Kai vaikui sueina penkeri, tėvai pradeda galvoti, kokią ugdymo įstaigą reikės pasirinkti, kaip būsimam pirmokui pasiruošti pirmam rimtam darbui – mokyklos lankymui. Kiekvienas vaikas turi savo ypatybių. Specialiųjų poreikių turintis vaikas irgi turi savo ypatingumų, kurie gali padėti, bet gali ir trukdyti sėkmingai adaptacijai mokykloje.
Realistinis, blaivus tėvų požiūris į kiekvieno vaiko išskirtinumus, jų pripažinimas, aptarimas su ugdymo partneriais (pedagogais, kitais specialistais) – svarbus žingsnis būsimo pirmoko sėkmei. Aptarkime kelias esmines vaiko ir jo ugdytojų pasiruošimo mokyklai kryptis.
Konsultuoja Plungės specialiojo ugdymo centro pedagogė metodininkė Nijolė Jackūnienė
GEBĖJIMAS TINKAMAI REIKŠTI SAVO EMOCIJAS
Emocijos, net ir neigiamos, yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Mes visi turime teisę pykti, liūdėti, bijoti, siekti įdomesnių patirčių. Esmė yra tai, kaip mes gebame jas išreikšti, kaip mūsų emocijos veikia aplinkinius žmones. Net ir brandžiam žmogui ne visada tai pavyksta padaryti tinkamai, vaikui tai dar sudėtingiau. ASS, ADS, raidos sutrikimų turintiems vaikams neigiamos emocijos kartais būna labai stiprios ir tinkamai jas išreikšti yra ypač sunku. Vaikas nėra kaltas, kad jis bijo ar pyksta, bet ištverti tokią būseną, ją išreikšti reikia vaiką mokyti, pagal išgales jam padėti.
- Savęs ir aplinkinių žalojimas;
- Daiktų laužymas, gadinimas;
- Triukšmo kėlimas.
Tai yra elgesys, kurio dažni pasireiškimai gali tapti didžiule kliūtimi sėkmingai vaiko adaptacijai mokykloje. Tėvai ir specialistai turi ne tik visomis išgalėmis mokyti vaiką nereikšti savo jausmų šiais netinkamais būdais, bet ir išsiaiškinti, kokie dirgikliai, kokia aplinka sukelia tuos neigiamus jausmus, ir padėti vaikui nepakliūti į tokias situacijas, kurios sukelia nevaldomus protrūkius. Šiuo atveju tėvai yra geriausi konsultantas ir pedagogui, ir su vaiku dirbančiam specialistui.
EMPATIJA, GEBĖJIMAS BENDRAUTI
Gebėjimas bendrauti, matyti ir suprasti aplinkinių savijautą, gebėjimas tinkamai, maloniai elgtis su aplinkiniais – labai svarbi pasiruošimo mokyklai dalis. Kaip vaikui sekasi šioje srityje, tėvai gali spręsti iš to, ar jis turi draugų, ar kiti vaikai ir suaugusieji priima vaiko draugystę, ar pats vaikas jos siekia. Jei matome, kad yra sunkumų, reikia patikrinti pirminius bendravimo įgūdžius:
- Ar vaikas domisi šalia esančiu žmogumi, ar žiūri į jį, išlaiko akių kontaktą;
- Ar nori ir geba imituoti, mėgdžioti šalia esančio žmogaus veiksmus (tėvų, specialistų, kitų vaikų);
- Ar supranta veido išraišką – ar gali parodyti nuotraukoje, paveikslėlyje, kur žmogus yra liūdnas, linksmas, piktas ir panašiai.
- Ar supranta ir tinkamai reaguoja, kai šalia esantis žmogus yra linksmas, liūdnas, piktas ar pavargęs. Ar geba paguosti, nuraminti, atsitraukti, jei žmogus piktas.
- Ar sugeba suprasti, įgarsinti ar parodyti paveikslėlyje savo jausmus (man liūdna, linksma, esu pavargęs, bijau ir t.t.).
Jei šioje srityje yra sunkumų, reikėtų dar prieš mokyklą kreiptis į specialistus, ieškoti pagalbos.
DĖMESIO SUKAUPIMAS, IŠLAIKYMAS
Būsimi mokinukai privalo išmokti bent 15–20 minučių kryptingai išlaikyti dėmesį, kad galėtų sėkmingai dalyvauti pamokose, užsiėmimuose. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Ar vaikas geba rasti jam patinkančią veiklą, kuria gali vienas ramiai užsiimti bent 15–20 minučių. (Tai turėtų būti konstravimas, piešimas, knygų vartymas, paveikslėlių žiūrėjimas, siužetiniai žaidimai, pagalba namų ruošos darbuose ar panašiai. Planšetės, telefonas, televizorius nepadeda vaikams kryptingai valdyti dėmesį.)
- Ar vaikas geba tokiomis veiklomis užsiimti su suaugusiuoju, ar priima jo pagalbą, supranta ir vykdo paprastas instrukcijas.
Jei vaikas prie kažkokios veiklos susikaupė, tėvai turėtų tai pastebėti, pagirti, paskatinti vaiką.
AKADEMINĖS ŽINIOS
Skaitmenų, raidžių pažinimą neretai tėvai sureikšmina ir galvoja, kad jų mokymas ir yra vaiko ruošimas mokyklai. Jei vaikas pradeda pats jais domėtis, reikia skatinti, nukreipti mąstymui, aplinkos pažinimo gerinimui. Tačiau žaisdami, kažką veikdami kartu su tėvais, prieš mokyklą vaikai turėtų jau suprasti ir abstrakčias sąvokas:
- Erdvės, laiko suvokimas.
Vaikas turėtų suprasti žodžius DABAR, VĖLIAU, PALAUK, ŠIANDIEN, RYTOJ. Sumanesni vaikai išmoksta savaitės dienas, metų laikų pavadinimus, supranta, kam reikalingas laikrodis ir kalendorius. Supranta sąvokas AUKŠTAI, ŽEMAI, TOLI, ARTI, APLINK, KAIRĖ, DEŠINĖ.
- Formų, spalvų, dydžių suvokimas.
Vaikas turėtų atkreipti dėmesį į daiktų spalvas, žinoti jų pavadinimus, gebėti rūšiuoti pagal spalvą, formą, prasmingai žaisti su konstruktoriais, lyginti dydžius, pagal prašymą rasti tokį pat daiktą ar paveikslėlį.
- Kiekio, skaitmenų suvokimas.
Jei vaikas geba padeklamuoti skaitmenis iki 10, tai nereiškia, kad jis skaičiuoja. Iš pradžių verta pažiūrėti, ar jis pasako skaitmenis iki 5, geba juos parodyti pirštais, rasti parašytus, paimti paprašytą daiktų kiekį, paimti tiek pat, daugiau ar mažiau daiktų.
- Raidžių mokymas.
Mokyti raides reikėtų pradėti nuo vaiko vardo pirmosios raidės. Vaikui smagu turėti savo raidę. Po to galima parodyti tėtės, mamos, kitų artimųjų raides. Reikia mokyti vaiką įsiklausyti į aplinkos ir kalbinius garsus, skirti žodžius, prasidedančius ta pačia raide, po to girdėti ir pažinti kitas savo vardo ir kitų žodžių raides. Šie mokėjimai padės paruošiamojoje klasėje vaikui išmokti skaityti.
- Pirštelių smulkiosios motorikos lavinimas.
Žaidimai, lavinantys pirštelių judesius, ne tik padės vaikui išmokti rašyti, spalvinti ir piešti, bet ir gerins kalbos įgūdžius, kalbos tikslumą.
VAIKO SAVARANKIŠKUMAS
Prieš pradėdamas lankyti mokyklą, vaikas turėtų gebėti skirti savo daiktus, juos susitvarkyti, minimaliai orientuotis aplinkoje, patalpose. Svarbu, kad vaikas pats apsirengtų ir nusirengtų, savarankiškai pavalgytų, naudotųsi tualetu. Jei tų įgūdžių vaikui išsiugdyti nepavyko, reikėtų kreiptis į PPT, kuri išsiaiškintų, ar sėkmingam vaiko dalyvavimui mokymo procese nėra reikalingas mokinio padėjėjas.
Mes, visi suaugusieji – tėvai, pedagogai, specialistai, turime sutelkti savo jėgas ir gebėjimus, kad pagelbėtume mažam žmogui sėkmingai pradėti savo mokymosi kelią, padėtume gerai jaustis mūsų visuomenėje.
Ginta Liaugminienė
Projektą „Priimti kitokį“ 2025 metais iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 8000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.06.20.
