
Vasaros ilgėja, ir dabar bene 5 mėnesius patiriame vasariškus malonumus, bet kartu ir nepatogumus.
Įgėlė bitė, kamanė, širšė ar vapsva
Atidžiai apžiūrėkite įgeltą vietą. Kamanės, širšės, vapsvos geluonies įgėlimo vietoje nepalieka.
Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį – jį ištraukite nagu ar buku peiliu. Įgeltos vietos su geluonimi nespauskite, nes taip jo nepašalinsite, bet tik į organizmą įspausite papildomą dozę nuodų. Jeigu turite, duokite išgerti vaistų, slopinančių alerginę reakciją. Ištraukę geluonį, (jei jį radote), įgeltą vietą nuplaukite vėsiu vandeniu su muilu nespaudydami. Skausmui mažinti uždėkite šaltą daiktą, pvz., vėsų stiklainį iš šaldytuvo ar ledų maišelį. Atidžiai stebėkite vaiko būklę – jeigu nelaimė ištiko iškyloje, grįžkite į namus. Greitai blogėjant vaiko būklei, nedelsdami kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą.
Nepadeda: galūnės užveržimas varžtimi, nuodų išsiurbimas iš įgėlimo žaizdelės, įpjovimas įkandimo vietoje kraujui nuleisti.
Įsisiurbė erkė
Kuo greičiau pastebėsite įsiurbusią erkę, – tuo geriau. Nedelsdami ją pašalinkite mažu pincetu, o dar geriau – specialiu traukikliu. Atsargiai – svarbu erkės nesutraiškyti. Netraukite pirštais. Suimant pirštais dažniausiai suspaudžiamas erkės kūnas (jei erkė užsikrėtusi, infekcijos sukėlėjai įspaudžiami į žaizdelę). Jei ištraukti nepavyksta, važiuokite į gydymo įstaigą. Erkės įgėlimo vietos nereikia tepti bet kokiais tepalais, kremais, nagų laku, tikintis, kad ji uždus, arba kaitinti, manant, kad ji atleis čiuptuvėlius ir bus lengviau ją pašalinti. Įrodyta, kad nuo pastarųjų priemonių erkė tik padidina savo sekreto kiekį įgėlimo vietoje, paskleidžia daugiau ligų sukėlėjų.

Vemia automobilyje
Jautrios nervų sistemos vaikai gali netoleruoti kelionės automobiliu, laivu, lėktuvu. Jeigu pastebėjote, kad vežamas vaikas išblykšta, išpila šaltas prakaitas, prasideda pykinimas, vėmimas, sutrinka judesių koordinacija, prieš kitą kelionę su vaiku atsisėskite ant galinės sėdynės ir sugalvokite užsiėmimą, kuris atitrauktų vaiko dėmesį nuo važiavimo. 1,5–2 val. prieš kelionę neduokite vaikui valgyti, ypač sunkiai virškinamo maisto, pvz., mėsos, sūrio, keptų daržovių.
Kelionėje vaiką stebėkite, tačiau neklausinėkite jo apie savijautą. Kai tik pastebite, kad kinta vaiko elgesys, sustokite, nelaukite, kol ims pykinti. 5 min. pavaikščiokite, leiskite vaikui pakvėpuoti grynu oru. Kuo dažniau stabtelsite, tuo mažesnė tikimybė, kad vaikas vems.
Automobilyje nevalgykite kvapių produktų. Jeigu vaikas nori gerti, duokite atsigerti dažnai ir po truputį.
Neprišildykite automobilio salono – grynas oras mažina pykinimo atsiradimo riziką. Turėkite vienkartinių servetėlių, maišelių, jei vis dėl to vaikas vemtų, atsarginių drabužių.
Jei plaukiate laivu, įsitaisykite apatinio denio centre, nes ten mažiausiai supa.
Vaikui, kuris netoleruoja supimo, neleiskite vienam eiti siūbuojančiais, svyruojančiais lieptais, suptis bet kokiose sūpynėse, karuselėse.
Jeigu nepadeda išvardytos priemonės, prieš kelionę duokite vaistinėse be recepto parduodamų antihistamininių vaistų arba tų, kurių rekomendavo vaiko gydytojas.
Kažkas pakliuvo į akis

Kartais vaikui į akis pakliūva dulkių, smėlio ar mažytė muselė, mažylis tampa neramus, akutės ašaroja, jis jas trina. Vaiką nuraminkite, neleiskite trinti akies, nes įtrintą krislą bus sunku pašalinti. Apžiūrėkite apatinio voko gleivinę. Vaiko paprašykite žiūrėti į viršų, tuomet voką atitraukite žemyn.
Svetimkūnį pašalinkite švaraus audinio kampučiu.
Galima svetimkūnius šalinti ir plaunant vandens srovele iš indo su snapeliu. Vandens srovelę nukreipkite nuo išorinio akies kampo (nuo smilkinio) į vidaus kampą (nosies link). Tekančiu vandeniu plauti galima tik tais atvejais, kai akis pridulkėjo, į ją pateko smėlio, žemių. Negalima plauti, jei pateko stiklo, metalo dulkių, smulkių drožlių arba nežinote, ko pateko.
Jei įstrigęs svetimkūnis, akį uždenkite taip, kad tvarstis nespaustų svetimkūnio ir skubiai vykite į ligoninę.
Perkaito
Kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 23–25ºC, nėra oro judėjimo, jokio vėjelio, kūdikiai ir maži vaikai greitai perkaista, jei jie yra per šiltai aprengti ar apkloti. Kad taip neatsitiktų, per šiltai nerenkite, net trumpam nepalikite saulės įkaitintame automobilyje, duokite pakankamai gerti. Jeigu vaikas nori bėgioti saulėtoje vietoje, pvz., pliaže, stebėkite, kad darytų pertraukėles, o jų metu pridenkite skėčiu. Leiskite vaikui žaisti su vandeniu.
Į medikus kreipkitės, jei vaikas tapo karštas, jį pykina, sunkiai orientuojasi, tapo dirglus ar, priešingai – apatiškas, mieguistas, vemia, ar atsirado nevalingų judesių (traukulių).
Susitrenkė žaisdamas

Jeigu oda nesužalota, ant sumuštos vietos tuojau uždėkite šaltą kompresą.
Šaltis mažina skausmą, tinimą, tai padeda vaikui nusiraminti. Skausmui mažinti galite duoti vienkartinę amžiui tinkamą dozę paracetamolio arba ibuprofeno. Jeigu sumušta galva ar pilvas, neduokite nuskausminamųjų, kol gydytojas neapžiūrės vaiko.
Jeigu oda prakirsta, nubrozdinta, pirmiausia žaizdą nuvalykite, nuplaukite tekančiu vandeniu, apriškite švariu tvarsčiu ir tik po to, jei šaldytuve turite ledukų, juos įdėkite į sandarų plastikinį maišelį ir uždėkite ant aprištos žaizdos. Kai sumušta koja ar ranka tinsta, ją pakelkite aukščiau.
Kuo greičiau iškvieskite greitąją medicinos pagalbą, kai sumušta, sutrenkta bet kuri galvos dalis. Ypač pavojingas yra smūgis aukščiau ausies, nes šioje vietoje gali lengvai lūžti galvos kaulai. Gydytojui parodykite, jei sumuštas veidas, akys, nosis ar po sumušimo vaikas sunkiai vaikšto, kalba nerišliai arba jam nebūdingai, blogai mato, yra sudirgęs arba vangus, mieguistas, abejingas aplinkai. Medikų apžiūros reikia, kai stipriai sutrenktas pilvas, po traumos tinsta bet kuris sąnarys, po traumos vaikas raiškiai šlubčioja arba galūnė įgavo neįprastą formą, po sumušimo pradėjo pykinti, atsirado vėmimas, pakilo temperatūra.
Pasitempė koją
Patempimas (nikstelėjimas) – sąnario, raumenų, sausgyslių ir raiščių sužalojimas atsiranda po staigaus judesio, pvz., netikėtai griūnant. Skausmas, patinimas dėl kraujo išsiliejimo, mėlynė sumažės, kai vaikui neleisite judinti sužalotos kojos ar plaštakos, nes bet koks judesys stiprina skausmą. Jeigu įmanoma, nedelsdami ant pažeistos vietos uždėkite šaltą kompresą – tai sumažins skausmą ir tinimą. Šaltą kompresą laikykite ne trumpiau kaip 30 minučių, per tą laiką pakeiskite kelis kartus. Pažeistą vietą apriškite taip, kad ji nejudėtų. Tai padaryti būtina, nes kuo mažiau judės, tuo mažiau kentės pažeisti raumenys ir raiščiai. Pakelkite sužeistą vietą aukščiau širdies (gulint), pvz., koją ar ranką galima padėti ant kelių pagalvių. Pasikonsultuokite, jei įmanoma, su vaikų ortopedu traumatologu, nes patempimą būtina atskirti nuo lūžio, o tai gali padaryti tik gydytojas.
Dehidratavo

Kai oro temperatūra 20ºC ir daugiau, žaidžiant bet kokius judrius žaidimus jau po 15–20 min. organizme pradeda mažėti skysčių, kurių reikia normaliai savijautai palaikyti. Kai kūnas praranda tam tikrą skysčių ir druskų kiekį, ir tai nėra greitai papildoma, organizmas ima „džiūti“, sutrinka jo normali gyvybinė veikla.
Kad taip neatsitiktų, judriam vaikui kelis kartus per valandą pasiūlykite atsigerti mažai mineralizuoto natūralaus mineralinio vandens. Maži vaikai ne visuomet pasako, kad nori gerti, – jie tampa irzlesni arba apatiškesni, prašosi ant rankų, nori, kad juos paneštų. Tik 4 metų ir vyresni pasako, kad nori gerti arba patys siekia atsigerti.
Kai negauna atsigerti, vieni vaikai tampa irzlūs, dirglūs, kiti – apatiški, pavargę, kai kurie pasako, kad silpna, svaigsta galva, ją skauda, džiūsta burna ir liežuvis. Pažiūrėjus į vaiką, pastebima, kad jis nelinksmas, apsiblausęs, pavargęs, lūpos sausos, akys lyg įdubusios. Jeigu vaikui sunku įpiršti nesaldinto vandens, tai jį pasaldinkite. Galima duoti sulčių ir natūralaus mineralinio be angliarūgšties vandens santykiu 1:3. Netektiems skysčiams papildyti netinka pienas, jogurtas.
Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“