Apie slogą rašyta prirašyta. Tačiau nėra ligos, apie kurią sklandytų tiek mitų. Juos išsklaido gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas.
I mitas. Sloga užpuola tuomet, kai lauke atšąla.
Sloga – dažniausia žvarbaus rudens, drėgnos žiemos ir vėjuoto pavasario liga. Rečiau ja susergama vasarą. Tačiau ir karštą vasarą vaikas gali pasigauti slogą. Reikėtų atsikratyti mito, kad sloga ar viršutinių kvėpavimo takų katarai – tai peršalimo ligos. Anaiptol. Jei lauko temperatūra yra žema (-15 ar -20°C) ir tokia laikosi gan ilgai, sergančių sloga bus kur kas mažiau, negu oro temperatūrai greitai keičiantis, pavyzdžiui, nuo +5 iki -5°C. Sloga greičiau susirgsime, kai staigiai svyruos aplinkos temperatūra, oras bus drėgnas ir pūs žvarbūs vėjai.
Lengviau suserga ne tas, kuris stipriai sušalo, o tas, kuris sušilęs baseine ar paslidinėjęs, išgėrė stiklinę šalto vandens, kurio kojos buvo drėgnos ir sušalo, ar jį sušilusį prapūtė skersvėjai.
II mitas. Sloga negydoma pati pasibaigia per savaitę, o gydoma – per septynias dienas.
Žinoma, tai šmaikštus aforizmas, bet jei juo vadovausitės, pakenksite vaikų sveikatai. Ūmią slogą reikėtų gydyti. Jeigu pasirodžius pirmiems slogos simptomams – nosies užgulimui, perštėjimui – pirmą dieną imtumės ligos profilaktikos, susilpnintume slogos požymius, sutrumpintume ligos laiką.
Kad ir kaip pasirodytų keista, gydant slogą reikėtų skirti dėmesį ne nosiai, o vaiko kojoms ir bendrai visam organizmui.
Šiltos kojų vonios (suaugusiesiems į vandenį įbėrus dar garstyčių miltelių), drėgna pirtis, karšta arbata ar gėrimas su vitaminu C (gripovit, theraflu), elektrinis šildiklis kojoms ar padų kvarcavimas – tai bene svarbiausi būdai, kurie užkirs kelią sunkiai ligos eigai. Kaip profilaktikos priemonė tiktų ir ištrinti vaiko krūtinę eteriniu aliejumi, turinčių antibakterinių savybių.
III mitas. Dabar yra daug vaistų nuo slogos, parduodamų be recepto. Jie visiškai nepavojingi, todėl mama jų gali nusipirkti ir lašinti vaikui į nosį kiek tinkama.
Kraujagysles sutraukiantys vaistai – bene pagrindiniai, kai dar nėra komplikacijų. Jie leidžia vaikui laisviau kvėpuoti per nosį, o tai organizmui itin svarbu, nes tik nosyje oras greitai valomas, drėkinamas, natūraliai dezinfekuojamas bei sušildomas. Išorės oras, kurio temperatūra, tarkim, -5°C praėjęs per nosį, sušyla iki +20°C, ir tampa nepavojingas bronchams bei plaučiams. Kraujagysles sutraukiantys vaistai dabar vadinami dekongestantais. Jais paveikus nosį, per kelias minutes kraujagyslės susitraukia, nosies landos praplatėja, kvėpavimas per nosį tampa normalus.
Tačiau nepatariama šių vaistų vartoti ilgiau, kaip 5 ar 10 dienų. Kodėl? Jie susiaurina ne tik veninių, bet ir arterinių kraujo indų spindį. Kad sutraukia venas, tai labai gerai – mažėja paburkimas, edema. O kad lygiai taip pat veikia ir arterijas – blogai. Vaistai nuo slogos gali sukelti nosies gleivinės anemiją, mažakraujystę. Tiesa, šiuo metu jau yra kraujagysles sutraukiančių vaistų, kurie veikia tik veninius nosies indus, todėl jais galima gydytis keletą savaičių. Šio tipo medikamentus ir reikėtų rinktis slogai gydyti.
Tėvai dažnai klausia, ar padės vaikui nosies plovimas jūros vandeniu.
Taip. Purškiamas jūros vanduo yra daug veiklesnis už fiziologinį druskos tirpalą (kai kurie tėvai vaikams vis dar plauna nosis paprastu sūdytu vandeniu). Vaikams suslogavus siūlome jų nosytes plauti specialiai apdorotu jūros vandeniu, išsaugojusiu labai svarbius mikroelementus. Jūros vanduo lengvai prasiskverbia į gleivinę, ją nuvalo nuo plutelių, sudžiuvusių gleivių, nusilupusio epitelio atplaišų. Jeigu vaikui gydytojas skiria kraujagysles sutraukiančių lašų, tai juos geriau lašinti išplovus nosį, nes vaistai patenka ant jau švarios, apvalytos gleivinės ir efektingiau reguliuoja nosies kapiliarus.
IV mitas. Slogą gali išgydyti česnakas, svogūnas, alijošius.
Nė vienai mamai nepatarčiau pirkti vaistų savo nuožiūra. Sloga turi kelis etapus. Viename tiks vieni vaistai, kitame – kiti.
Pavyzdžiui, kai kurie vaikai sloguoja visą rudenį ir žiemą, čiaudi, iš nosies varva gleivės. Galbūt tai alergijos šalčiui pasireiškimas. Tipinė sloga, kai nosis ,,užgulusi”, neprakvėpuoja, iš pradžių ją peršti, o vėliau ima gausiai tekėti bespalvės gleivės ir galop jos tampa pūlinės. Mamos turi žinoti, kad paskutinėje slogos stadijoje ,,snargliukai” tampa pūlingi, todėl šiuo metu tinkami koloidiniai sidabro junginiai (nuo senų laikų žinomi kolargolis ir protargolis).
Jie sausina gleivinę ir lengvina slogos baigtį.
Juokingas mitas, įsitvirtinęs žmonių mintyse, kad slogą galima išgydyti česnako, svogūnų, alijošiaus sultimis su medumi ar propoliu. Česnaką geriau tinka valgyti profilaktikos tikslais, nes jis turi antibakterinių savybių, bet į nosį jo lašinti nepatartina – tai ne stabdo uždegimo, o tik dirgina gleivinę.
V mitas. Visi sloguoja, todėl nieko blogo, kad vaikas nuolat apsisnargliavęs
Jei sloga neužsibaigia per 7-10 dienų, reikia galvoti apie tai, ar ji nesusikomplikavo sinusitu. Vaikams taip dažnai būna.
Kūdikių nosies landos siauros, ir prasidėjusi infekcija nosyje lengvai persimeta į sinusus. Dažniau vystosi vienos pusės prienosinių ertmių (ančių) uždegimas. Todėl, prasidėjus sinusitui, užsidaro vienos pusės nosies landa, pradeda skaudėti (taip nebūna sergant sloga). Skauda galvą kaktos ar žando srityje, iš vienos nosies landos skiriasi žalsvos pūlingos išskyros, pakyla kūno temperatūra.
Kad nesulauktumėte sinusito, slogai nepraėjus per 7-10 dienų, vaiką parodykite otorinolaringologui.
Nepatarčiau pediatro prašyti ,,universaliais” tapusių vaistų – antibiotikų kurso. Ne visi antibiotikai veikia slogos ar sinusitų sukėlėjus. O svarbiausia, kad gydant be otorinolaringologo kontrolės, galima susilaukti sunkesnių komplikacijų, net smegenų dangalo uždegimo (meningito). Antibiotikai, naikindami mikrobus, stimuliuoja grybelių augimą, ir jie ima augti, daugintis, formuojasi nosies ir ryklės grybelinė liga (mikozė). Dar blogiau, kai antibiotikai sunaikina ne tik patologines bakterijas, bet ir žarnyno mikroflorą, tada prasideda viduriavimai, taip vadinama atkakli disbakteriozė. Galop šiuo metu antibiotikai sukelia daug alerginių reakcijų. Tad galingiausias XX a. kovos su pūlingomis ligomis ginklas (už kurį Flemingas apdovanotas Nobelio premija) – antibiotikai, be saiko ir ilgokai vartojami, gali tapti rimtų komplikacijų priežastimi.
VI mitas. Jei šiltai rengsime kūdikį, o lauke uždengsime jo burną ir nosį, apsaugosime jį nuo slogos.
Kūdikių slogų ir respiratorinių ligų profilaktika gana sudėtinga. Vien šiltai rengdami, vyniodami, dengdami veidą ir burną, vargu ar išvengsime šių ligų. Gimdamas naujagimis atsineša motinos atsparumą ligoms, nes jo paties imunitetas dar labai silpnas. Sveika gimdyvė, normaliai išnešiotas kūdikis, natūrali mityba motinos pienu, saikingo grūdinimo priemonės – tai bene svarbiausia kūdikio imuninėms jėgoms stiprinti. Vaikai, kuriems nustatoma nusilpusi imuninė sistema, gali būti stiprinami imuniniais vaistais, kuriuos parinkti gali tik pediatras.
„Mamos žurnalas“
