Pasiryžę tapti tėvais, mintyse pasirašome kontraktą dėl nenutrūkstamų investicijų. Kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo mažiau sureikšminamos investicijos į maistą, drabužius, vaistus ar kitas tiesiog „išgyvenimo“ sritis, o didžiausia tėvų atsakomybe laikoma investicija į vaiko išsilavinimą.
Padiskutuoti šia tema pakvietėme „Saulės“ privačios gimnazijos direktorę ir steigėją Ireną Baranauskienę.
Ar kiekvienam vaikui reikia oskfordų ir kembridžų?
„Saulės“ privati gimnazija kitais metais švęs 30 metų jubiliejų. Šis trijų dešimtmečių kelias niekada nesidriekė plokštuma, o vis kilo aukštyn. Šiandien „Saulės“ gimnazija užaugusi iki pasaulinio lygio standartų, o kai kuriose srityse juos lenkia. Patekti į šią gimnaziją, kurioje vaikai mokosi nuo parengiamosios iki 12 klasės, nėra lengva, dažniausiai vietos užpildytos. Šios gimnazijos vaikai nuo pirmųjų klasių būna taip sumaniai įvedami į mokymąsi, kad paskui tai daro mėgaudamiesi, o baigę gimnaziją toliau studijuoja geriausiose Lietuvos ir pasaulio aukštosiose mokyklose.
Todėl drąsiai kalbiname gimnazijos steigėją Ireną Baranauskienę, nes ji tikrai žino, kas apskritai yra „geras išsilavinimas“? Kam taip iš anksto jaudintis dėl vaiko būsimos profesijos, jeigu jis dar tik mokosi rašyti? Ar kiekvienam vaikui reikia oskfordų ir kembridžų? Klausimų galybė, ir jie kyla jau darželinukų tėvams.
Ar lietuvių vaikai gerai išsilavinę
Kad tėvams kuo toliau, tuo labiau rūpi vaiko išsilavinimas, atskleidžia statistika. Didėja privataus mokslo paklausa, o tai rodo, kad tėvai ieško kokybės. O kaip mūsų vaikų žinios vertinamos pasauliniame kontekste?
Irena Baranauskienė sako: „Tarptautiniai mokinių žinių ir gebėjimų tyrimai (PISA) Lietuvos vaikų gebėjimus vertina vidutiniškai. Vadinasi, savo vaikams planuojame vidutinišką ateitį. Vidutinių gebėjimų mokiniai staiga netaps prestižinių universitetų studentais ar patrauklias darbo sąlygas siūlančių įmonių darbuotojais.
Mokinių žinios ir gebėjimai tarptautiniuose tyrimuose vertinami 6 lygiais. Kiekvienos šalies, kiekvienos mokyklos siekiamybė turėti kuo daugiau 5–6 lygmens gebėjimų mokinių. Todėl valstybės, kurios gali pasigirti turinčios gana stiprias švietimo sistemas, orientuojasi į ateitį ir savo ugdymo programas atnaujina tuo, kas bus svarbu ateityje“.
Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas
Lietuvos švietimo sistema šiuo metu nukreipta į vaiko kūrybiškumo ir kritinio mąstymo auginimą. Tai laikoma prioritetiniais gebėjimais, jie numatyti Pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ kaip svarbiausi dalykai, į kuriuos būtina orientuoti švietimo sistemą. Šį strategija sukurta 2012 metais, ji nubrėžė Lietuvos raidos viziją dvidešimčiai metų į ateitį, o vadinosi „Lietuva – sumani šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“.
„Dabar jau 2023 m., tačiau minėti tarptautiniai mokinių gebėjimų tyrimai (PISA), kuriuose tikrinama, kaip mokiniai geba kūrybiškai pritaikyti turimas žinias, nerodo, kad Lietuvos pasiekimai smarkiai gerėtų. Negana to, Europos Komisijos atliekamos apklausos rodo, kad Lietuvos darbdaviai (ypač tarptautinių įmonių) neranda tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, gebančių dirbti komandose ir darbines funkcijas atlikti kūrybiškai. Pasigenda darbdaviai ir darbuotojų motyvacijos bei užsispyrimo siekti geresnių rezultatų bei nuolat mokytis“, – sako Irena Baranauskienė.
Išvada – kažkas mūsų švietimo sistemoje neveikia. Mokiniai per 10 metų nuo Pažangos strategijos sukūrimo netapo nei kūrybiškesni, nei labiau kritiškai mąstantys. Pasak pašnekovės, pagal kūrybiškumo indeksą lietuviai Europos Sąjungoje užima 21 vietą! Tikrai nedaug liko iki paskutinės vietos.
Unikalus mokymosi būdas
Vis dėlto yra ir metodikų, ir taktikų, ir praktikų – kaip vaiką paruošti ateities iššūkiams – išmokyti kritiškai bei kūrybiškai mąstyti.
„Mes „Saulės“ gimnazijoje jau prieš 10 metų pradėjome personalizuotą ugdymą, skirdami didelį dėmesį vaiko savianalizei. Ugdymo procesas gerokai pasikeitė. Dabar vaikai mokosi iš daugybės šaltinių įvairiomis formomis. Mokymosi turinys grindžiamas problemomis, kurias norėdamas išspręsti, mokinys turi pasitelkti visas savo turimas žinias ir kompetencijas. Džiugu, kad dauguma tėvų, kurių vaikai pas mus mokosi, tikisi ne dešimtukų, bet kad bus profesionaliai įžiūrėtos visos vaiko galimybės.
Kad įdiegtume personalizuotą ugdymą, žinių perdavimą keitėme patyriminiu mokymusi. Mokiniai mokosi tirdami, siedami žinias su realiu gyvenimu. Ir visada patys atsako į klausimą „O kam man to reikia?“ Savo vaikus mokome, kad žinios svarbu, bet dar svarbiau įgyti svarbiausias kompetencijas, kurios dabar jau būtinos norint pretenduoti į gerą darbo vietą. Tai – gebėjimas analizuoti, tirti ir pasiūlyti geriausius sprendimus, greitai ir kūrybiškai spręsti problemas, gebėti apdoroti didelius informacijos kiekius.
Nė vienas mūsų mokinys negali būti gyvenime vidutiniokas. Brandos atestatą gaunantis abiturientas „Saulės“ gimnaziją palieka būdamas brandus, turėdamas aiškius tikslus ir lūkesčius dėl ateities, pasiryžęs atsakingai kurti savo ir savo šalies gyvenimą“, – dalinasi gimnazijos direktorė.
Ne moksliukas, o mąstantis
Pastaruoju metu vis garsiau diskutuojama, kad reikia dar labiau ankstinti mokymosi amžių. Šabloninis „nuo 7 metų į pirmą klasę“ jau atgyveno, vaikai mokosi parengiamosiose klasėse nuo 5–6 metų. Pasaulinė patirtis – „pre-school“ etapas, kur vaikai ugdomi nuo 3 iki 5 metų. Tai kur kas daugiau, nei dabar siūlo darželiai.
„Vaikai į ugdymo įstaigas būtinai turėtų ateiti nuo 3 metų. Jei neskirsime dėmesio ankstyvam vaikų ugdymui, užprogramuosime, kad jie tikrai pavėluos į konkurencingos aplinkos traukinį. Mūsų gimnazijoje ir šešiametis, ir aštuoniolikmetis kelia sau – pagal amžių – ambicingus tikslus. Daug mūsų moksleivių stoja į prestižinius pasaulio universitetus – tai rodo gimnazijos patikimumą, konkurencingumą. Ir svarbiausia – ne tik įstoja, bet ir sėkmingai juos baigia ir grįžta į Lietuvą. Per visus mokyklos gyvavimo metus nebuvo nė vieno, kuris neįstotų ar įstojęs mokslus mestų. Tai didelis laimėjimas mums visiems, nes galime džiaugtis, kad gimnaziją baigia brandi asmenybė“, – sako Irena Baranauskienė.
Gairės apie sėkmingą ugdymą, kurių laikomasi „Saulės“ privačioje gimnazijoje
Vienas esminių dalykų – sukurti tokią atmosferą, kurioje mokytis ir dirbti būtų gera, įdomu.
Mokinių ir mokytojų santykiai tiesiog privalo būti geri! Mokyklos atmosfera lemia mokinio asmeninę pažangą.
Tėvai privalo nuolat domėtis vaiko laimėjimais ir palaikyti gerus santykius su vaiko pedagogais, kad nebūtų dvigubų standartų mokykloje ir namuose.
Mūsų gimnazija aklai neseka kokios nors užsienio šalies švietimo sistema –orientuojamės į tai, ko iš abituriento reikalauja aukščiausio lygio universitetai. Parengiame vaikus būti konkurencingais pasauliniame kontekste.
Karjeros planavimas vyksta mokykloje nuo pirmų klasių, todėl mūsų abiturientai renkasi profesijas jau gana gerai žinodami, ko jie nori gyvenime.
Mes nesakome, kad mokslas bus ištisa šventė. Tai bus rimtas, bet įdomus darbas, kurį, sąžiningai ir kantriai atlikus, po 12 metų mūsų vaikai turės kur kas daugiau galimybių rinktis nei tie, kurie manė, kad sunkus darbas – nepatrauklus.
Reikia sukaupti tam tikrą žinių bazę, kad atsirastų galimybė ugdyti žmogaus kritinį mąstymą. Todėl pasakymas „viską galima rasti internete“ mums netinka.
Vaikus išmokome mokymosi strategijų, kurių jiems reikės toliau gyvenime. Juk kiekvienas iš mūsų informaciją priimame skirtingai – vienam užtenka paskaityti, kitam reikia nubraižyti lentoje.
Mokslo rezultatai yra ne viskas. Neturėdamas tinkamo vertybinio pagrindo, būdamas emociškai nebrandus, neišlavinto emocinio intelekto, žmogus iki galo savęs nerealizuos. Būtina nuo mažens lavinti šių savybių visumą. Tai mes akcentuojame savo gimnazijoje.
Pateikiame šiek tiek „Saulės“ privačios gimnazijos istorijos
- 1994 m. įkurta „Nykštuko“ pradinė mokykla. Tai buvo Visos dienos mokykla. Tokia mokykla dabar kuriama visoje Lietuvoje.
- 1994 m. anglų kalbą pradėta mokyti nuo 6 metų. Tuo metu tai buvo naujovė. Dabar visi Lietuvos pradinukai mokomi užsienio kalbos.
- 1994 m. pradinėje mokykloje įvesta dalykinė sistema. Šiuo metu tik pavienėse pradinėse mokyklose visus dalykus moko vienas mokytojas.
- 1995 m. sukurta informacinių technologijų mokymo programa ir pradėtas šio dalyko dėstymas pradinėje mokykloje.
- 1998 m. „Nykštuko“ pradinė mokykla išaugo į „Saulės“ pagrindinę mokyklą.
- 1999 m. įvesti privalomi ilgalaikiai praktiniai tiriamieji darbai, parengta tokių darbų atlikimo, aprašymo ir pristatymo metodika.
- 1999 m. papildyta antrosios užsienio kalbos valstybinė programa ir paankstintas jos mokymas. Tokia galimybe jau naudojasi ir kitos Lietuvos mokyklos.
- 2000 m. įvesta mokinio konsultavimo praktika šalia pamokinio ugdymo.
- 2000 m. pradėtas nuoseklus papildomas gabių mokinių ugdymas, prieš tai išanalizavus Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio patirtį.
- 2002 m. „Saulės“ pagrindinė mokykla pakviesta į Europos privačių mokyklų asociaciją.
- 2004 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas suteikė teisę teikti vidurinį išsilavinimą.
- 2005 m. surengta tarptautinė ECNAIS konferencija Vilniuje.
- 2009 m. išorės auditas aukštai įvertino ugdymo kokybę. Unikaliu pasiekimu auditoriai pripažino realų mokyklos gebėjimą užtikrinti mokinių fizinį ir psichologinį saugumą, mokinių vertybinių nuostatų puoselėjimą, lankstų aktualaus ugdymo turinio pateikimą bei gebėjimą ugdymo procese atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius.
- 2010 m. po akreditacijos mokykla tapo gimnazija.
- 2014 m. gimnazijoje įsitvirtino personalizuotas ugdymas ir individualios mokinio pažangos stebėsena. Gimnazijos specialistai sukūrė tokio ugdymo metodologiją.
- 2014 m. gimnazijos pedagogų komanda pradėjo kurti integruotas mokinių veiklos programas užsienio mokslo centruose ir didžiuosiuose Europos muziejuose.
- 2015 m. į valstybinius ugdymo planus buvo įtraukti „Saulės“ privačios gimnazijos praktikoje patikrinti teiginiai.
- 2016 m. sukurta ir pradėta nuosekliai vykdyti gimnazijos individuali integruota STEAM programa 1–12 klasėms.
- 2014-2018 m. sukaupta patirtis išleista trimis knygomis, kurios nemokamai dalijamos parodose, renginiuose.
Parengė Neila Ramoškienė, daugiau informacijos https://saulevilnius.lt/
