Funkcinės virškinamojo trakto ligos, tarp jų – ir dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), paūmėja rudenį, šiuo metu diagnozuojama ir daugiausiai naujų atvejų.
Ar tikrai daugėja
Dirgliosios žarnos sindromas, arba DŽS, priklauso toms ligoms ir būklėms, kurių nustatoma vis daugiau. Skaičiuojant kalendoriškai, kasmet atvejų daugėja, ir nėra metų, kai atvejų sumažėtų. Paprastai tokius sveikatos sutrikimus vadiname „civilizacijos ligomis“.
Kadangi DŽS simptomai vargino žmones visais laikais, gali būti, kad atvejų daugėja dėl aiškesnių diagnostikos kriterijų, medicinos pažangos. Ne paskutinėje vietoje ir DŽS populiarinimas – žmonės daugiau apie ją žino ir nebenumoja ranka į įkyrius pasikartojančius simptomus. Pagal statistiką, šiuo metu DŽS yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus ar gastroenterologus.
Jeigu prieš 10 metų būtumėte panaršę internete apie DŽS, rastumėte keletą tekstų nuorodų. Dabar jūsų laukia lietuvių kalba keli šimtai, o anglų kalba – net tūkstančiu straipsnių, tinklalaidžių, TV laidų. Gydytojams ir pacientams ši diagnozės tampa vis aiškesnė.
Ši liga (nors tai vadinama sindromu, bet pagal daugumą parametrų prilyginama ligai) paveikia didelę pasaulio gyventojų dalį. Manoma, kad DŽS sutrikimą turi nuo 10 iki 15 procentų suaugusiųjų.
Kas konkrečiai sukelia dirgliosios žarnos sindromą, dar nėra tiksliai nustatyta. Manoma, kad įtakos šiam sindromui turi žarnyno mikrobiotos pakitimas, persirgtos virusinės ar bakterinės žarnyno ligos, stresinės situacijos, ilgalaikis nuovargis, depresija, nerimo sutrikimai. Pastebėta, kad DŽS labiau pasireiškia tiems, kurie patiria daug streso ir įtampos. Moterims sutrikimas diagnozuojamas dvigubai dažniau, nei vyrams. Translyčiai vyrai ir lyčių įvairovės asmenys, kuriems gimstant buvo priskirta moteriškas lytis, irgi kenčia nuo DŽS dažniau. Manoma, kad reikšmės turi moteriškas hormonas estrogenas.
Nors DŽS gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu, dažniausiai šis sutrikimas diagnozuojamas žmonėms nuo 20 iki 50 metų. Tai reiškia, kad liga dažniausiai paveikia aktyvaus darbo ir socialinio gyvenimo amžiaus žmones.
Paūmėjimas rudenį
Rudenį linkusios paūmėti įvairios virškinamojo trakto ligos (nors pats metų laikas nėra tiesioginė ligų priežastis), tarp jų ir DŽS. Kodėl?
20 proc. žmonių serga įvairiomis funkcinėmis žarnyno ligomis, iš kurių dažniausia yra dirgliosios žarnos sindromas (yra ir kitų funkcinių žarnyno ligų). Funkcinės žarnyno ligos sukelia nemalonius pojūčius, skausmą, blogą virškinimą, tačiau realių fizinių pokyčių nėra. Dažniausiai tokios ligos nuslopsta per atostogas, o iš naujo grįžta rudenį. Tai dar kartą įrodo ryšį tarp streso ir žarnyno.
Stresas ir dienotvarkės pokyčiai. Žarnynas labai jautriai reaguoja į stresą per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį. Po vasaros grįžtama į darbą, mokslus, ankstesnį ritmą. Jeigu kalbame apie jaunas mamas, jos patiria dvigubą stresą dėl vaikų darželių, naujos auklės, prasidėjusių rudens ligų.
Mitybos pokyčiai. Rudenį žmonės suvalgo daugiau rūgimą žarnyne keliančio, vadinamojo FOPDMAP, maisto. Maistas, kuris skatina pilvo pūtimą, aštrina DŽS simptomus.
Mažiau judėjimo. Sumažėjęs fizinis aktyvumas gali pabloginti žarnyno motoriką, ypač jei DŽS pasireiškia vidurių užkietėjimu.
Miego pokyčiai. Trumpesnės dienos, ankstesnis kėlimasis ir prastesnė miego kokybė gali sustiprinti žarnyno jautrumą.
Žarnyno infekcijos. Rudenį dažniau plinta virusinės ir bakterinės žarnyno infekcijos. Persirgus žarnyno infekcija, DŽS simptomai kartais laikinai ar ilgesniam laikui sustiprėja.
Kad sužinotumėte savąją priežastį, gydytojai siūlo rašyti DŽS dienoraštį, 2–3 savaites žymėtis maistą, stresą, miegą, fizinį aktyvumą ir simptomus.
Liga, kuri apriboja
Pirmieji dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jų yra nemažai, bet nebūtinai pasireiškia visi. Keli pagrindiniai yra šie:
Pilvo skausmas ar spazmai – dažniausiai sumažėja po tuštinimosi.
Vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba jų kaitaliojimasis – priklausomai nuo sindromo tipo.
Pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas – dažnai lydimas dujų kaupimosi.
Padidėjęs jautrumas žarnyno judesiams – net įprasta peristaltika gali sukelti diskomfortą.
Nepilno pasišalinimo jausmas po tuštinimosi – atrodo, kad žarnos neištuštėjo iki galo.
DŽS pacientų emocijos
Dėl to, kad šis sindromas neįrodomas tyrimais, ir dėl to, kad ši tema (tuštinimasis, vidurių pūtimas) yra nepatogi, dauguma DŽS patiria nerimą, izoliaciją, gėda, net neviltį. Paradoksas – simptomus aštrina stresas ir kartu simptomai sukelia naują stresą. Kanadoje atliktas gana didelis tyrimas parodė, kad DŽS sergantys žmonės jaučiasi tokie pat atstumti, kaip sergantys nutukimu arba AIDS.
Gydytojai apie DŽS išgirsta įvairiausių istorijų, dar daugiau jų lieka nepapasakotų. Dėl pilvo pūtimo, staigių spazmų, nenuspėjamo viduriavimo tenka atšaukti komandiruotes, verslo susitikimus, tėvų susirinkimus, egzaminus. Simptomai trukdo dirbti, keliauti ir mėgautis gyvenimu. Nors liga nėra pavojinga, ji gali labai apriboti žmogaus laisvę, nes asmeninius santykius.
DŽS turi sąsajų su asmenybės tipu, temperamentu, charakteriu. Kai kurie yra jautrūs nuo vaikystės, susijaudinus prakaituoja delnai, pila karštis, padažnėja pulsas. Tokiems gali atsirasti ir DŽS simptomų, tik jie nebus ūmūs. Jeigu žmogus jautrus nuo vaikystės, jo DŽS ateis palaipsniui. Tačiau DŽS gali prasidėti ir ūmiai.
Kaip suvaldomas?
„Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, bet išmokus valdyti jo simptomus, galima pasiekti remisiją“, – sako gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.
Laikantis gydytojo rekomendacijų, simptomų mažėja arba jie kuriam laikui apskritai išnyksta. Gydoma įvairiais būdais, dažniausia keliais iš karto, ypač jei neaišku, kas išjudino DŽS mechanizmą.
Vaistai. Skiriami vaistai, kurie slopina simptomus: atpalaiduoja spazmus, mažina viduriavimą, vidurių užkietėjimą.
Probiotikai. Padeda specialiai šiam sindromui gydyti subalansuoti probiotikai, vartojami nuosekliai pagal gydytojo nurodymus. Iš probiotikų skiriami Bifidobakterijum longum 35624, nes jų poveikis įrodytas. Ši gerųjų bakterijų padermė sumažina DŽS simptomus – pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi, pilvo skausmą ir vidurių užkietėjimą bei viduriavimą. Bifidobakterijum longum 35624 yra saugus vaistas ir jį galima vartoti ilgai.
Streso mažinimas. Mažinti stresą – neapčiuopiama gydymo dalis, nes kiekvienam mūsų stresą kelia ir mažina skirtingi dalykai. Gali būti rekomenduojama psichoterapija, joga, hipnoterapija, akupunktūra, streso valdymo kursai, masažas, stresą mažinantys maisto papildai, kognityvinė elgesio terapija, atsipalaidavimo technikos ar reguliarus fizinis aktyvumas. Visi šie dalykai gali sumažinti visceralinį jautrumą ir pagerinti žarnyno motoriką. Jeigu DŽS simptomai sunkūs, verta pagalvoti apie psichiatro konsultaciją, gali būti skiriami antidepresantai.
Mityba. Nustačius DŽS, reikia koreguoti mitybą, laikytis tinkamų valgymo įpročių, vengti angliavandenių, fruktozės, laktozės, gliuteno turinčių produktų, kurie gali paaštrinti simptomus. Specialiai šiam sindromui kontroliuoti sudaryta FODMAP dieta, kurios esmė – atsisakyti rūgimą žarnyne keliančių produktų. Tai gali būti produktai, kuriuose yra fruktozės (vaisiai, uogos, medus), laktozės (pieno produktai), taip pat kviečiai, kai kurios daržovės (česnakai, svogūnai, porai, pupelės, lęšiai, soja), saldikliai. Termiškai apdorotame maiste rūgimą sukeliančios medžiagos bent iš dalies suyra. Laikantis šios dietos, per 6 savaites DŽS simptomų kur kas sumažėja. Idealu FODMAP laikytis, padedant dietologui ar gydytojui gastroenterologui.
DŽS situaciją pablogina valgymas labai greitai; didelės ir nereguliarios porcijos; daug kavos; daug alkoholio; mažai vandens; dažnas gazuotų gėrimų vartojimas; nuolatinis užkandžiavimas perdirbtu maistu.
Alternatyvūs būdai. Kai gydoma žolelėmis, papildais, masažais, akupunktūra.
Reguliarus gydytojo stebėjimas. Gydymą gali tekti vis pakoreguoti, todėl rekomenduojama kartkartėmis apsilankyti pas gydytoją, geriausia pas tą patį, kuris stebi ligos dinamiką.
Susiję straipsniai
















































