Rachitas žinomas jau labai seniai. Liga aprašyta dar pirmajame mūsų eros šimtmetyje. Ilgai ši liga buvo vadinama „angliškąja“, nes ja sirgo daug Anglijos vaikų. Angliškasis ligos pavadinimas kilęs nuo senovės anglų kalbos žodžio „wricken“ (kreivėti). Vėliau ligai sugalvotas kitas pavadinimas, kilęs nuo graikiško žodžio „rhachitis“ (stuburas).
Rachitu dažniausiai suserga vaikai nuo 2 mėnesių iki 2 metų.
Rachitu susergama, kai organizmui trūksta vitamino D. Dėl to blogiau pasisavinamos kalcio ir fosforo druskos, jos nepasiekia kaulų ir nervų sistemos.
Vitaminą D organizmas gamina odoje veikiant UTV spinduliams. Jei vaikas pakankamai būna saulėje, jo organizme pasigamina tiek vitamino D, kiek reikia. Jei saulės trūksta, trūksta ir vitamino D.
Rachitu dažniau ir sunkiau serga:
rudenį ir žiemą gimę vaikai;
neišnešioti kūdikiai;
gimę sunkesni nei 4 kg;
per pirmus tris mėnesius priaugę daug svorio;
trumpai maitinti motinos pienu;
mažai judantys;
tie, kurie auga tik patalpoje, retai būna gryname ore;
dvynukai arba antras vaikas, gimęs praėjus mažam laiko tarpui po pirmo.
Ligos požymiai
Pirmieji rachito požymiai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau tėvai jų dažniausiai nepastebi. Visiškai liga pasireiškia 3-6 mėnesių kūdikiams.
Irzlumas. Pirmiausia apie kalcio ir fosforo druskų stygių praneša nervų sistema. Vaikas pasidaro neramus, irzlus, blogiau miega, krūpčioja nuo šviesos, garso.
Prakaitas. Susirgęs rachitu vaikas labiau prakaituoja. Lipnus prakaitas erzina odą, todėl kūdikis lovoje muistosi, sukioja galvą.
Nuplikęs pakaušis. Dėl galvos sukiojimo nuplinka pakaušis.
Minkšti kaulai. Dėl reikalingų medžiagų stygiaus sutrinka kaulų mineralizacija. Tad kaulai minkštėja. Vienas rachito požymių – suminkštėję pakaušio kaulai. Dėl suminkštėjusių kaulų pasikeičia galvos, krūtinės, kojų forma. Nesėdinčiam kūdikiui deformuojasi galva, sėdinčiam – stuburas, vaikščiojančiam – kojos.
Vėliau dygsta dantys. Sergant rachitu vėluoja dantys, jie gali dygti netaisyklingai.
Užkietėję viduriai.
Suglebę raumenys.
Ką daryti, jei gydytojas nustatė rachitą
Vitamino D duokite ne mažiau ir ne daugiau, nei skyrė gydytojas. Mamos nuo pirmo vitamino D lašelio turėtų užsirašinėti, kiek ir kada jo davė. Tuomet gydytojas galės tiksliau spręsti, kiek vitamino D kūdikiui skirti.
Kuo ilgiau su vaikučiu būkite gryname ore.
Pradėkite kūdikį masažuoti.
Kad nesideformuotų galvytė, dažniau vaikutį lovoje vartykite.
Kad nesideformuotų stuburo ir kojų kaulai, neskubėkite vaiko sodinti ar statyti.
Dažnai keiskite prakaituotus drabužėlius ir patalynę.
Puoselėkite odą, nes sergančių rachitu vaikų ji yra ypač jautri (dėl prakaitavimo greičiau parausta ir iššunta).
Kasdien maudykite. Padės druskų vonios.
Ką daryti, kad nesusirgtų
Profilaktikai tinka visos išvardintos priemonės: masažas, grynas oras, geras maistas (pirmą pusmetį geriausias – mamos pienas), profilaktinė vitamino D dozė. Mūsų gydytojai pataria sveikam vaikui kasdien duoti šią dozę, kol sukaks metai, o
Vakaruose vitamino D profilaktiškai duoda vaikams net iki 7 metų.
Geriausiai vaiko organizmas pasisavina vandenyje tirpų vitaminą D3.
Vitaminas D tik vadinamas nekaltu žodžiu „vitaminas“. Iš tiesų tai yra rimtas vaistas, kurio dozę reikia atseikėti labai tiksliai. Ypač pavojinga perdozuoti. Kai vitamino D per daug, kalcio prisikaupia ne ten, kur reikia – kraujagyslėse, inkstuose. Tada vaikui užkietėja viduriai, oda tampa gelsva ir šiurkšti.
Beje, rachito profilaktika prasideda vaikeliui dar negimus – būsimoji mama turi daug būti lauke, valgyti mėsos, žuvies, varškės.
Jei negydysime
Vaiko negydant, gali deformuotis kaulai, sutrikti kvėpavimo sistemos veikla. Kadangi sergant rachitu blogėja imunitetas, vaikai greitai suserga virusinėmis ir infekcinėmis ligomis. Rachitą lydi ir mažakraujystė. Rachitą būtina gydyti vos pastebėjus.
Konsultavo ortopedė, medicinos mokslų daktarė Dalia Galvydienė
„Mamos žurnalas“
