Net ir ramiausia mama gali prieiti nervų ribą, kai pyktis per kraštus išsilieja rėkimu.
Daugeliui pažįstama banali istorija: vakaras, laikas miegoti, o vaikai net nesiruošia eiti į lovas. Vienas negali atitraukti akių nuo televizoriaus, kitas – nuo kompiuterio, o mažoji zirzia, kad ji visiškai nepavargusi. Mama ramiai pasako, kad metas miegoti, bet vaikai, atrodo, nieko negirdi arba nenori girdėti. Pakeltu tonu, įsisprendusi rankas į šonus, mama šūkteli dar kartą. Galų gale visiškai netekusi kantrybės ji pradeda rėkti, kad jei vaikai per dvi minutes negulės lovose, visą savaitę negalės žiūrėti televizoriaus, žaisti kompiuteriu ir eiti į lauką. Po kelių minučių mama suvokia, kad ją pačią išgąsdino tas šaukimas. Kaip susivaldyti?
Tėvai šaukia ant vaikų, kai neranda kitų būdų su jais susitarti. Atrodo, visiems aišku, kad šaukimas nieko nepadės, tačiau niekaip negalime sukontroliuoti savęs ir dažniausiai tik dar pabloginame ir taip jau ne kokią situaciją.
Ar atpažįstate save?
Štai keletas kritinių situacijų, kurios mamas visame pasaulyje vienodai veda iš proto.
Rytas, niekas nieko nespėja
Rytas, mama kelia vaikus į darželį. Nors žadintuvas nuskamba laiku, ir pusryčiai garuoja ant stalo, vaikai vis tiek pavėluoja į darželį, o mama – į darbą. Mažieji ilgai stumdosi vonioje, niekas nenori pusryčiauti, kažkuris niekaip negali užsirišti batų, kažkas paliko pirštines ant stalo. Pamažu mama netenka kantrybės ir pradeda rėkti.
Ką daryti?
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl vaikai ryte tokie lėti ir išgvėrę. Gal jie nepailsėję, nes per mažai miegoję, gal vaikus blaško įjungtas televizorius su rytiniais filmais vaikams, o gal vaikai tiesiog yra lėto būdo (tada pažadinkite 15 minučių anksčiau).
Reikėtų pabandyti su vaikais tartis vakare, išaiškinti, kad knygos turėtų būti sukrauti iš vakaro, drabužius irgi patogiau susiruošti iš anksto, nei ryte apgraibomis ieškoti švarių pėdkelnių.
Verta į rytinį chaosą pabandyti pažiūrėti paprasčiau, stengtis nesusierzinti. Galima vaikams padėti užsirišti batus, susirinkti kuprines – fizinis veiksmas atitolins beprotišką rėkavimą.
***
Iškraustyta rankinė
Mama grįžta iš darbo namo. Dviejų metukų dukrelė meiliai prisiglaudžia išsiilgusi po dienos nesimatymo. Tačiau jau po 5 minučių mama rėkia ant to mielo vaiko, kuris išneršia rankinę, ieškodamas skanumyno. Visi rankinėje esantys daiktai mėtosi ant žemės. Į klausimą, kodėl ji taip padarė, mama nesulaukia jokio atsakymo, nes vaikas ir pats nežino, kodėl.
Ką daryti?
Puikiai suprantate, kad toks elgesys būdingas 2 metų vaikui, tačiau po darbo būnate tokia išsisėmus, kad nelieka jėgų nei kovoti su vaiku, nei papildomam darbeliui, kaip surinkti tuos daiktus. Geriausia būtų jau pakeliui namo šiek tiek atsipalaiduoti, pasistengti užmiršti gal nelabai sėkmingą dieną darbe. Automobilyje paklausykite mėgstamos muzikos ar trumpai paplepėkite su draugute telefonu. Svarbiausia pasisemti nors kiek gerų emocijų, tada ir namie bus lengviau. Jei namie randate netvarką, nepulkite iškart visko tvarkyti. Išsimaudykite po dušu ar šiaip 15 minučių pasėdėkite ant sofos ir pabendraukite su vaiku. Susitvarkyti bus galima ir vėliau, emocijoms šiek tiek aprimus.
***
Lentynų kraustymas parduotuvėje
Su judriais vaikais parduotuvėje galva įsiskausta per kelias minutes. Mama net nepastebi, kaip pradeda šaukti. Vienas vaikas traukia saldainių dėžutę iš lentynos, antras dingsta iš jūsų akių. Galų gale abu susipeša prie parduotuvės kasų, o paskui piktai grumdosi ant galinės automobilio sėdynės.
Ką daryti?
Problema gali slypėti visai ne vaikuose – gal per daug iš jų reikalaujate ir tikitės, kad jie elgsis kaip rimti suaugę žmonės. Jei norite, kad vaikai klausytų, turite nenuolaidžiauti. Jei vaikai pešasi ir neklauso jūsų prašymų, griežtai pasakykite, kad nepirksite skanėstų ir tą vakarą neleiskite žiūrėti televizoriaus. Skamba gana drastiškai, tačiau tai vienas iš būdų jums nešaukti, o vaikams suprasti, kad reikia jūsų klausyti.
***
Triukšmas vaikų kambaryje
Vakaras, mama gulite lovoje ir skaitote knygą. Vaikų kambaryje – baisus triukšmas ir brazdėjimas. Nors jau 22 valanda, už sienos trinksi ir bumpsi.
Trūksta kantrybė ir nors mama visą dieną nepratarė nei vieno blogo žodžio, dabar nebesusilaiko ir pravėrusi duris aprėkia vaikus.
Ką daryti?
Pabandykite prisiminti, kaip patys elgdavotės vaikystėje, kai su broliu ar seserimi įsiropšdavote į lovas, vienas kitą gąsdindavote, mėtydavotės pagalvėmis ir juokdavotės iš tokių dalykų, kurie šiaip visai nejuokingi. Įsismarkavusius vaikus nuraminti sudėtinga. Vietoj rėkavimo, pasakykite vaikams, kad po 10 minučių nebūtų nei garso. Paaiškinkite, kad ir jie turi ilsėtis, ir jūs. Prieš miegą stenkitės atsipalaiduoti.
Pabandykite, tikrai pastebėsite, kad rėkaujate mažiau. Sėkmės.
„Mamos žurnalas“
