Sūnui 8 mėnesiai. Nuo gimimo jo odelė nebuvo jautri, nešuto, nenaudojome jokių odos apsaugos priemonių. Tačiau prieš mėnesį sūnaus užpakaliukas pradėjo šusti. Jeigu tai dėl primaitinimo, ar odelė „adaptuosis“?

Kai sukanka 6 mėnesiai, dauguma kūdikių turi būti papildomai maitinami – gauti daržovių košės, trintos mėsos, vaisių-uogų tyrelių, vėliau ir įvairių kruopų košių.

Pradėjus duoti papildomo maisto, kūdikio viduriai gali paskystėti, jis gali imti tuštintis dažniau.

Tai natūralu, nes mažasis gauna augalinių skaidulų, kurios žadina žarnyno judesius, ir dėl to padažnėja tuštinimasis

Kol kūdikis tik žindomas arba jam duodama nutraukto mamos pieno, išmatos būna rūgštesnės, jose mažiau medžiagų, skaidančių kitas medžiagas (enzimų), ir jie mažiau aktyvūs.

Todėl žindomi kūdikiai šunta rečiau.

Dalies papildomai maitinamų kūdikių išmatos tampa daugiau šarmingos, jų enzimai – aktyvesni.

Todėl vaikas smarkiau šunta.

Viduriuojančio vaiko išmatos irgi „agresyvios“. Po sauskelnėmis, šiltoje, drėgnoje aplinkoje, susidaro puiki terpė daugintis bakterijoms ir grybeliams

Pradėjus primaitinti, nors iki tol sauskelnes keitėte gal ir rečiau, vėl reikėtų pradėti jas keisti po kiekvieno maitinimo, bet ne rečiau nei 6 kartus per parą.

Jeigu, pradėjus primaitinti, kūdikis pradėjo dažniau tuštintis, sauskelnes dera keisti dažniau nei 6 kartus per parą

Pagrindinė priežastis, dėl kurios kūdikiai šunta – oda po sauskelnėmis nekvėpuoja, yra drėgna.

Nuolat drėgmės veikiama oda pakinta, tampa jautri, lengvai pažeidžiama.

Ją dirgina trynimasis į sauskelnes, irstantis šlapimas ir išmatos.

Todėl vienas iš svarbiausių vaiko užpakaliuko priežiūros žingsnių yra sauskelnių keitimas, prieš tai kūdikį apiprausus.

Nereikėtų pernelyg dažnai prausti užpakaliuko muilu – muilą naudokite, tik kai vaikas pasituština. Muilas tinka tik toks, kurio pH – 5,5. Sudirgusi oda gali būti jautri net šios reakcijos muilams, todėl visada muilu išmuilinkite tik nežymią odos dalį ir, jei ji nesureagavo paraudimu, pabrinkimu – toliau tokį muilą galite naudoti. Muilo likučius visada reikia kruopščiai nuplauti, geriausia – tekančiu vandeniu. Kūdikį dažniau palaikykite nesuvystytą. Šuntančio vaikučio oda turi būti kuo sausesnė, nes drėgmė – puiki terpė daugintis mikroorganizmams, kurie ir sukelia odos uždegimą. Nuprausę odą, nusausinkite ją švelniu rankšluosčiu, padžiovinkite drungna plaukų džiovintuvo oro srove ir visiškai sausą papurkškite cinko oksido tiksotropine suspensija – purškalu, skirtu šuntančios odos priežiūrai ir gydymui. Aprašytą procedūrą derėtų pakartoti po kiekvieno apiplovimo, kai mažylis būna pasituštinęs. Savamoksliškai negydykite vystyklų bėrimo antibiotikų, hormonų tepalais, barsuko, anties, žąsies, kiškio ar kitais riebalais. Jei vaiko užpakaliukas raudonas nuolatos, pasitarkite su savo pediatru – gal reikės rimtesnio gydymo. Mat ne visada bėrimas yra paprastas iššutimas – gali berti dėl pienligės, kurią gydyti reikia tepalais, turinčiais antigrybelinių medžiagų.  

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


septyni − = 4

Kitos temos: