Šeimos kviečiamos į istorijos ir kultūros paveldo lobių paieškas

Gamtos darželis „Po smilgom“

Artėjant vasaros atostogų metui, vaikus auginančioms šeimoms tradiciškai ir neišvengiamai iškyla vaikų laisvalaikio ir užimtumo klausimas – kaip įdomiai ir kokybiškai užpildyti vaikų laisvą laiką, kad jie galėtų ne tik pailsėti ir pasiruošti ateinantiems mokslo metams, bet taip pat įgytų naujų žinių, įgūdžių bei patirtų naujų potyrių. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, tad tai puiki proga atkreipti dėmesį į vaikų edukaciją kultūros paveldo temomis: susipažįstant su paveldu, jį tyrinėjant bei kuriant. Įkvepiantiems įspūdžiams dažnai nebūtinos tolimos kelionės į egzotiškus kraštus, nes „Ameriką atrasti“ galima ir savo kieme ar mieste, o atradimo džiaugsmu pasidalijus su šeima ir artimiausiais žmonėmis, jis tampa kelis kartus didesnis.

Augant vaikui – plečiasi ir pažinimo ratas

Vaiko asmenybės vystymuisi ir pasaulio pažinimui būdingi skirtingi bruožai, priklausantys nuo vaiko amžiaus. Štai trimetis gali tėvų nesuskaičiuojamą daugybę kartų paklausti „kas čia?“, rodydamas į tą patį daiktą, keturmečiams nuolat kyla klausimas „kodėl?“, penkiamečiai jau domisi „kam tai reikalinga?“, „kaip tai veikia?“, vėliau klausimai apie vaikus supančią aplinką ir vykstančius reiškinius tampa vis sudėtingesni, kol tam tikru momentu, paauglystėje, pasiekia ribą kai viskas, ką pasakoja suaugę, tampa nebeįdomu. Kad šis tarpsnis netruktų ilgai, reikia nuolat, jau nuo ankstyvos vaikystės, ugdyti vaiko smalsumą, alkį žinioms, norą tyrinėti, pažinti ir kurti. Savo šalies ir giminės istorijos, paveldo vertybių pažinimas yra išties dėkinga sritis, kurią tyrinėdami vaikai kartu su savo tėvais gali patirti daug naujų ir tarpusavio ryšį stiprinančių potyrių.

Pagal apibendrintą kitų šalių ir Lietuvos paveldo edukatorių sukauptą patirtį, rekomenduojama vaiko žinias paveldo srityje pradėti kaupti remiantis „koncentrinių ratų“ principu: nuo artimiausios vaiko aplinkos – jo namų ir šeimos, mokyklos (kuri taip pat gali būti istorinis pastatas), o vėliau žvelgiant tolyn iki kaimo, miestelio, miesto, regiono, valstybės, Europos ir pasaulio paveldo objektų bei vietovių Lietuvoje ir užsienyje lankymo ir pažinimo. Kiek vyresnio amžiaus vaikai turėtų būti skatinami rengti projektus ar tapti gidais, kurie įvairių renginių metu vietos bendruomenei pristatytų savo gyvenamojo miesto rajono, miestelio, gyvenvietės, konkretaus paminklo ar objekto (bažnyčios, dvaro sodybos, parko ir t.t.) istoriją, ją susiejant su valstybės ir pasaulio istoriniais įvykiais. Vyresniųjų klasių moksleiviai jau gali lankyti savo bendraamžius kito etnografinio regiono mokykloje, susipažinti su jo etnokultūriniais ypatumais ir papročiais. Kelionių metu taip pat rekomenduojama lankyti nacionalinio, europinio ir UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo vietoves Lietuvoje. (Čepaitienė R., Mikailienė Ž. Pasaulis prasideda čia: paveldo ugdymo principai mokyklinio amžiaus vaikams. – V.: Didakta, 2017 – p.66-67). Apsilankius miesto, regiono ar valstybiniuose muziejuose, nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų ir turizmo informacijos centruose, o taip pat pasišnekėjus su seneliais, vyresniais giminaičiais, apsirūpinus žemėlapiais ir kitais tyrinėjimams reikalingais „prietaisais“ galima leistis į neužmirštamą kelionę ieškant paveldo paslapčių.

Paroda „Heritas“ pakvies į atradimų kelionę su visa šeima

ŠAatelier nuotr.

Vaikų psichologai ir ugdymo specialistai vieningai sutaria, kad kokybiškai kartu su tėvais leidžiamas laikas yra viena svarbiausių vaiko, kaip savarankiškos, kūrybiškos, atsakingos asmenybės formavimo sąlygų. Tyrinėdami, kurdami, atrasdami naujus dalykus kartu su vaiku, vėl išgyvendami seniai pamirštus potyrius, iš naujo „užauga“ ir tėvai. Tokiu būdu paveldo tyrinėjimų ekspedicijos gali tapti puikiu šeimą vienijančiu užsiėmimu, kurių metu ne tik įgyjama naujų žinių, bet ir ugdomas vaiko gebėjimas įveikti iššūkius, kūrybiškai spręsti problemas, išmokti pažinti ir suprasti savo jausmus, o tėvai gali pamatyti ir geriau suprasti, ką ir kaip vaikas galvoja, kas jam svarbu ir įdomu.

Galimybę kiekvienam vaikui ir suaugusiajam pasijusti tyrinėtoju, restauratoriumi, skulptoriumi, archeologu, architektu, dailide, inžinieriumi, statytoju ar tiesiog kūrėju suteiks gegužės 18-19 dienomis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15) vyksianti tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda “Heritas”. Visuomenei bus atvira visa bažnyčios ir jos kiemo erdvė, kur kultūros paveldo išsaugojimo srityje dirbančios įmonės ir meistrai pristatys savo veiklą, veiks kūrybinės dirbtuvės, vyks edukaciniai užsiėmimai vaikams, viešos paskaitos ir seminarai, diskusijos. Į parodos siūlomas edukacines veiklas įvairaus amžiaus vaikams kviečiamos įsitraukti visos šeimos, kurios, kaip komandos, galės dalyvauti įvairiose rungtyse, tėvai galės pagelbėti savo atžaloms realizuojant jų kūrybinius sumanymus, o ir patys, neabejotinai, atras naujų ir įdomių dalykų.

Galimybė susirungti azartiškose „Gatvės gyvos vaikams“ rungtyse

Parodos metu savo vykdomas veiklas vaikams pristatys VšĮ „Gatvės gyvos“. Anot įstaigos vadovės Viktorijos Bružaitės, „gyvas prisilietimas prie istorijos daug giliau įsitvirtina vaikų atmintyje, nes vien vadovėliai ir teorinės žinios negali atskleisti viso istorijos žavesio, o įprastas gido pasakojimas ekskursijose vaikams greitai pabosta. Todėl mūsų tikslas – pateikti Lietuvos istorijos įvykius vaiko ritmu ir žvilgsniu“. „Gatvės gyvos vaikams“ rengia istorines – kultūrines dienos stovyklas, kurių programose integruotos ekskursijos, apsilankymai kultūros paveldo objektuose, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, degustacijos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Rengiamos ir specialiai vaikams pritaikytos ekskursijos, kuriose gido pasakojimą papildo įvairios užduotys, žaidimai ir kiti interaktyvūs elementai. „Gatvės gyvos vaikams“ parodoje „Heritas“ kvies šeimas pasitikrinti savo žinias protmūšyje apie Vilniaus paveldą, slepiantį daugybę įdomiausių faktų ir istorijų, taip pat susirungti Gedimino bokšto statymo čempionate, o abiejų varžybų nugalėtojų lauks puikūs prizai – bilietai į „Gatvės gyvos vaikams“ ekskursijas.

Per kūrybą – apie architektūros ir archeologijos įdomybes

Žaislų muziejaus nuotrauka

Bažnyčios kiemo Laisvalaikio erdvėje veiks architektų Gabrielės ir Antano Šarkauskų (Š A atelier), kurie šiuo metu yra „Pelkių paviljono“ Venecijos architektūros bienalėje kūrybinės komandos nariai, vedamos vaikų edukacinės architektūros dirbtuvės. Jų metu vaikai turės galimybę žaidimo forma mokytis įvairių eksperimentavimo su erdvėmis būdų, sieks atrasti naujų formų santykį su istorine aplinka. Anot dirbtuvių vadovų, suteikiant galimybę vaikams patiems pasijusti architektais, žadinamas jų smalsumas, lavinamas vaikų pastabumas aplinkai, kūrybiškumas ir bendradarbiavimas, parodant, kad suvienijus jėgas ir pasitelkus vaizduotę galima sukurti nuostabių dalykų.

„Žaislų muziejus“ įtrauks visą šeimą į paslapčių kupiną ir nepaprastai įdomų archeologijos pasaulį. „Savo edukacinėse programose siekiame suteikti kiekvienam dalyvaujančiajam nuostabų atradimo džiaugsmą, pažadinti tyrinėtojo instinktą, o tuo pačiu ir suteikti žinių apie tai, kaip dirba archeologai, ko jie ieško, kaip atpažįsta surastus daiktus ir kam reikalinga archeologija apskritai“ – sako Žaislų muziejaus įkūrėja Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė.

Pasivaikščiojimas kurti kviečiančiame „Stebuklingame miške“

Gamtos darželis „Po smilgom“ kvies vaikus su tėveliais pasivaikščioti po „Stebuklingą mišką“, kuriame stebuklus bus galima sukurti ir patiems. „Vaikams siūlysime pinti draugystės apyrankes, gaminti magnetukus, veiks nykštukų dirbtuvėlės, kur bus galima pasigaminti nykštuką ir lovelę, staliuką, kėdutę jam – viską, ką pasiūlys jūsų vaizduotė. Juk nykštukų ir mitinių būtybių pasaulyje gali nutikti bet kas. Patiems mažiausiems kūrybinius sumanymus įgyvendinti galės padėti tėveliai, o vyresnieji su užduotimis puikiai susidoros ir patys. Miške taip pat bus galima užsukti į palapinę, kurioje sekamos pasakos, o jų klausyti verta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Pasakos – lyg praeities aidas mūsų pasąmonėje, mūsų papročių ir tradicijų atspindys ir paveldo lobynas, kuris lavina, moko, žadina fantaziją ir vaizduotę“ – sako „Stebuklingo miško“ šeimininkė Milda Jankauskienė. O Marija Liugienė supažindins su tradicinių šiaudinių sodų gamybos subtilybėmis ir paslaptimis.

Galimybė prisiliesti prie senųjų amatų, restauravimo ir medžio statybos technologijų

Parodos organizatoriai į Kūrybinių dirbtuvių erdvę surinko gausų būrį tradicinius amatus, dailidystę puoselėjančių meistrų, taip pat išmanančių medžio restauravimo procesus. Meistrai dvi dienas nuo ryto iki vakaro su visais besidominčiais dalinsis savo amato paslaptimis ir suteiks galimybę patiems lankytojams pažinti bei išbandyti amato subtilybes. Lietuvos liaudies buities muziejus, Medžio meistrų draugija ir „Jautmalkės lėpis“ pristatys stalystės bei dailidystės dirbtuves, kurių erdvėje visi, net ir mažiausieji šeimos nariai, galės savo akimis pamatyti ir savo rankomis surinkti medinio namo maketą. Meistras Artūras Šuliokas mokys krosnies statymo ir koklių dėliojimo meno, „Vilniaus kalviai“ demonstruos tradicinius kalvystės įrankius bei darbus. Veiks istorinių architektūrinių spalvų laboratorija, kur lankytojai galės iš natūralių pigmentų maišyti ir kurti spalvas, išmėginti tinkavimo darbus, sudalyvauti kolektyvinėje „Mr. Clay“ lipdymo molio tinku veikloje. Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedra pristatys dirbtinio storasluoksnio marmuro ir skaljolos meno, stiuko lipdybos ir gipso liejimo kūrybines dirbtuves, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras siūlys susipažinti su auksavimo – seniausios dekoravimo technikos – subtilybėmis, paveikslų retušavimo praktika, keramikos ir tekstilės restauravimu.

„Matyta“, pristatantis restauruotus XX a. vidurio vintažinius baldus ir interjero elementus, pakvies pasinerti į meistravimo veiklą.

Roberto Ožalinsko nuotrauka

Parodos „Heritas“ lankymas nemokamas ir atviras visiems besidomintiems. Tai puiki proga visai šeimai pasinerti į bendrus kūrybinius ieškojimus, daugiau sužinoti apie turiningo ir aktyvaus vaikų laisvalaikio galimybes, skatinti vaikus pažinti, atrasti ir suprasti mus supančius paveldo objektus ir jų paslaptis. Galbūt užaugę mažieji parodos lankytojai patys taps architektūros, kultūros, literatūros, meno ir kitų sričių šedevrų, kuriuos kaip paveldo vertybes vertins, saugos ir puoselės jau ateinančios kartos, kūrėjais.

Daugiau informacijos apie parodą ir joje siūlomas kūrybines dirbtuves vaikams ir visai šeimai www.heritas.lt

Milda Petrokaitė

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 + devyni =

Kitos temos: