Sakoma, kad vaikus gimdyti reikia tada, kai net saldu nuo minties apie mažylį. Kada moteris visa širdimi, visa siela pasiruošusi sutikti naują gyvybę. Tik kartais vaikutis neskuba ateiti…
Mūsų skaitytoja Kristina visa tai patyrė savo kailiu. Ji taip norėjo dukrytės, kad kūnas ėmė jausti visus nėštumui būdingus simptomus – išaugo pilvukas, pradėjo pykinti nuo kvapų.
Šeštą „nėštumo“ mėnesį moteris sužinojo, kad jokio vaikelio nėra ir tai – tik tariamas nėštumas…
Kristinos pasakojimas
„Pirmąkart mama tapau labai jauna, kai man buvo vos 20 metų. Nėštumas nebuvo lengvas, labai dažnai vemdavau. Būdavo, kad per dieną vemiu 40 kartų! Ne ką lengviau sekėsi ir gimdyti, nes prireikė cezario operacijos. Pirmaisiais mėnesiais sūnelis buvo labai neramus, visą dieną reikalaudavo dėmesio, nenueidavo nuo rankų. Ir jei ne svajonė turėti dukrytę, tai tikrai daugiau apie gimdymą nebūčiau net pagalvojusi.
Praėjus daugiau kaip 3 metams ryžomės dėl svajonės apie dukrytę pakartoti visa tai… Bet nebuvo paprasta. Dvejus metus pastoti nepavyko, nors skaičiavome vaisingas dienas, matavausi temperatūrą. Tada kreipiausi į gydytoją. Nežinau, galbūt didžiuosiuose miestuose gydytojai ir atsakingiau žiūri į savo pacientus, bet mūsų mieste daug kas „praleidžiama pro pirštus“. Gydytoja apžiūrėjusi nustatė – pastoti trukdo kažkoks augliukas, ir aš greičiausiai niekada nebeturėsiu vaikų… Jokių tolesnių tyrimų ar gydymo man neskyrė – kai dabar pagalvoju, juk tai galėjo būti piktybinis auglys, vėžys! Aišku, ji pasiūlė kreiptis į privačias vaisingumo klinikas, perspėdama, kiek tai kainuos ir kartu atimdama paskutinę viltį. Iš kabineto išėjau lydima abejingų žodžių: „Vieną vaiką jau turite, kam jums daugiau“.
Bandžiau kreiptis į privačias gydymo įstaigas, tačiau kiekvienas tyrimas kainuoja didžiulius pinigus, tikrai ne mūsų kišenei. Su vyru pradėjome galvoti apie mergytės įsivaikinimą. Bet nesisekė ir čia: vaikų teisių apsauga reikalavo, kad kiekvienas vaikas šeimoje turėtų po atskirą kambarį (nes skirtingų lyčių), sakė, kad berniukas ir mergaitė negali gyventi viename kambaryje. O pasikeisti butą į didesnį trūko pinigų.
Po metų suvėlavo „mano dienos“. Bijodama neigiamo atsakymo, nesidariau testo, nėjau pas gydytoją. Bet širdyje jaučiau, kad esu nėščia.
Mieste negalėdavau praeiti pro vaiko vežimėlį, visus norėdavosi išžiūrėti, išmyluoti. Tokioje euforijoje gyvenau 6 mėnesius. Mane pykino, nors nevėmiau, augo svoris, išryškėjo pilvas, net vaisiaus judesius jaučiau. Kadangi esu stamboka, tas nėštumas niekam nekrito į akis, apie tai žinojo tik pora geriausių mano draugių ir šeimos nariai. Dabar džiaugiuosi, kad naujienos nereikėjo pranešti darbovietėje, nes esu pati sau viršininkė.
Kai atėjo laikas susitvarkyti dokumentus dėl motinystės atostogų, nuėjau pas ginekologę.
Pasakiau, kad esu šeštą mėnesį nėščia. Gydytoja patikrino ir pasakė: „Ką čia išsigalvojate, nėra jokio nėštumo“. Man buvo šokas! Bandžiau prieštarauti, kad jau pusę metų nėra mėnesinių, bet gydytoja iškart paaiškino, kad jos galėjo dingti dėl auglio gimdoje. Davė vaistų, kurie sukelia mėnesines. Iš ligoninės išėjau kaip nesava.
Svajojau apie dukrytę, jau ir drabužėlių buvau nupirkusi, ir vardą sugalvojusi ir staiga – nieko. Jaučiausi klaikiai, žemė slydo iš po kojų…
Praėjo dar keleri metai. Vieną rugpjūčio savaitgalį vežėm sūnų Kryžių kalno pažiūrėti. Jie su tėčiu vaikščiojo ieškodami, kur pakabinti kryžiuką, o aš vaikščiojau viena, melsdama Dievo… dukrytės. Po 3 savaičių pastebėjau, kad negaliu praeiti pro kepyklą, mane labai supykino. Nusipirkau sūrelį, bet vos atsikandusi kąsnio nuryti neįstengiau – vėl smarkiai pykino. Kartu buvusi draugė privertė pasidaryti testą. Ir ką? Ogi dvi juostelės. Žiūrėjau į jas apstulbusi, perskaičiau instrukciją dar ir dar kartą. Gal ko nesuprantu? Verkiau iš netikėtumo ir kartu iš džiaugsmo. Kai paskambinau vyrui pasakyti tos naujienos, jis „nuramino“, kad gal aš ir vėl prisigalvoju. Bet šįkart tai buvo tiesa.
Nors išnešioti vaikelį ir nebuvo lengva, bet gimdymas praėjo sklandžiai, pagimdžiau sveiką mergytę. Dukrytė auga labai rami, visiška brolio priešingybė.
Dabar jaučiuosi labai laiminga – turiu savo sielai artimą žmogiuką, o vyras džiaugiasi jau paaugusiu sūnumi. (Jam jau aštuoneri). Manau, niekada nereikia prarasti vilties, kad ir kokios būtų medikų prognozės“.
Įsivaizduojamas nėštumas
Komentuoja akušeris ginekologas Romualdas Šemeta
Kartais moteris gali būti įsitikinusi, jog yra nėščia, nors taip nėra. Tai vadinama „įsivaizduojamuoju nėštumu“. Tokiais atvejais moteris jaučia subjektyvius ir objektyvius nėštumo požymius, net „vaisiaus judesius“, o nėštumo pabaigoje atsiranda netgi „gimdymo sąrėmiai“, moteris pradeda stangintis.
Klasikiniu tapęs įsivaizduojamo nėštumo pavyzdys gali būti viena serbų karalienė.
1902 metais garsus Rusijos akušeris buvo pakviestas į Belgradą, į serbų karalienės gimdymą.
Svečią sutikęs karalienės gydytojas informavo, kad gimdymas prasidėjęs, tačiau moteris iki šiol negali pagimdyti. Gimdymo sąrėmiai buvę tokie stiprūs, kad prieš jį iš Paryžiaus buvo pakviestas kitas žymus akušeris. Nėštumo ir gimdymo faktai nekėlė abejonių. Tačiau atvykus naujam konsultantui iš Rusijos, karalienė dar buvo nepagimdžiusi, o sąrėmiai, buvę visą naktį, išnyko.
Išsiaiškinta, kad gimdyvei 36 metai, „nėštumas“ pirmas. Paskutinės mėnesinės buvo prieš 9 mėnesius. Iškart po mėnesinių išnykimo, ją pradėjo pykinti, karalienę vargino skonio pasikeitimas, vėmimai, dažnas šlapinimasis. Po 2 mėnesių gydytojas, patvirtinęs nėštumą, uždraudė daug judėti ir paskyrė sustiprintą mitybą.
Išnykus mėnesinėms, pradėjo didėti krūtys, atsirado spenelių pigmentacija, pasirodė gan gausus priešpienis. „Nėščioji“ storėjo ir 5-to mėnesio pabaigoje pirmą kartą pajuto „vaisiaus“ judesius. Kitais mėnesiais vaisiaus judesiai dažnėjo, intensyvėjo ir neramino savo energingumu, sukeldami skausminius pojūčius viršutinėje pilvo dalyje. Aštunto mėnesio pabaigoje pilvas buvo jau labai didelis ir „nėščioji“ aiškiai apčiuopdavo stambias „vaisiaus“ kūno dalis bei gimdos kontūrus. Visi šie specifiniai simptomai net ir patyrusiems akušeriams nekėlė abejonių dėl nėštumo, jo normalaus vystymosi, visi laukė sėkmingo gimdymo. Be to, ypač didelis karalienės pilvas (apimtis 120 cm) ir įvairiose vietose jaučiami daugybiniai judesiai teikė pagrindą įtarti netgi dvynius.
Nors dėl moters nutukimo apžiūra buvo sunki, tačiau akušeris iš Rusijos nustatė: antros pusės nėštumo nėra, kadangi vaisiaus dalių apčiuopti nepavyko, nebuvo vaisiaus širdies plakimo, nepavyko apčiuopti gimdos kūno. Tačiau jis negalėjo paneigti nėštumo pirmoje vystymosi pusėje.
Kad būtų lengviau ištirti dar kartą, jis rekomendavo rūpestingai išvalyti žarnyną. Po klizmos paaiškėjo, jog nėštumo išvis nėra, o pilvas padidėjo dėl sustorėjusios taukinės ir susikaupusių žarnyne dujų.
Panašus atvejis buvo ir mano praktikoje, Lietuvoje. Moterį su 32-jų savaičių „nėštumu“ gydytoja atsiuntė man, kaip konsultacijos vedėjui, pakonsultuoti. Gydytoja teigė, jog neaiški vaisiaus padėtis, nors vaisiaus širdies plakimas girdisi. Apžiūrint „nėščiąją“ iškart atkreipiau dėmesį į neįprastai dažną „vaisiaus“ širdies plakimo ritmą. Kadangi žinojau, jog dažnai moters širdies plakimo ritmas supainiojamas su vaisiaus širdies plakimu, palyginau jos pulsą bei „vaisiaus“ širdies plakimą ir pastebėjau, kad jis vienodas. Vadinasi, tai buvo ne vaisiaus širdies plakimas, o moters aortos pulsacija. Kadangi „vaisiaus“ dalių bei gimdos kontūrų man apčiuopti taip pat nepavyko, pradėjau įtarti, jog nėštumo nėra, nukreipiau moterį atlikti rentgenogramą.
Tuo metu ultragarsinio tyrimo aparatų dar neturėjome ir esant neaiškiai diagnozei, kartais buvo naudojamas rentgenas. Rentgenograma parodė, kad vaisiaus nėra, o žarnos pripildytos susikaupusių dujų.
Panašūs atvejai nėra pavieniai. Nepaprastai įdomu, kad įsivaizduojamas nėštumas būdingas ne tik žmonėms. Kartais taip pasitaiko ir gyvūnams.
Manoma, kad šį reiškinį galima paaiškinti sąlyginio reflekso mechanizmu. Kaip žinoma, vegetacinę ir endokrininę sistemas valdo centrinė nervų sistema. Procesai smegenų žievėje veikia visą organizmą. Jie kartais gali turėti ir psichinį poveikį, esant atkakliai saviitaigai apie nėštumą.
Vienoms moterims ši savitaiga gimsta dėl galimo nėštumo baimės, kitoms, atvirkščiai, dėl nepaprastai didelio noro turėti vaikelį.
Nors šie psichiniai veiksniai ir skirtingi, tačiau poveikis smegenų žievėje gali sukelti vieną ir tą patį rezultatą – išnyksta mėnesinės, atsiranda kiti būdingi nėštumo simptomai.
Pastarieji simptomai dar daugiau patvirtinami, jeigu gydytojas diagnozuodamas padaro klaidą.
„Mamos žurnalas“
