Šį mėnesį poliklinikų duris pravers beveik pusė milijono vaikų, kurie lanko darželius ir mokyklas. Vyksta kasmetinė profilaktinė sveikatos patikra. Apie tai kalbamės su sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Rasita Kybartiene.
Kodėl vaiko sveikatai tikrinti pasirinktas terminas – kartas per metus tuo pačiu laiku? Gal per dažnai?
Profilaktiniai tyrimai darželinukams ir moksleiviams atliekami kiekvienais metais tuo pačiu laiku. Kodėl metai? Metai, medikų akimis, yra tinkamiausias laiko tarpas. Tirti vaiko rutiniškai kartą per pusę metų nėra prasmės, didelių pokyčių per tokį laiką vargu ar bus. O 2 metai – jau per ilgas intervalas, nes profilaktinių tyrimų prasmė – užbėgti neigiamiems sveikatos pokyčiams už akių, laiku juos pastebėti, o per 2 metus jau galima kažką ir pražiūrėti.
Kokie vaiko sveikatos rodikliai per metus gali pasikeisti?
Kasmetinėje patikroje pirmiausia vertiname vaiko augimą – ūgio ir svorio pokyčius. Kūno masės indeksas pastaruoju metu tampa labai svarbus, nes daugėja antsvorio turinčių vaikų. Kiti svarbūs rodikliai yra kraujo spaudimas, rega, laikysena, psichologinė vaiko būsena, dantų būklė ir kraujo tyrimai. Jeigu kraujo tyrimai yra be pakitimų, o vaikas neturi skundų, kraujo tyrimą kartojame kas 2 metus. Visų šių tyrimų tikslas – kontroliuoti jau esamas vaiko ligas ir užkirsti kelią naujų atsiradimui. Pagal tyrimų atsakymus mes galime patarti dėl mitybos korekcijų poreikio, fizinio aktyvumo, laikysenos, kuri sparčiai prastėja dėl besikeičiančio vaikų gyvenimo būdo, papildomas specialistų konsultacijas. Tarkime, kai matome, jog vaikui augimo šuolis, patariame maistą, papildus, kurie stiprina kaulus.
Kasmetinė dantukų patikra padeda aptikti būkles dar prieš prasidedant ėduoniui, suteikia vaikui informacijos apie higieną, mitybą, tinkamą ar netinkamą dantukams.
Profilaktinis vaiko patikrinimas padeda tėvams savo vaiką pamatyti iš šono. Kai vaiką matai kiekvieną dieną, nepastebi pokyčių, pripranti prie vaiko rutinos, viskas atrodo puiku. O gydytojas, stebintis vaiką iš šono, pamato niuansus, kurių tėvai nepastebi. Tuomet galima patarti, kaip koreguoti vaiko režimą, aktyvumą, būrelius, miegą, maistą.
Kalbant apie jau turimas ligas – cukrinį diabetą, bronchų astmą ar pan. – kasmetinė patikra yra proga sudaryti tolesnį ligos gydymo ir stebėjimo planą, susiplanuoti specialistų konsultacijas, vizitus, pasikalbėti su tėvais, kaip elgtis siekiant neišprovokuoti ligos paūmėjimo arba ką daryti, jeigu vis tik būklė pablogėjo.
Kalbant apie kraujo tyrimus, per metus dažniausiai pamatome mažakraujystės pokyčius, ypač jei tais metais vaikas dažniau sirgo ar mergaitei prasidėjo menstruacijos, taip pat dažnas vitamino D nepakankamumas.
Siūlote profilaktinių kraujo tyrimų paketus, kuriuos sudaro nuo 9 iki 31 tyrimų. Kaip susigaudyti, kiek jų reikia vaikui?
Išties, labai daug informacijos apie vaiko sveikatą suteikia kraujo tyrimas. Žinoma, kai vaikas suserga, tarkime paršalimo liga, mes atliekame kraujo tyrimą, bet tuomet ieškome visai kitokios informacijos, nei atlikdami profilaktinį kraujo tyrimą.
Pirmąjį vadinamąjį „bendrą“ kraujo tyrimą svarbu padaryti vaikui iki metų, kad šis tyrimas būtų kaip atskaita tolesniems, stebint dinamiką. Vėliau atsiranda poreikis plačiau tirti net ir sveikus vaikus. Dažnai žmonės įsivaizduoja – atlikau bendrą kraujo tyrimą, jis yra puikus, vadinasi, esu sveikas. Tai ne visada tiesa. Jeigu bendras kraujo tyrimas geras, puiku, tačiau tai nėra jokia garantija, kad organizmas yra visiškai sveikas ir žmogui nieko netrūksta.
Kam tokia didelė kraujo tyrimų įvairovė? Iš tiesų tam vaikui, kuris neturi jokių sveikatos skundų, pakanka keleto tyrimų: bendro kraujo tyrimo, bendro šlapimo tyrimo, gliukozės kiekio kraujyje tyrimo, vitamino D tyrimo, feritino (geležies atsargų) tyrimo. Visi šie tyrimai tėvams puikai žinomi, nekyla klausimų, kodėl šiuos tyrimus reikia atlikti.
Tyrimų paketai pasipildo vis naujais tyrimais, pakomentuokite juos?
Kalbant apie platesnį tyrimų spektrą, ikimokyklinio amžiaus laikotarpiu patariame įvertinti skydliaukės veiklą. Skydliaukė yra nepelnytai pamiršta. Ypač reikėtų apie skydliaukės funkciją pagalvoti, jeigu vaikučiui per sparčiai auga svoris, vaikas vangesnis, dažnai pavargęs, slenka plaukai, sausa oda arba atvirkščiai – yra labai judrus, sunkiai susikoncentruoja, prakaituoja, dažniau plaka širdis, netoleruoja šilumos, krenta svoris. Jei tėvai turi skydliaukės problemų – skydliaukės funkciją taip pat svarbu sekti dažniau. Atlikus kraujo tyrimą dėl skydliaukės hormonų, galima įvertinti jos būklę.
Taip pat iš kraujo tyrimo tikslinga įvertinti vidaus organų funkciją, t.y. kepenų, kasos, inkstų funkciją, įvertinti kalcio, magnio koncentraciją, kuri svarbi kaulų ir raumenų augimui, ieškant mažakraujystės priežasčių įvertinti ne tik feritino, bet ir retesnių mažakraujystės sukėlėjų – folio rūgšties ir vitamino B12 koncentracijas.
Pakomentuokite kalio, kalcio ir magnio tyrimo reikalingumą?
Kai vaikui stebimos širdelės problemos, pavyzdžiui, ji per dažnai plaka, o vaikas linkęs daugiau prakaituoti ar dažnai šlapintis, labai svarbu atlikti kalio tyrimą, nes jo trūkumas gali išprovokuoti tokias problemas.
Kalcis ir magnis tiesiogiai susiję su vitaminu D. Šį vitaminą labai akcentuojame, bet pamirštame kalcį ir magnį, o juk šie du elektrolitai aktyviai dalyvauja formuojantis kaulinei sistemai, kas labai svarbu vaikams augant. Ypač per augimo šuolius. Kai yra vitamino D trūkumas, gerokai mažiau pasisavinama ir kalcio. Reikia paminėti, kad daugėja vaikų, kurie netoleruoja pieno produktų, ir tėvai keičia pieno produktus alternatyvomis – augaliniu pienu ir jo gaminiais. Bet nepagalvoja, kad be pieno produktų vaikui gali pritrūkti kalcio. Formulė būtų tokia: kai trūksta vitamino D, trūks ir kalcio, o kai trūks kalcio, gali sutrikti kaulinis augimas. Tad kalcio tyrimą patariu atlikti, ypač jei trūksta vitamino D, vaikas nevartoja pieno produktų ar yra augimo šuolis.
Magnis svarbus vitamino D įsisavinimui. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaikui trūksta magnio, tai net papildomas vitamino D vartojimas nebus efektyvus, neužtikrins reikiamos kaulinės apsaugos. Magnis labai svarbus ir raumenų augimui.
Į pagrindinį kraujo tyrimų paketą įtrauktas cholesterolio tyrimas, ar vaikams tai aktualu?
Labai mažiems vaikams bendras cholesterolio tyrimas nėra aktualus, tačiau vėliau cholesterolio kiekį sužinoti reikėtų, kaip atskaitos tašką vėlesniems tyrimams. Vyresniems vaikams bendras cholesterolio tyrimas gali atspindėti tam tikras būkles, pasakyti apie vaiko mitybą. Jeigu vaiko mityba netvarkinga, ir jeigu jis turi antsvorio, kaip taisyklė, bendras cholesterolis bus padidėjęs. Kartais šio tyrimo apžvalga tai būna labai geras motyvavimas tėvams, kad šie pakoreguotų vaiko mitybą. Nes jeigu vaikystėje cholesterolis yra aukštas, tai labai didelė tikimybė, kad ir suaugęs vaikas turės šią problemą. Paauglystėje vaikai mėgsta greitą maistą, atsisako daržovių, o cholesterolio tyrimas padeda vaikui susivokti, keisti įpročius. Yra ir genetinių priežasčių, kurios gali nulemti cholesterolio padidėjimą, kuo anksčiau tai sužinome, tuo lengviau kontroliuoti cholesterolio kiekį.
Kokia, jūsų nuomone, vaikų amžiaus kategorija yra pažeidžiamiausia, kai sveikatos pokyčius tėvai turėtų stebėti itin akylai?
Labiausiai turime stebėti kūdikius – šiuo etapu vyksta labai spartus augimas ir psichomotorinis tobulėjimas. Vėliau vaiko augimas nebe toks greitas, bet labai svarbi fizinė sveikata, nes vaikučio organai ir sistemos vis dar vystosi. Šis etapas tęsiasi iki 2 klasės. Kodėl ne iki 1 klasės? Nes pirmoje klasėje vaiką užgriūna didžiulis pokyčių etapas, naujos patirtys. Vėliau seka šiek tiek ramesnis laikotarpis, o tada jau prasideda paauglystė, kai vėl reikia vaiko sveikatą stebėti labai atidžiai. Paauglystėje keičiasi hormonai, vyksta spartus augimas, branda, psichologinės audros.
Papasakokite, kaip techniškai vyksta vaiko tyrimų programa jūsų laboratorijose. Ar kraujas imamas iš venos? Jeigu taip – kaip vaikui įveikti kraujo paėmimo baimę?
Iš kapiliarinio kraujo (imamo iš pirštuko) mes galime padaryti bendrą kraujo tyrimą ir ištirti vitamino D kiekį. Kiti tyrimai atliekami iš veninio kraujo. Mažiems vaikučiams, kuriems neįtariame patologijos, iš venos kraujo stengiamės be reikalo neimti. Vis tik ateina diena, kai vaikui reikia papasakoti, paaiškinti, kad šį kartą jam kraują ims ne iš piršto, kodėl tai darys, ką vaikas jaus. Kraujo paėmimas iš venos vaikui yra stresas, todėl vaiką tam reikia paruošti, pasikalbėti. Dažnai būna, kad mamos bijo dar labiau nei vaikas, o šis jaučia mamos emocijas. Vaikui reikia papasakoti, kad imant kraują iš venos, gali truputį skaudėti, bet užtat sužinosime viską apie tavo sveikatą. Galima vaikui pažadėti apdovanojimą – žaisliuką ar knygutę, vaikas žinos, kad po kraujo davimo lauks malonumas, pramoga, daugiau koncentruosis į teigiamą dalyką, o ne vien į baimę keliantį kraujo paėmimą.
Ar pas jus atlikę kraujo tyrimus ir gavę jų atsakymus tėvai gali tikėtis tyrimų apžvalgos?
Atlikus tyrimus galima užsiregistruoti šeimos gydytojo nuotolinei konsultacijai. Pastebiu, kad tėvelius jaudina nedideli pakitimai, kai tyrimo rodikliai išeina iš normos ribų. Tuomet papasakojame, kokie nukrypimai yra nereikšmingi, o į kokius reikia atkreipti dėmesį. Dauguma būklių, kai tyrimas yra šiek tiek nukrypęs nuo normos, yra visiškai nepavojingos. Kartais tyrimas yra normos ribose, bet jau matomi pokyčiai, pavyzdžiui, rodiklis ant apatinės ribos. Tuomet irgi suteikiame rekomendacijas. Tarkime, ant žemutinės ribos yra feritinas. Tai rodo, kad geležies atsargų dar yra, bet jos jau greitai gali išsekti, tad būtų racionalu pavartoti geležies papildų. Tad kartais tyrimus apžvelgdami nuraminame, o kartais, nors tyrimas normos ribose, skiriame korekciją.
Per profilaktinį vaiko patikrinimą patariate ištirti vitamino D kiekį kraujyje. Tačiau ar atliekamas vasarą šis tyrimas neparodo pagerinto vaizdo? Gal verčiau vitaminą D tirtis žiemą?
Vitamino D daugiausiai būna sukaupta rugsėjo viduryje, tuomet atsargos po vasaros būna natūraliai didžiausios. O gegužės pradžioje vitamino D atsargos bus mažiausios. Būtų idealu šį tyrimą pasidaryti būtent piko ir nuosmukio metu, taip pasitikrinant, ar per vasarą pavyko vitamino prikaupti pakankamai. Jeigu nepakankamai, tuomet skirti gydymą, o paskui pereiti prie profilaktikos. Vis tik mes labai stengiamės optimizuoti kraujo paėmimą iš venos ir viską norime padaryti vienos procedūros metu, todėl vitaminą D tiriame per profilaktinį patikrinimą. Patirtis rodo, kad ir vasarą vitamino D atsargos vaikams nebūna pakankamos. Galbūt vaikas retai būna lauke, per uoliai tepamas kremais nuo saulės, o gal vitamino D neįsisavina dėl kokių nors kitų priežasčių (pavyzdžiui, esant antsvoriui, turint tamsią ar sausą odą).
Jeigu vaikas dažnai serga, galima įtarti, kad jam trūksta vitamino D, nes sergat šio vitamino organizmas išeikvoja daugiau. Taip pat jis išnaudojamas ir per spartų augimą, tad kasmetinis vitamino D tikrinimas gali padėti pagauti momentą, kai vitamino D dar netrūksta, bet tuoj pritrūks, ir koreguoti.
Ar profilaktinius kraujo tyrimus patariate atlikti toje pačioje laboratorijoje kaskart? Nes tėvai pastebi, jog yra paklaidų.
Dėl skirtingų regentų ir jų vartojimo rekomendacijų laboratorijose, tyrimų atsakymai gali skirtis. Kartais skiriasi ir normos. Geriausia lyginti laboratorinius tyrimus, atliktus toje pačioje laboratorijoje, su tais pačiais regentais.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
Daugiau apie vaikų tyrimų programas skaitykite ČIA
