Daug kas mano, kad klubo sąnario problemos – tai sportininkų ar vyresnio amžiaus žmonių rūpestis. Visgi, realybė kita. Vis daugiau 25–45 metų dirbančiųjų biuruose skundžiasi maudžiančiu, traukiančiu ar net aštriu klubo skausmu.
Paradoksas paprastas – nesportuojame, bet vis tiek perkrauname klubo sąnarį.
Ilgalaikis sėdėjimas keičia klubo biomechaniką.
Klubas didžiąją dienos dalį būna sulenktoje padėtyje, todėl:
- trumpėja klubiniai lenkiamieji raumenys;
- silpnėja sėdmenų raumenys;
- sutrinka dubens stabilumas;
- didėja spaudimas sąnario struktūroms.
Rezultatas – skausmas, kuris iš pradžių juntamas tik po darbo dienos, vėliau tampa nuolatiniu.
Kodėl skausmas atsiranda būtent klube?
Kai sėdime, sėdmenys praktiškai „išjungiami“. Jie silpnėja. Tuo metu klubiniai lenkiamieji tampa įtempti ir trumpi. Atsiranda traukimo jausmas kirkšnyje ar šlaunyje.
Ilgalaikė netaisyklinga laikysena keičia sąnario apkrovos kampą. Ilgainiui tai gali lemti mikrotraumas, kurios progresuoja. Net ir be sportinių traumų, dėl trinties ar disbalanso gali vystytis lėtinis dirginimas.
Kada tai jau nebe „tik sėdėjimas“?
World Health Organization atskleidžia, jog daugiau nei 27 % pasaulio suaugusiųjų yra fiziškai neaktyvūs. Tai reiškia, kad daugiau nei ketvirtadalis žmonių kasdien patiria ilgalaikį sėdėjimo poveikį organizmui.
Tuo tarpu Eurostat duomenimis, biuro darbuotojai Europoje vidutiniškai praleidžia sėdėdami daugiau nei 7–9 valandas per dieną. Toks laikas laikomas reikšmingu rizikos veiksniu ne tik širdies ir kraujagyslių ligoms, bet ir raumenų–skeleto sistemai.
Svarbu suprasti, kad klubo sąnarys nėra sukurtas ilgalaikei imobilizacijai. Jis sukurtas judėjimui.
Jei skausmas:
- tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius,
- sustiprėja naktimis,
- plinta į kirkšnį ar šlaunį,
- riboja judesių amplitudę –
galima įtarti struktūrinius pažeidimus.
Tokiais atvejais gydytojai vis dažniau renkasi minimaliai invazyvius sprendimus, pavyzdžiui, aktualūs tampa artroskopiniai implantai, kurie leidžia atkurti sąnario stabilumą ir sumažinti trintį.
Svarbu akcentuoti, kad tai nėra „senjorų operacija“. Šiandien tokios procedūros dažnai atliekamos 30–45 metų aktyviems žmonėms, kurie nori grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Sėdimo darbo mitas: „Aš juk neapkraunu klubo“
Didžiausia klaida yra manyti, kad tik bėgimas ar svorių kilnojimas žaloja sąnarį.
Iš tiesų:
- statinė padėtis ilgiau nei 30–40 minučių be pertraukos jau sukelia kraujotakos pokyčius;
- silpni sėdmenys padidina apkrovą klubo sąnariui net vaikštant;
- bloga laikysena keičia visą kūno biomechaninę grandinę.
Kitaip tariant, nejudėjimas taip pat yra apkrova.
Ką galite padaryti?
The Lancet tyrime aprašoma, jog fizinis neaktyvumas yra susijęs su padidėjusia raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų rizika, o ilgesnis nei 8 val. sėdėjimas per dieną reikšmingai didina lėtinio skausmo tikimybę. Tai reiškia, kad net ir nesportuojant, ilgalaikė statinė padėtis tampa biomechaniniu rizikos veiksniu klubui.
Vizuale parodomas skirtumas tarp sveiko klubo sąnario ir osteoartrito pažeisto klubo.
- Kairėje pusėje matomas normalus sąnarys – kremzlė lygi ir vientisa, šlaunikaulio galva bei gūžduobė pasidengusios glotniu paviršiumi, o sąnarinis tarpas išlaikytas. Toks sąnarys juda sklandžiai, trintis minimali, apkrova paskirstoma tolygiai, todėl judesiai išlieka laisvi ir neskausmingi.
- Dešinėje pusėje vaizduojamas klubo sąnarys su osteoartritu. Matyti šiurkštus, pakitęs kaulo paviršius, nusidėvėjusi ir suplonėjusi kremzlė bei susiaurėjęs sąnarinis tarpas. Būtent šie pakitimai lemia padidėjusią trintį, skausmą judant, sustingimą ir progresuojančius uždegiminius procesus. Siaurėjantis sąnarinis tarpas yra vienas pagrindinių radiologinių artrozės požymių ir rodo, kad sąnario amortizacinė funkcija silpnėja.
Kol struktūriniai pakitimai nėra pažengę, svarbu įvertinti kasdienius įpročius. Ilgalaikis sėdėjimas, silpni sėdmenų raumenys ar netaisyklinga laikysena gali dar labiau didinti klubo apkrovą. Reguliarus judėjimas kas 30–60 minučių, sėdmenų aktyvinimo pratimai, tinkamai sureguliuota darbo vieta ir klubų tempimas gali padėti sumažinti biomechaninę įtampą ir sulėtinti progresavimą.
Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ar stiprėja, delsimas gali reikšti progresuojantį kremzlės pažeidimą. Tokiais atvejais šiuolaikinė ortopedija siūlo pažangius sprendimus – tokie kaip Klubo artroskopiniai implantai leidžia tiksliai koreguoti pažeistas struktūras minimaliai traumuojant audinius ir sudaro galimybę greičiau sugrįžti į aktyvų, pilnavertį gyvenimą.
