Vaikų susidomėjimas grožio priemonėmis vis ankstėja: internete populiarūs turinio kūrėjai, draugų pavyzdžiai ir socialinių tinklų tendencijos skatina net 7–11 metų vaikus domėtis kosmetika. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad pats susidomėjimas nėra problema – didžiausią riziką kelia netinkamos priemonės ir tėvų dėmesio stoka.
„Kaip prie burnos higienos vaikus pratiname vos išdygus pirmiesiems dantukams, taip ir odos priežiūrą verta formuoti nuo mažens. Tačiau čia labai svarbu – ką ir kaip naudojame. Ne pati rutina kelia riziką, o suaugusiesiems skirtų priemonių su agresyviomis veikliosiomis medžiagomis naudojimas – jos gali pažeisti vaiko odos barjerą“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė‑Plytnikė.
Ko vaiko odai iš tikrųjų reikia?
Vaiko oda yra plonesnė ir jautresnė nei suaugusiojo, todėl kasdienė priežiūra turėtų būti paprasta, švelni ir minimali. Pakanka trijų pagrindinių priemonių: švelnaus prausiklio be sulfatų, kvapiklių ir dažiklių (neutralaus pH apie 5,5), drėkinamojo kremo, skirtą vaikų ar jautriai odai (be parabenų, kvapiųjų medžiagų, mineralinių aliejų), ir apsauginio kremo nuo saulės su SPF 30–50, kuriuose naudojami mineraliniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas).
„Prausiklis gali būti naudojamas ir kūnui, ir plaukams: kūnui pakanka 2–3 kartų per savaitę, veidui ir rankoms – pagal poreikį. Drėkinamasis kremas labiausiai reikalingas, kai oda išsausėja, pvz., po maudynių ar šildymo sezono metu. Saulės apsauga rekomenduojama kasdien šiltuoju sezonu, jei vaikas daug laiko praleidžia lauke“, – pataria L. Stočkutė‑Plytnikė.
Kodėl nori suaugusiųjų kosmetikos?
Vaistininkė dalijasi asmenine patirtimi: jos 11-metė dukra susidomėjo grožio priemonėmis ne dėl mamos kosmetinės turinio, o paskatina socialinių tinklų ir draugių mokykloje.
„Mano dukra vasarą pradėjo domėtis, kokius kremus naudoju ir kam jie skirti. Kelionės užsienyje metu norėjo apsilankyti kosmetikos parduotuvėje“, – pasakoja L. Stočkutė‑Plytnikė.
Anot jos, svarbu palaikyti vaikų smalsumą, bet kartu būtina ugdyti ir jų kritinį mąstymą, kaip išsirinkti sau tinkamas priemones.
„Geriau kartu eiti į parduotuvę, skaityti sudėtį ir aiškinti, kam skirti tam tikri ingredientai. Pavyzdžiui, paaiškinti, kad užrašas „ekologiška“ ar žalia pakuotė dar nereiškia saugios sudėties. Suaugusiųjų kosmetikoje dažnai būna aktyvių medžiagų – rūgščių, retinolio – kurios vaikų odai per stiprios. Jos gali silpninti apsauginį odos sluoksnį, o tai blogina drėgmės palaikymą ir leidžia patekti bakterijoms ar alergenams“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Netinkamos rutinos grėsmės
Vis dažniau tėvai vaistinėje ieško pagalbos jau tada, kai vaiko oda pažeista: atsiranda išsausėjimas, šerpetojimas ar alerginės reakcijos.
„Ankstyvas kontaktas su netinkamomis priemonėmis gali padidinti alergijų riziką, sutrikdyti odos barjerą ir ilgainiui skatinti odos ligų atsiradimą. Tinkama rutina turi būti paprasta, saugi ir pritaikyta vaiko amžiui. Grožio priemonės neturi būti žaidimas, bet ir neturėtų būti uždrausta tema – svarbu ugdyti sveikus įpročius nuo mažens“, – ragina L. Stočkutė‑Plytnikė.
Paaugliškos odos priežiūros mitai
Daugelis paauglių odos problemų stiprinami klaidingais įsitikinimais. Populiariausias mitas – kuo stipriau ir dažniau veido oda bus plaunama, tuo greičiau išnyks spuogai.
„Iš tiesų paauglystėje pagrindinė spuogų priežastis – hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjusi androgenų veikla, dėl kurių didėja riebalinių liaukų aktyvumas. Per agresyvus prausimas ar šveitimas pažeidžia odos barjerą, o tai gali skatinti dar didesnį riebalų išsiskyrimą ir uždegimą“, – akcentuoja ji.
Antras mitas – riebią odą reikia kuo labiau nusausinti. Iš tiesų spiritiniai tonikai, koncentruoti salicilo tirpalai, net dantų pasta ar citrinos sultys ant spuogų tik dar labiau sudirgina odą, sukelia paraudimą ir pleiskanojimą. Tokiu būdu odos barjeras silpsta, o uždegimas kartais tik stiprėja.
„Trečias klaidingas įsitikinimas, kad natūralios priemonės visada yra geriausias pasirinkimas. Tačiau nėra garantijos, kad soda, česnakas ar citrina nedirgins odos. Pavyzdžiui, arbatmedžio aliejus gali sukelti alergiją ar net nudegimą, ypač jautriose vietose aplink akis“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Dar vienas mitas – jei oda riebi, verčiau nenaudoti jokio kremo. Priešingai, tinkamai parinktas drėkinamasis kremas padeda išlaikyti stiprų odos barjerą – be jo oda išsausėja, o riebalinės liaukos pradeda gaminti daugiau sebumo (tai natūrali aliejinga medžiaga, išskiriama riebalinių liaukų), siekdamos tai kompensuoti.
„Taip pat tenka išgirsti, kad drėkinamasis kremas kemša poras. Šiuolaikinės formulės paaugliams dažnai yra lengvos ir nekomedogeninės – tinkamas kremas neužkemša porų, o padeda atkurti odos pusiausvyrą“, – teigia L. Stočkutė‑Plytnikė.
Anot jos, paaugliai taip pat įsitikinę, kad spuogus reikia nuolat šveisti, kad oda „kvėpuotų“. Tačiau pernelyg dažnas mechaninis šveitimas su grūdeliais pažeidžia odos barjerą, leidžia bakterijoms lengviau plisti ir gali pabloginti spuogų būklę.
