuliacijos iki mėnesinių + 5 d., kurias gali gyvuoti spermatozoidai moters organizme), o iš ilgiausio praėjusių metų ciklo, pvz., 36 d., atimame 10 d. (minimali nevaisinga trukmė prieš menstruacijas). Vadinasi, pagal nurodytas ciklų trukmes tikėtinas vaisingas laikotarpis yra nuo 7 iki 26 einamojo ciklo dienos imtinai. Metodo kontraceptinis efektyvumas siekia 76 proc.
Standartinių dienų variantas: naudotinas, jei mėnesinių ciklas reguliarus, kintantis minimaliai, t.y. 26–32 dienos. Esant tokiam ciklui, lytiniai santykiai nerekomenduojami 8–19 ciklo dienomis imtinai. Užsienyje populiaru, laikantis šio metodo, dėvėti specialius karolius ar apyrankes (CycleBeads), kurių skirtingų spalvų karoliukai žymi vaisingas ir nevaisingas ciklo dienas. Metodo kontraceptinis efektyvumas 95 proc.
Simptoterminis metodas
Simptoterminis metodas remiasi biologiniais vaisingumo ženklais:
- Bazine kūno temperatūra
- Gimdos kaklelio gleivėmis
- Gimdos kaklelio pokyčiais (nebūtina)
Dažnai kaip pagalbinė priemonė įtraukimas ir kalendorinis metodas. 2007 m. Vokietijoje atliktas tyrimas teigia, kad metodo efektyvumas yra 99,6 proc.
Bazinė kūno temperatūra. Daugumos moterų bazinė kūno temperatūra po ovuliacijos pakyla 0,4–0,5 laipsnio ir laikosi maždaug tris dienas. Norint pastebėti šį skirtumą, temperatūrą matuoti reikia kasdien tuo pačiu metu po nakties miego. Matuojama dar neišlipus iš lovos, kasdien toje pačioje kūno vietoje (burnoje, pažastyje), tuo pačiu termometru, maždaug 5 min., priklausomai nuo termometro tipo. Jei nakties metu moteris buvo atsikėlusi, nuo atsigulimo iki temperatūros fiksavimo turi būti praėjusios ne mažiau nei 4 val., kitaip rezultatai gali būti netikslūs. Rezultatai žymimi specialioje lentelėje arba programėlėje.
Gimdos kaklelio gleivės. Kai kurios natūralaus šeimos planavimo sistemos remiasi vien gimdos kaklelio gleivių vertinimu, moterys mokomos nustatyti kokio tirštumo gleivės rodo ovuliaciją. Tokios gleivės „pagauna“ spermatozoidus ir didina pastojimo tikimybę. Gimdos kaklelio gleivės ciklo metu kinta tokia tvarka:
- Nėra gleivių arba jos lipnios
- Kreminės, losjono konsistencijos
- Skystos, vandeningos
- Tąsios, skaidrios, kiaušinio baltymo konsistencijos (vaisingos gleivės)
- Vėl nebelieka arba tampa lipnios
Gimdos kaklelio pokyčiai. Nevaisingu ciklo metu gimdos kaklelis yra santykinai žemai ir nosies kietumo. Vaisingu ovuliacijos laikotarpiu gimdos kaklelis pakyla ir tampa minkštesnis nei įprastai, panašiai kaip lūpos. Norint išmokti vertinti kaklelio pokyčius rekomenduojama jį apčiuopti kelis kartus ciklo eigoje.
Simptohormoninis metodas
Yra dar vienas – simptohormoninis – NŠP metodas, kuris susideda iš simptoterminio metodo ir hormoninio fono vertinimo (šlapimo, gleivių ir/ar seilių testai, kurie parodo vaisingas dienas). Tai dar sudėtingesnis būdas.
* Pastaba: tekste pateikiama informacija yra pažintinio pobūdžio, norint išmokti tinkamai naudotis natūralaus šeimos planavimo metodais, rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Prie lovos – termometras, pieštukas ir lentelė
Asmeninė mamos Lauros patirtis
Kai pradėjau gyventi lytinį gyvenimą ir apsilankiau pas ginekologę dėl kontracepcijos bei skausmingų menstruacijų, ji iškart skyrė kontraceptinių tablečių. Jas vartojau kelerius metus ir nesigilinau į poveikį organizmui. Kai nustojau vartoti, pastebėjau, kad ciklas yra visiškai nereguliarus, kartais mėnesinės būdavo porą kartų per mėnesį, kartais jų laukdavau tris mėnesius. Nors santykių metu visada naudodavausi kitomis kontraceptinėmis priemonėmis, laukdama mėnesinių darydavau nėštumo testus, nervindavausi, nes „o gal tai klaidingai neigiamas rezultatas?“.
Po kurio laiko sužinojau apie simptoterminį metodą ir ėmiausi jį taikyti ne kaip kontracepcijos būdą, o kaip tiesiog savo ciklo pažinimo priemonę, lytinių santykių metu visada naudodama prezervatyvą. Matavau bazinę temperatūrą ir taip sužinodavau savo ovuliacijos dieną.
Greitai supratau, kad ciklo trukmė priklauso nuo laikotarpio tarp mėnesinių pirmos dienos ir ovuliacijos ilgio, įvykus ovuliacijai (pakilus bazinei kūno temperatūrai), mėnesinės visada pasirodydavo po 14 dienų. Gyventi, kai ciklas nereguliarus, pasidarė kur kas paprasčiau! Kai pradėjome planuoti vestuves, su vyru nusprendėme, kad simptoterminį metodą naudosime kaip kontracepcijos priemonę, ir jei bus koks „netyčiukas“ – nieko tokio, nors vaikų dar neplanavome.
Taip gyvenome beveik dvejus metus, kartais sukirbėdavo abejonė, kad gal čia ne metodo efektyvumas, gal kažkuris iš mūsų nevaisingas? Tačiau, kai nusprendėme, kad jau laikas vaikams – pavyko iš pirmo karto! Taigi žinojau net tikslią pastojimo datą, kas leido numatyti tikslesnį gimdymo terminą ir nesibaiminti tariamo pernešiojimo, kuris dažniausiai būna klaidingai diagnozuojamas, jei moters ciklas nereguliarus arba ilgesnis nei 28 dienos. Vyras net juokais paburbėdavo, kad neįdomu, kad viskas taip lengvai, kad nereikia „dirbti“.
Po gimdymo ėjo išimtinio žindymo ir laktacinės amenorėjos etapas. Mėnesinės atsinaujino iškart po dukros pirmojo gimtadienio. Nors mėnesinės tapo reguliarios, šiuo metu sunku laikytis simptoterminio metodo, nes nakties metu tenka dažnai keltis prie vaikučio. Tačiau po gimdymo tapo kur kas lengviau vertinti gimdos kaklelio gleivių pokyčius, todėl daugiausiai remiuosi jais. Kai tik susireguliuos nakties miegas arba nuspręsime, kad jau laikas antram, – vėl prie lovos atsiras termometras, pieštukas ir lentelė.
„Mamos žurnalas“
