Ne vienas tėvas ar mama pandemijos laikotarpiu susidūrė su nerimą keliančiais vaikų klausimais: ar mes užsikrėsime, kas yra mirtis, ar virusas pavojingas tik tiems, kurie jau serga ir pan.
„Įvairios baimės yra 2-5 amžiaus vaikų kasdieniniai palydovai, tai normalu“, – ramina tėvus organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvesta Markuckienė.
Tačiau tėvai turi būti labai atidūs savo vaikams ir stebėti jų baimių evoliuciją, stengtis atsakyti į visus kylančius klausimus bei nuraminti.
Įveikti baimę, vaikams – natūralu
Ikimokyklinio amžiaus vaikų baimės susijusios su vaiko pažinimu ir patyrimu to, su kuo dar nebuvo susidūręs. „Plečiasi vaikų pažinimo ribos, jie kasdien susipažįsta su vis daugiau kasdienybės reiškinių, kuriuos reikia dar išmokti pavadinti, rasti jiems vietą vidiniame pasaulio žemėlapyje. Vaikai palaipsniui įgyja patirties, jog nežinoma po truputį tampa žinoma, tačiau susiduria ir su patirtimi, jog nebūtinai viską pajėgūs iki galo suprasti. O nežinomybė kelia ir smalsumą, ir baimę“, – sako psichologė. Lygiai kaip natūralu bijoti, tokio amžiaus vaikams natūralu ir įveikti baimę. Jie tai daro daugybę kartų. Tėvams svarbu atsiminti, kad baimės emocija biologiškai yra skirta apsaugoti mus nuo grėsmių, kad išliktume. Tiesą sakant, grasindami savo vaikams bausmėmis suaugusieji naudojasi tuo – sukelia baimės jausmą, norėdami išmokyti vaiką tinkamo elgesio. Tik visa bėda, jog auklėjime tas neveikia, nebent iš tikrųjų norime, kad vaikai mūsų bijotų siekdami išlikti. Na bet čia jau atskira kalba.
Taigi, grįžtant prie paties baimės jausmo, tai yra savo intensyvumu labai stipri emocija, į kurią vaiko atsakas, priklausomai nuo jo įgimtų nervų sistemos ypatumų, gali būti „bėk arba kaukis“ ar „sustink“.
Tai iliustruoja visiems mums pažįstami posakiai „lekia kaip akis išdegęs“ ar „sustingo iš baimės“.
Vaikui reikia padėti atlaikyti baimę, kad savo tempu ir būdu išmoktų su ja tvarkytis. Norime, kad mūsų vaikai būtų drąsūs, pasitikintys savimi. O drąsa – tai ne baimės nebuvimas, o kaip tik veikimas, net kai bijai.“
Bijo ir suaugusieji
Reikia pasakyti, jog neapibrėžtumas ir vaikui, ir suaugusiajam kelia nerimą ar baimę. Ypač pandemijos laikotarpiu. Vaikai perima daug nerimo, kuris iki galo nesuprantamas, kuris jaučiamas iš savo tėvų, iš giminaičių, iš aplinkos, iš bendros atmosferos, žinių per televiziją, radiją. Baimė kyla tada, kai pažintiniai gebėjimai nėra pakankami viską suprasti ar išsiaiškinti.
Suaugusieji nerimą ir baimę įveikia domėdamiesi dalyku ar reiškiniu, gaudami daugiau informacijos, ją analizuodami, pažindami, o kaip padėti vaikams? Drauge su vaikais vieną po kitos padėti išmokti valdyti baimes, jas įveikinėti. „Pasakos, skaitomos drauge su vaiku, ypač tos, kuriose yra raganų, siaubūnų, padeda jam įveikti baimės jausmus“, – tvirtina psichologė S. Markuckienė.
„Suaugusiojo balso tembras, apkabinimas, ramus buvimas kartu skaitant istoriją, leidžia vaikui saugiai bijoti. Vaikas gauna svarbią žinutę – kad savo baimės jausmą galiu atlaikyti, kad yra šalia mama ar tėtis, kuris apsaugos, išgelbės, parodys, kad jau saugu, kad jau nebėra ko bijoti. Formuojasi supratimas, kad baimės įveikiamos – galiu veikti, net jei bijau! Mama ar tėtis skaito toliau, pereina per visas baisias vietas, ir iš jų išeina, jas įveikia. Ir aš kartu! Baimės įveikimo, susigyvenimo su baimės jausmu ankstyvajame mažiuje taip ir mokomasi – per pasakas, per siaubo istorijas. Žinoma, svarbu atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsnį, į tai, ką jis pajėgus suvokti“, – sako specialistė.
Vaikai mėgsta bijoti saugiai
„Vaikai ir paaugę vienas kitam mėgsta pasakoti baisias istorijas. Vaikams patinka tas jausmas, kai bijai, bet bijai saugiai, žinodamas, kad iš tiesų tau nieko nenutiks“, – tvirtina psichologė bei primena, kad pasakos ir gimė tam, kad nuteiktų raminančiai, suteiktų optimizmo, pamokytų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Juk visais laikais visko buvo: ir džiaugsmų, ir negandų, o pasakos pabaiga „ilgai ir laimingai gyveno“ suteikia mums vilties bei žinojimą, kad viskas galų gale bus gerai.
„Net ir didžiausi siaubūnai atsitraukia, kai įveiki tam tikras užduotis; net ir sudėtingiausiose aplinkybėse visuomet atsiranda netikėtų padėjėjų; net ir kebliausios situacijos jas oriai įveikusiems, išlaikiusiems pamatines vertybes, sugebantiems išlaukti baigiasi apdovanojančiu atpildu – visos šios bazinės pasakų struktūros atsikartoja ir realiame gyvenime“, – sako specialistė.
„Pasakose įtampų yra visokių, bet jos visada baigiasi gerai. Ypač neapibrėžtoje dabartyje ir vaikams, ir suaugusiems labai reikia optimistinio patikinimo, kad viskas bus gerai. Tai padeda nusiraminti“, – sako psichologė S. Markuckienė.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ kviečia visus Lietuvos tėvus ir vaikus drauge jungtis prie akcijos „Gelbėk su pasaka“ ir padėti sunkumų patiriantiems vaikams ir šeimoms, padėti užtikrinti joms reikalingą emocinę paramą ir materialinę pagalbą. Dalinkitės savo skaitomos pasakos vaizdo ir/ar garso įrašu socialiniuose tinkluose pažymėję grotažyme #GelbėkSuPasaka ir taip paskatinkite savo draugus prisidėti prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ darbų. Taip pat galite paaukoti skurstantiems vaikams telefonu 1409 (auka 5 Eur) arba skirti norimą paramos sumą https://www.gelbekitvaikus.lt/paaukok
Aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis jungiasi prie „Gelbėkit vaikus“ akcijos „Gelbėk su pasaka“ ir dovanoja savo skaitomas Žano de Lafonteno pasakėčias. Jas išgirsite čia https://www.youtube.com/watch?v=1KD0DrFbaB0
Related Posts
