
Raidos specialistai sako – ropojimas yra didžiulis kūdikio raidos šuolis. O tėvai šio etapo niekada nepamirš, nes ropojantis kūdikis atveria naują šeimos gyvenimo etapą, kuris vadinasi „nuo manęs nebepasislėpsite“.
Kada jis pradės ropoti?
Kūdikis pradeda ropoti, kai jo kaklo, pečių, nugaros/liemens raumenys yra tvirti, jis moka išlaikyti pusiausvyrą sėdėdamas ir žiūrėti horizontaliai. Raumenukai turi sustiprėti tiek, kad išlaikytų kūną ant rankų ir kojų. Kartu kūdikis turi išmokti taip koordinuoti galūnių judesius, kad galėtų judėti.
Gerai besivystantys kūdikiai pradeda ropoti 7–9 mėnesį. Kai kūdikis yra šiek tiek sunkesnis, nei būdinga jo amžiui, jam sunkiau įgyti judėjimo įgūdžius: ropoti, atsistoti, pradėti vaikščioti. Neišnešioti kūdikiai šiuos judėjimo įgūdžius irgi įgyja vėliau.
Kai kurie kūdikiai praleidžia ropojimo etapą – atsistoja ir įsikibę į aplinkos daiktus pradeda eiti.
Kaip padėti ropliukui?
Gulėjimas ant pilvo. Paruošti kūdikį ropojimui padeda pakankamas pilvuko laikas – laikas, kurį mažylis praleidžia gulėdamas ant pilvo. Būtent gulėdamas ant pilvo kūdikis išmoksta pakelti galvą, ją vis ilgiau pakeltą išlaikyti, pasirėmus alkūnėmis kilstelti krūtinę, vėliau, pasirėmus plaštakomis, pakelti galvą kartu su krūtine, žiūrėti horizontaliai, pasirėmus tik pilvuku, pakelti kojas, rankomis pačiupti pasiekiamą žaislą, pasiversti nuo pilvuko ant nugaros, ir atvirkščiai.
Mažiau laiko gultukuose. Besimokantis sėdėti kūdikis neturėtų daug laiko praleisti įtalpintas į gultuką, sėdėti padedančią kėdę, sūpynes. Visos išvardintos priemonės trukdo kūdikiui judėti, lavinti raumenis ir išmokti suvokti pusiausvyrą.
Laisvas buvimas ant grindų. Besimokančiam savarankiškai sėdėti kūdikiui neribokite laiko, kurį jis prakleidžia ant grindų. Laisvas buvimas ant grindų skatina kūdikį tyrinėti aplinką. Kūdikiai yra instinktyviai linkę judėti. Skatinkite kūdikį pasiekti jį sudominusį žaislą atlikus keletą judesių. Priešais padėkite žaislą ar nedūžtantį veidrodį, kuriame kūdikis pamatytų save. Visa tai jį skatins judėti – mokytis atlikti ropojimo judesius. Pasiekusiam žaislą leiskite su juo pažaisti, kol atsibos. Tai bus atlygus už pastangas.
Ant grindų neturi būti daiktų, smulkesnių kaip 4 cm.

Ropokite patys. Prie ant pilvuko gulinčio kūdikio atsigulkite taip, kad jis matytų, ką jūs darote. Rankomis atsispauskite nuo grindų pakeldami krūtinę ir per klubus kojas sulenkite taip, kad pasiremtumėte keliais. Po to pakelkite dešinę ranką ir kairę koją, pakaitomis kairę ranką ir dešinę koją – parodykite, kaip ir kokius judesius atlikdami pradedate judėti. Visus veiksmus atlikite lėtai ir pakartokite 3–4 kartus ne rečiau kaip 4 kartus per dieną.
Padėkite judėti. Kilstelėkite kūdikį laikydami už krūtinės ir pilvuko – leiskite mažajam ištiesti rankas, kojas ir jomis pasiremti. Taip prilaikydami leiskite judėti dominančio žaislo link. Kai tik pajusite, kad kūdikis pasijaučia drąsiau, mažinkite pagalbą. Kai kūdikis atsiranda keturpėsčio padėtyje, delnais prilieskite jo padus. Toks veiksmas stabilizuoja kūdikio padėtį, skatina norą atsispirti, mokytis pajudėti į priekį.
Nepersistenkite treniruodami. Mokydamasis ropoti kūdikis neturi pavargti. Naujų įgūdžių įsisavinimas jam turi sukelti džiaugsmą. Kūdikio spaudimas lavinti naujus įgūdžius, kol dar jis nėra tam pasirengęs, sulėtina mokymosi procesą.
Yra kūdikių, kurie ropojimo įgūdžių mokosi lėtai. Jie mėgsta sėdėti ir aplinką tyrinėti vizualiai ir ją liesdami rankomis, užuot daugiau dėmesio skyrę judėjimui. Kūdikiai, kaip ir suaugusieji gali turėti skirtingas nuostatas ir pomėgius.
Nupirkite judančių žaislų. Kai kūdikis pradeda ropoti, jį skatinkite judančiu žaislu – žaisliniu automobiliuku ar kitu daiktu su ratukais. Kai kūdikis priartėja prie jį sudominusio žaislo, pastarąjį patraukite – taip skatinsite mažylį judėti. Suteikite galimybę pagauti žaislą ir juo pasidžiaugti. Svarbu visada būti šalia kūdikio, kol jis mokosi ropoti ir vaikščioti.
Neklasikinis ropojimas: karys, krabas

Ne visi kūdikiai išmoksta „klasikinio ropojimo“, kai judama į priekį ir keičiama dešinė ranka ir kairė koja su kaire ranka ir dešine koja.
Kūdikis gali pradėti judėti pirmyn „kario šliaužimu“, t.y. gulėdamas ant pilvo ir į priekį save patraukdamas rankomis.
Kūdikis gali judėti ir kaip krabas – sulenkti vieną koją per kelį, o priešinga atsispirti ir taip pasislinkti į priekį.
Kūdikis taip pat gali naudoti kojas daugiau nei rankas, pakeldamas kūną, atsispirdamas kojomis ir taip slinkti į priekį.
Pasitaiko, kad kol kūdikis sugalvoja, kaip atlikti ir derinti ropojimui būtinus rankų ir kojų judesius, jis pradeda judėti ne į priekį, o atbulomis ir tik po kurio laiko pradeda judėti į priekį.
Jeigu pastebėjote, kad kūdikis bando judėti, tačiau naudojasi tik viena kūno puse, pasitarkite su gydytoju.
Ropliuko namai
Pradėję savarankiškai judėti, kūdikiai nesuvokia, ką galima liesti ir ko ne, į ką įsikibti, todėl kai kūdikis pradeda ropoti, patikrinkite visus namus, ar jie mažyliui saugūs.
Visi namuose esantys baldai turi būti stabilūs, o jų stalčiai, spintelės tokios, kad mažylis jų neatsidarytų.
Ropojančio kūdikio namuose neturi būti staltiesių, užuolaidų, kurias galima pasiekti ir patraukti.
Kūdikis neturi pasiekti jokių gėlių vazonėlių ir panašių daiktų, kuriuos būtų įmanoma pasiekti ir užsiversti.
Kūdikis neturi pasiekti trapių daiktų, kurie gali sudužti.
Kūdikis neturi patekti į laiptų aikšteles, tualetą, vonią.
Kūdikio aplinkoje neturi būti elektros laidų ir atvirų elektros lizdų.
Kūdikis neturi pasiekti namų valymo priemonių ir įvairių virtuvės rakandų.
Parengė doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai