Beveik kiekvienas prisimena tą jausmą mokykloje: skubi kelti ranką, kad atsakytum į mokytojo(-s) užduotą klausimą, arba tavo akys lieka nuleistos į grindis. Ir ne dėl to, kad nežinai atsakymo. Dažniausiai todėl, kad nesi tikras, kaip į tave reaguos klasė. Ar kas nors nepašieps, ar mokytoja(-s) supras, ar apskritai čia – tavo vieta?
Naujausi tyrimai rodo, kad dar svarbiau nei pažymiai mokykloje – mokinių savijauta. Jei mokinys jaučiasi saugus, jis labiau pasitiki savimi, lengviau įsitraukia į mokymąsi ir geriau jaučiasi kasdienybėje. Visgi mokykla gali būti ir vieta, kurioje išmokstama tylėti. Būtent šį, dažnai nepastebimą, bet esminį skirtumą nagrinėja Mykolo Romerio universitete vykdomo Ekscelencijos projekto* „Mokinio saugumo jausmas mokymosi pasiekimų kontekste“ (SOS) komanda, vadovaujama prof. dr. Romo Prakapo.
Mokslininkai 2026 m. pradžioje tyrimo rezultatus pristatė tarptautinėje ICSEI (International Congress for School Effectiveness and Improvement) konferencijoje, kurioje kasmet susiburia švietimo tyrėjai iš viso pasaulio. SoS tyrimas atskleidė, kad mokinio saugumo jausmas mokykloje nėra tik emocinis fonas. Tai veiksnys, galintis keisti visą mokymosi patirtį.
Saugumas – ne tik spynos ir kameros
Kalbant apie saugumą mokykloje dažnai galvojama apie fizinę apsaugą: ar nėra smurto, ar saugi aplinka. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad ne mažiau svarbus yra emocinis ir socialinis saugumas.
Analizuodami daugiau nei 600 tūkstančių penkiolikmečių iš 80 šalių duomenis, tyrėjai pastebėjo aiškų dėsningumą: mokinius galima suskirstyti į dvi grupes, kurios labiausiai skiriasi ne akademiniais rezultatais, o emocine ir socialine patirtimi mokykloje. Doc. dr. Jolita Dudaitė teigia, kad tie, kurie jaučiasi saugūs mokykloje, patiria ją kaip palaikančią aplinką. Tuo tarpu nesaugiai besijaučiantys mokiniai dažniau išgyvena vienatvę ir įtampą, patiria patyčias, jaučia mažesnį pasitenkinimą kasdienybe, sunkiau susidoroja su stresu ir rečiau jaučia ryšį su mokytojais bei mokykla.
Tai rodo, kad saugumas mokykloje kuriamas ne vien taisyklėmis ar infrastruktūra, bet pirmiausia kasdieniais santykiais su mokytojais ir bendraamžiais.
Sakykime, mokytojui paklausus, kaip sekasi, Matas pasakoja noriai, o Austėja tik gūžteli pečiais – ji nėra tikra, ar kam nors iš tiesų rūpi jos atsakymas.
Mokymasis kenčia, bet ne ambicijos
Mokslininkai pastebi, kad nesaugiai besijaučiantys mokiniai dažnai turi panašių ateities planų kaip ir jų bendraamžiai. Visgi jų kasdienė patirtis mokykloje yra sudėtingesnė. Jie dažniau praleidžia pamokas, vėluoja ar atsitraukia nuo aktyvaus dalyvavimo.
Kai mokinys jaučiasi saugus, jis drįsta bandyti, net ir klysti. Kai nesaugus, svarbiausiu tikslu tampa nemalonių patirčių vengimas.
Įsivaizduokime rytą prieš kontrolinį. Matas nerimauja dėl užduočių, tuo tarpu Austėja nerimauja dėl pertraukos, kai vienoje vietoje susiburia didelė dalis mokyklos bendruomenės.
Šis skirtumas – tarp nerimo dėl užduoties ir nerimo dėl aplinkos – yra esminis, pažymi doc. dr. J. Dudaitė. Jis padeda suprasti, kodėl saugumo jausmas tampa nematomu, bet labai svarbiu mokymosi pasiekimų pagrindu.
Mokyklos atsidūrė ir geopolitinių įtampų epicentre
ICSEI konferencijoje pristatytas ir antrasis tyrimas, nagrinėjęs, kaip geopolitinė situacija paveikė mokinių saugumo jausmą Lietuvoje ir Lenkijoje. Karas Ukrainoje atnešė naujų iššūkių. Į mokyklas atvyko tūkstančiai karo pabėgėlių, o mokyklos tapo vieta, kurioje jie siekia atkurti saugumo jausmą.
Vis dėlto kalbos barjerai apsunkino mokinių integraciją, kai kur kilo įtampa tarp skirtingų tautybių mokinių, o mokytojams teko papildomas emocinis krūvis. Dažnai trūko sisteminės psichologinės ir institucinės paramos. Tai parodė, kad mokyklos atsidūrė krizės valdymo priešakyje.
Prof. dr. Jolanta Urbanovič pabrėžia, kad mokytojų vaidmuo šiandien yra ypač svarbus. Jie tampa pagrindiniais saugumo kūrėjais mokykloje. Mokytojų palaikymas, gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstą aplinką ir padėti mokiniams jaustis priimtiems yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių savijautą. Tačiau tam būtina ir sisteminė parama: psichologinė pagalba, metodinės priemonės ir nuosekli švietimo politika.
Saugumas – būtina kokybiško ugdymo sąlyga
Tyrimų rezultatai leidžia pažvelgti į mokymosi pasiekimus iš naujos perspektyvos. Jie rodo, kad už akademinių rezultatų slypi kasdienė mokinio patirtis mokykloje: ar jis jaučiasi matomas, priimtas ir saugus. Ši patirtis lemia ne tik tai, kaip mokinys jaučiasi, bet ir tai, kiek jis drįsta įsitraukti į mokymosi procesą.
Tai reiškia, kad puoselėjant mokyklą neužtenka rūpintis vien mokymo programomis ar rezultatais. Prof. dr. R.Prakapas pažymi, kad ne mažiau svarbu kurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi saugus, priimtas ir palaikomas.
Būtent šį nematomą, bet esminį mokymosi aspektą siekia geriau suprasti Mykolo Romerio universitete vykdomo projekto mokslininkai. Tyrimų rezultatų sklaida svarbi siekiant geriau suprasti, kas iš tiesų lemia mokinio santykį su mokykla. Nes mokymasis prasideda ne nuo pažymio, o nuo jausmo, kad šioje erdvėje tau yra vietos.
*Įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
